Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-512-92/2013

Teisėja Edita Zarembienė Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00956-2012-3

2013 m. liepos 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. B. priteista 1016,56 Lt nukentėjusiosios gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 11 d., apie 23.00 val., atėjęs pas nukentėjusįjį A. D. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), priekaištaudamas nukentėjusiajam dėl savo sesers D. D. savižudybės, vieną kartą kumščiu trenkė A. D. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam A. D. apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą, tokiu būdu sužalodamas A. D., nesunkiai sutrikdė A. D. sveikatą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo neginčija, patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių įvertino byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje tinkamai kvalifikavo A. B. veiksmus bei pagrįstai pripažino jį kaltu dėl nusikaltimo padarymo.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis bausmę prašo sušvelninti remdamasis tuo, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas A. B. nurodytas aplinkybes įvertino ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Skirdamas bausmę apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltės formą, A. B. asmenybę – anksčiau teistas 8 kartus, nusikalto neišnykus teistumui, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Be kita ko, teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusysis atleido A. B.. Pažymėtina, kad naują nusikalstamą veiką A. B. padarė praėjus trumpam laiko tarpui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę pagal paskutinį nuosprendį, kas parodo, jog A. B. nėra linkęs keistis ir toliau pažeidinėja visuotinai priimtas elgesio taisykles. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, BK 56 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos pagrįstai nusprendė A. B. paskirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Paskirtos bausmės dydis yra ženkliai mažesnis nei sankcijose numatytos bausmės vidurkis, todėl paskirtų bausmių dydis yra teisingas ir pagrįstas, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, nuteistajam nėra pagrindo paskirti dar švelnesnės bausmės.

Kadangi nuteistajam, įvertinus visas bylos aplinkybes, paskirta teisinga ir pagrįsta bausmė, todėl nėra pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas ir paskirti kaltinamajam švelnesnę bausmę. Nors dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio, jis atitinka formalųjį bausmės vykdymo atidėjimo kriterijų, tačiau būtina įvertinti ir materialųjį kriterijų – ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, A. B. yra linkęs nusikalsti, nusikaltimą padarė praėjus trumpam laiko tarpui nuo paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus bausmę, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Taip pat nepagrįstas A. B. prašymas atidėti civilinio ieškinio vykdymą. A. B. nepateikė jokių objektyvių duomenų savo prašymui pagrįsti, o vien tai, kad jis pagal nuosprendį turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pakankamo pagrindo atidėti civilinio ieškinio vykdymą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.