Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.9.9; 2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. lapkričio 4 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, jo tvirtinimu pagal kvitus dirbantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje (vengimu išlaikyti vaikus), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K., žinodamas, jog pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d., sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1582-813/2015, privalo mokėti V. R. jų vaikų Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., materialiam išlaikymui kas mėnesį mokomomis periodinėmis po 341 Eur dydžio išmokomis iki jų pilnametystės, galėdamas ir privalėdamas tą pareigą vykdyti, laikotarpiais nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d., nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. liepos 26 d., nuo 2023 m. birželio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d., nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki 2025 m. sausio 6 d., nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui ir neteikė jiems kitos būtinos materialinės paramos, tai yra sąmoningai tyčia vengė pareigos išlaikyti vaikus, dėl ko lėšų gavėjai V. R. įsiskolino 23 058,36 Eur.

Kaltinamasis I. K. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad žinojo, jog teismo sprendimu jam yra priteistas kaltinime nurodytų trijų vaikų išlaikymas, kas mėnesį mokant 341 Eur. Pripažino, kad išlaikymo kaltinime nurodytais laikotarpiais nemokėjo, nors ir gaudavo pajamas, kurias išleisdavo savo reikmėms. Turi elektriko specialybę, moka statybos darbus. Rūko, per dvi dienas rūkalams išleidžia 5 eurus, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl to sutiktų gydytis. Gailisi. Pažada įsidarbinti ir mokėti vaikams išlaikymą. Su SODRA civiliniu ieškiniu sutinka.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kažkur prieš 16 metų su I. K. buvo pora, susituokę nebuvo. Jiems gimė trys vaikai - Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., S. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2015 m. liepos 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu I. K. buvo priteista vaikų išlaikymui mokėti po 314 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. I. K. po teismo sprendimo išlaikymą vaikams skyrė, dirbo užsienyje, jo mama jai atveždavo pinigus. Kada tiksliai I. K. nustojo skirti vaikams išlaikymą, nepamena. Kai I. K. neskyrė vaikams išlaikymo, ji kreipėsi į antstolius. 2020 m. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondą, kad gautų pinigų išlaikyti vaikams, kadangi tuo metu nedirbo. Kodėl I. K. nebeskyrė lėšų vaikų išlaikymui, nežino, su juo jokio kontakto neturėjo. Pats I. K. vaikams materialiai nepadėjo, padėdavo tik jo mama, kuri tai pinigų duodavo, tai padėdavo į mokyklą apipirkti. I. K. mama D. K. turėtų tiksliai žinoti, nuo kada jis neskiria vaikams išlaikymo, kadangi kai jai atveždavo pinigus vaikams nuo I. K., ji pasirašydavo, kad pinigus gavo. I. K. su vaikais nebendrauja, jų niekur nesiveža, tik gatvėje pamatęs pasisveikina. Ji nežino ar jis tyčia neskyrė išlaikymo vaikams ar neturėjo lėšų, nieko nežino apie jo gyvenimą. Kokią pinigų sumą I. K. skolingas už vaikų išlaikymą tiksliai nežino (1 t., b. l. 61-62).

Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. K. yra jos sūnus, kuris su V. R. turi tris vaikus. Po skyrybų I. K. gyveno ir dirbo Danijoje, atsiųsdavo pinigų, kad ji perduotų V. R. vaikų išlaikymui. Jos su V. R. pasirašydavo ant lapo, kad ji jai tuos pinigus perdavė. Tas lapas kažkur turėtų būti pas ją namuose. Taip I. K. mokėjo išlaikymą gal metus laiko, gali būti, kad iki 2016 ar 2017 metų. Po to laiko, kiek jai yra žinoma, I. K. išlaikymo vaikams neskyrė. Žino, kad kažkuriais metais dirbo ir Norvegijoje, bet vaikams lėšų neskyrė. I. K., grįžęs iš užsienio, apie metus laiko gyveno pas ją, gali būti, kad kokiais 2019 metais, tai tuo laiku su vaikais bendraudavo, o vėliau I. K. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, todėl nei laiko, nei pinigų vaikams neskyrė. Ji I. K. yra palydėjusi į anoniminių alkoholikų klubą, kad atsikratytų priklausomybės, bet jam nepavyko nustoti vartoti alkoholio. Sūnus pavienius darbus rasdavo, tačiau niekas jo nenorėjo samdyti. Ji pati su I. K. ir V. R. vaikais bendraudavo, kol buvo maži pas ją būdavo savaitgaliais. Sutinka, kad I. K. neįdėjo visų pastangų, kad galėtų įsidarbinti oficialiai ir skirti pilną išlaikymą savo vaikams. Jis neturėjo kažkokių sveikatos problemų, tiesiog pasirinko draugus ir alkoholį (1 t., b. l. 190-191).

Rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminis tyrimas pagal BK 164 straipsnį pradėtas 2025 m. rugpjūčio 6 d. gavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą, kuriame nurodyta, kad I. K., remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2025 m. liepos 7 d. duomenimis, skolingas valstybės biudžetui 16 200 Eur vaikų išlaikymo išmokų (1 t., b. l. 10-15).

2015 m. liepos 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1582-813/2015 iš atsakovo I. K. priteistos lėšos vaikų išlaikymui: Ž. K. išlaikymui po 117 Eur, K. K. išlaikymui po 123 Eur, ir S. K. išlaikymui po 101 Eur, viso po 341 Eur per mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015 m. gegužės 13 d.) iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiams skirtų lėšų tvarkytoja skirta jų motina V. R. (1 t., b. l. 16-17).

2025 m. rugpjūčio 13 d. Antstolio Aleksandro Ščiukino pateiktoje vykdomosios bylos Nr. 0110/18/00122 kopijoje nurodyta, kad skolininko I. K. alimentų skola, pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1582-813, 2025 m. rugpjūčio 6 d. yra 33 963,76 Eur. Iš I. K. išieškotos lėšos 2022 m. spalio 6 d. (1 365,26 Eur), 2022 m. lapkričio 3 d. (716,98 Eur), 2022 m. lapkričio 30 d. (69,48 Eur), 2022 m. gruodžio 12 d. (249,73 Eur), 2023 m. gegužės 10 d. (34,14 Eur), 2023 m. birželio 9 d. (892,91 Eur), 2024 m. liepos 15 d. (9,04 Eur). Iš I. K. išieškotų lėšų suma lygi 3 337,54 Eur. 2025 m. rugpjūčio 18 d. patikslintame rašte nurodyta, kad įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 1 d. (1 t., b. l. 75-114).

2025 m. rugsėjo 9 d. Antstolio Aleksandro Ščiukino pateiktoje pažymoje nurodyta, kad I. K. įsiskolino laikotarpiais nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. (2 537,00 Eur), nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. liepos 26 d. (14 768,69 Eur), nuo 2023 m. birželio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. (3 227,67 Eur), nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki 2025 m. sausio 6 d. (2 525,00 Eur). Išlaikymo įsiskolinimas nurodytais laikotarpiais viso 23 058,36 Eur (1 t., b. l. 117-118).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymoje Nr. (7.1 Mr)K-10393 pateikta informacija apie I. K. gautas pajamas 2018-2024 m. Pajamos pateiktos trečiųjų asmenų Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų deklaracijose. Pažymoje nurodyta, kad I. K. mokestiniu laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. pajamų suma 19 115,56 Eur (2018 m. – 4 754,22 Eur, 2019 m. – 2 337,28 Eur, 2020-2021 m. tretieji asmenys VMI duomenų apie I. K. išmokėtas išmokas nepateikė, 2022 m. – 5 853,31 Eur, 2023 m. – 5 043,55 Eur, 2024 m. – 1 127,2 Eur. (1 t., b. l. 121-124).

Sodros duomenų bazės išraše nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 6 d. I. K. nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. vasario 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. dirbo pas L. G., nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. liepos 29 d. iki 2023 m. balandžio 7 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. kovo 14 d. iki 2023 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 125-127).

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Kėdainių skyriaus rašte nurodyta, kad I. K. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 6 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. balandžio 9 d., nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2023 m. lapkričio 7 d. iki 2024 m. birželio 13 d., nuo 2025 m. sausio 7 d. (1 t., b. l. 134-136).

VĮ „Kėdainių ligoninė“ 2025 m. rugpjūčio 22 d. rašte nurodoma, kad I. K. nuo 2022 m. spalio 16 d. iki 2022 m. spalio 20 d. buvo stacionarizuotas Ortopedijos-traumatologijos skyriuje. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus 2025 m. rugpjūčio 25 d. rašte nurodoma, kad I. K. stacionare gydėsi nuo 2024 m. liepos 26 d. iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. (1 t., b. l. 137-180).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus rašte nurodyta, kad I. K. elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti laikotarpiais nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. sausio 8 d., nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2023 m. sausio 18 d., nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. gegužės 23 d. (1 t., b. l. 183-184).

2025 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus ikiteisminiame tyrime surinktą informaciją, matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 6 d., I. K. vengė skirti teismo priteistą išlaikymą savo vaikams ilgiau negu tris mėnesius, laikotarpiais nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d., nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. liepos 26 d., nuo 2023 m. birželio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d., nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki 2025 m. sausio 6 d. (1 t., b. l. 185-187).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje ištirtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad I. K., žinodamas, jog pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d., sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1582-813/2015, privalo mokėti V. R. jų vaikų Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., K. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., materialiam išlaikymui kas mėnesį mokomomis periodinėmis po 341 Eur dydžio išmokomis iki jų pilnametystės, galėdamas ir privalėdamas tą pareigą vykdyti, laikotarpiais nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d., nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. liepos 26 d., nuo 2023 m. birželio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d., nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki 2025 m. sausio 6 d., nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui ir neteikė jiems kitos būtinos materialinės paramos, tai yra sąmoningai tyčia vengė pareigos išlaikyti vaikus, dėl ko lėšų gavėjai V. R. įsiskolino 23 058,36 Eur.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., tai yra, neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, tai yra, kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo tyčia, tai yra, žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Atsižvelgiant į tai, jog vaikų išlaikymas yra neišvengiama tėvų pareiga, materialinis vaikų išlaikymas yra būtinas ir neišvengiamas užtikrinti visų pirma būtiniausius fiziologinius vaiko poreikius, vadovaujantis vaiko, kuris pats savimi pasirūpinti ir išgyventi negali, interesais, vengimas išlaikyti vaiką laikomas pavojinga visuomenei veika, dėl to taikoma griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamajam I. K. (toliau ir kaltinamasis) visiškai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prisipažinimą bei kitus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus, į tai, kad abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikaltimą, kuriuo jis yra kaltinamas nėra, į tai, kad būdamas sveikas ir darbingas jis savo valia sudarė tokią situaciją, kuomet oficialų darbą susirasdamas tik trumpiems laikotarpiams, išvykdamas dirbti ir dirbdamas užsienyje, visas gaunamas pajamas skirdamas išimtinai tik savo asmeninių poreikių, tame tarpe ir ydingų įpročių, tenkinimui, vaikams neteikė jokio išlaikymo ir priverstinis išlaikymo išieškojimas nebuvo galimas, todėl daro išvadą, jog yra visiškai įrodyta, kad I. K. sąmoningai vengė atlikti pareigą pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus ir veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – kaltinamasis savo asmeninius poreikius iškėlė aukščiau savimi nesugebančių pasirūpinti nepilnamečių vaikų poreikių; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: Lietuvoje neteistas, tačiau teistas Danijoje, kur 2018 m. gegužės 2 d. Kopenhagos miesto teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, taip pat ir neturint vairuotojo pažymėjimo, arba kai teisė vairuoti yra atimta, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, todėl tos nuobaudos galioja, objektyvių duomenų apie kaltinamojo dabartinę darbinę veiklą nėra, tačiau jis pasižadėjo įsidarbinti ir mokėti vaikams išlaikymą, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2024 m. liepos 24 d. yra VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų registre (diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru).

Kaltinamajam, kuris Lietuvoje teistas nebuvo, privalo dirbti ir išlaikyti savo vaikus, už nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), mažesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnis), kaltinamajam skiriant įpareigojimus/draudimą, tame tarpe ir teismo nuožiūra (BK 48 straipsnio 4-6 dalys), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ straipsnis).

Kardomosios priemonės.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam byloje buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas.

Atsižvelgiant į tai, kad byla yra išnagrinėta, o be dokumento yra apsunkinta kaltinamojo galimybė dalyvauti socialiniame gyvenime, įsidarbinti, ką padaryti jis privalo, nes turi išlaikyti vaikus, kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, gali ir turi būti panaikinta, dokumentą grąžinant kaltinamajam po nuosprendžio paskelbimo, nuosprendžiui neįsiteisėjus.

Kita kaltinamajam paskira kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 16 200 Eur turtinės žalos, susidariusios dėl vaikų išlaikymo išmokų mokėjimo už kaltinamojo vaikus Ž. K., K. K. ir S. K., prašant nurodytą žalos sumą priteisti iš kaltinamojo (1 t., b. l. 47-58).

Kaltinamasis su ieškiniu sutiko.

Nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamas išlaikymas buvo teikiamas nepilnamečiams vaikams Ž. K., K. K. ir S. K., dėl jų tėvo - kaltinamojo I. K. prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus nevykdymo. Pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, skolininkas – asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį privalo mokėti vaiko išlaikymo lėšas, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos, privalo grąžinti išmokų administratoriui išmokėtas sumas (13 straipsnio 2 punktas), o išmokų administratorius, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas. Byloje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto lėšų iš viso vaikų išlaikymui buvo išmokėta viso 16 200 Eur. Taigi, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų – vengimo išlaikyti nepilnamečius vaikus, civilinė ieškovė patyrė žalą ir išmokėjusi minėtas išmokas vaikų išlaikymui, įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Civiliniam ieškiniui esant pagrįstam ir įrodytam, jis tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 16 200 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).

Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaikus), ir nuteisti – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės laiku: 1) kaltinamojo sutikimu – įpareigojant stacionariai gydytis dėl priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo („Minesota“ programoje arba priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje), gydantis visą gydymosi kursą, pradedant gydytis nedelsiant po nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigojant Probacijos tarnybą tarpininkauti dėl gydymosi pradėjimo, 2) įpareigojant dirbti/būti registruotam Užimtumo tarnyboje, jei tuo laiku stacionariai nesigydo dėl priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, 3) baigus stacionarų gydymąsi – uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas);

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės laiku:

1) kaltinamojo sutikimu – įpareigojant jį stacionariai gydytis dėl priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo („Minesota“ programoje arba priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje), gydantis visą gydymosi kursą, pradedant gydytis nedelsiant po nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigojant Probacijos tarnybą tarpininkauti dėl gydymosi pradėjimo,

2) įpareigojant dirbti/būti registruotam Užimtumo tarnyboje, jei tuo laiku stacionariai nesigydo dėl priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo,

3) baigus stacionarų gydymąsi – uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas).

Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą)/draudimus (-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą)/draudimus (-ą). Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o)/draudimų (-o), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią 90 parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – dokumento, tai yra asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą, panaikinti nuosprendžiui neįsiteisėjus ir asmens tapatybės kortelę nedelsiant grąžinti kaltinamajam I. K. po nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš I. K. – 16200,00 Eur (šešiolikos tūkstančių dviejų šimtų eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 191630223, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).