- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- Ik-2621-365/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01779-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas
- Kategorijos
- 63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
dalyvaujant pareiškėjui A. A., atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA) 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. BR6-1310282 ,,Dėl mokėtinos išmokų sumos” (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl sankcijos taikymo už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą, kuria išmoka jam sumažinta 23 procentais.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, nustatęs, kad jis nesilaikė Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų (toliau – ir GAAB), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu 3D-327, ir jo valdoje nustatytas GAAB reikalavimo „ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienose negali būti deginamos” pažeidimas, sumažino 23 procentais pagrindinės išmokos dalį bei paramą kompensacinėmis išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves” (mažo nepalankumo vietovės). Pareiškėjas su kaltinimais, kad buvo deginama žolė jam priklausančiuose laukuose kategoriškai nesutiko. Teigė, kad nuolat palaiko gerą pasėlių agrarinę būklę (laukai apsėti, pievos nušienautos). Pažymėjo, kad 2009 metais pasėlių būklę vertino „Ekoagros” vertintojai, kurie nepareiškė pastabų dėl pasėlių blogos būklės. Atkreipė dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai nustatę deginamos žolės faktą žodžiu jam paaiškino, kad žolė degė kaimynų sklypuose, kadangi GPS prietaisai rodo su paklaida, todėl per klaidą galėjo pakliūti ir jam priklausantys sklypai. Paaiškino, kad žolės deginimo aktas buvo surašytas 2009 metais jam nedalyvaujant, apie tai buvo informuotas tik po metų. Nurodė, kad pareiškėjas yra UAB „Vasmangas”, kuris leidžia laikraštį „Širvinta”, akcininkas. Minėtame laikraštyje rajono gyventojai ne kartą spausdino kritinius straipsnius agentūros vadovo R. S. atžvilgiu, todėl Aplinkos apsaugos agentūros pranešimas NMA apie žolės deginimą jam priklausančiame žemės sklype galėjo būti kaip kerštas už gyventojų viešai išreikštą nuomonę. Atkreipė dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai informavo, kad aktą surašė 2009 m. kovo mėnesį, o NMA sankciją pritaikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu priimtu 2009 m. gegužės 4 d., o tai prieštarauja teisės normos negaliojimo atgal principui.
Atsiliepimas
NMA su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l.10-11) nurodė, kad 2009 m. lapkričio 6 d. NMA buvo gauti duomenys iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) (reg. Nr. BR5.2-13898), kuriais remiantis buvo nustatyta, jog pareiškėjo deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,15 ha plotas 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.), bei kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 4, kuriame deklaruotas 3,50 ha plotas 5DG-1 (daugiametės ganyklos), nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų 1.6 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. „ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos”, todėl buvo pritaikytos sankcijos. Sankcijos buvo pritaikytos vadovaujantis Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – ir Metodika), 10.1 punktu, kuriame nurodyta, kad išmoka pareiškėjui sumažinama 20 proc. ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus pagal šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedus. Atsižvelgiant į tai, pagrindinė išmokos dalis bei parama kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves” (mažo nepalankumo vietovės)” pareiškėjui buvo sumažinta 23 procentais. Pabrėžė, kad 2009 m. gegužės 13 d. pateikdamas paraišką pareiškėjas savo parašu patvirtino, jog įsipareigoja laikytis GAAB reikalavimų (Paraiškos 3 dalies „įsipareigojimai” 5 punktas). Duomenys apie išdegintų laukų plotus buvo gauti iš Departamento. Pabrėžė, jog NMA negali atsakyti už Departamento pateiktų duomenų turinį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu A. A. skundą patenkino ir panaikino NMA Sprendimo dalį dėl sankcijos taikymo už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą, kuria išmoka sumažinta 23 procentais. Teismas nurodė, jog Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 3D-188 (toliau – ir Taisyklės), 9 punkte yra nustatyta, jog žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti GAAB reikalavimus. Agentūra, taikydama sankcijas už GAAB reikalavimų 1.6 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų nesilaikymą turi vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių įstaigų duomenimis apie pareiškėjų valdose nustatytus pažeidimų atvejus. ,,Natūra 2000 išmokos” įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės), 5.4 punkte nustatyta, jog pareiškėjas privalo laikytis GAAB reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327.
Teismas pažymėjo, jog pateiktame 2009 m. pavasarį išdegintų žemės sklypų plane didžiausi išdeginti plotai užfiksuoti kaimyniniuose pareiškėjo sklypui sklypuose, pareiškėjo deklaruotame plote išdegęs palyginti nedidelis žemės sklypo plotas. Nurodytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad ugnies židinys, jeigu jis buvo, kilo kaimyniniame sklype ir perėjo į pareiškėjui priklausantį sklypą, t. y. leido daryti išvadą, jog deginimas vyko ne pareiškėjui priklausančiame sklype, o gretimuose sklypuose (b. l. 17). Duomenų, kad būtent pareiškėjas būtų deginęs žolę, nenustatyta. Teismas nurodė, jog Departamentas konstatavo pareiškėjui priklausančiame sklype esančios žolės deginimo faktą, tačiau nelaikė jo pažeidėju ir nesprendė patraukimo atsakomybėn klausimo. Tikėtina prielaida, kad ugnies židinys buvo gretimame sklype, o į pareiškėjui priklausantį sklypą persimetė atsitiktinai. Pabrėžė, jog pareiškėjui yra pareikštos pretenzijos faktiškai praėjus metams laiko dėl įvykių jam priklausančiame sklype ir jam neturint objektyvių galimybių ką nors paaiškinti ar paneigti. Departamento ir Agentūros praktiką, kai konstatuojamos aplinkybės ir priimami sprendimai net nepabandžius išsiaiškinti įvykio aplinkybių, negavus asmens, kuriam reiškiamos pretenzijos, paaiškinimo, teismas vertino kaip ydingą, pažeidžiančią teisinių santykių dalyvių lygiateisiškumą. Galiojantys norminiai aktai nenumato, kad išmokos nemokamos tuomet, kai to nori Agentūra; atvirkščiai, norminiai aktai numato, kad privalomai turi būti nustatyti GAAB pažeidimai, norminiai aktai kalba apie tai, kad šios žinybos privalo tirti įvykius ir konstatuoti subjektyvinę pusę – sąmoningą GAAB nesilaikymą. Duomenų, kurie liudytų, jog pareiškėjas sąmoningai dėl kokių nors priežasčių nesilaikė GAAB reikalavimų, nenustatyta. Todėl teismas darė išvadą, jog Sprendimas yra nepagrįstas faktiniais duomenimis ir neteisėtas.
Pažymėjo, jog NMA yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo laikytis tiek bendrųjų teisės aktų, skirtų visiems viešojo administravimo subjektams, tiek specialiųjų teisės aktų, apibrėžiančių tik konkrečios institucijos veiklą, reikalavimų. NMA sprendimas patenka į viešojo administravimo sritį, todėl jam taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nurodyti administracinio sprendimo teisėtumo kriterijai. Tik nustačius, išnagrinėjus bei įvertinus visas aplinkybes, sudarančias pažeidimo faktinę pusę, bei tiksliai nurodant teisės aktuose įtvirtintas ir pažeistas normas, pats sprendimas gali būti pripažįstamas objektyviu, pagrįstu ir teisėtu. Teismas konstatavo, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, VAĮ įtvirtintus principus ir reikalavimus, todėl Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.
III.
NMA pateikė apeliacinį skundą (b. l. 64-66), kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. NMA Sprendimą pripažinti teisėtu ir pagrįstu. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. NMA vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą. Pažymima, jog duomenys Agentūroje apie išdegintų laukų plotus buvo gauti iš Departamento ir Agentūra negali atsakyti už Departamento pateiktų duomenų turinį, todėl byloje yra tikslinga Departamentą įtraukti trečiuoju asmeniu.
Nurodoma, jog Agentūra ir Departamentas 2007 m. spalio 19 d. pasirašė duomenų teikimo ir bendradarbiavimo sutartį Nr. TP11-(2.13)-459 (toliau – ir Sutartis). Ši Sutartis reglamentuoja Departamento ir Agentūros santykius, pastarajai administruojant tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. Kadangi administruojant minėtas išmokas buvo reikalinga informacija apie deginamus plotus, tokią informaciją pateikė Departamentas. Pažymima, jog Sprendime yra pateikta visa reikiama informacija ir teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis buvo priimtas Sprendimas. Todėl Agentūros Sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas teisės aktų normomis bei objektyviais duomenimis (faktais), kuriuos pateikė Departamentas, pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas oficialiu institucijos (Agentūros) antspaudu, todėl atitinka VAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus ir jokia procedūrinė nuostata, priimant Sprendimą, nebuvo pažeista.
Agentūra pabrėžia, jog ji neturi teisės pati vertinti kitų institucijų pateiktų duomenų, o tuo labiau tikrinti jų pagrįstumo. Šiuo atveju Agentūra gavo duomenis iš Departamento ir jais vadovavosi vertindama pareiškėjo pateiktą paraišką, nepažeisdama nustatytų administravimo procedūrų. Agentūra netiria ugnies židinio susidarymo faktinių aplinkybių, kokia kryptimi ugnis plito ir kas yra atsakingas už ugnies atsiradimą. Šias aplinkybes tiria kitos kompetentingos institucijos, todėl teismo sprendime nurodytas teiginys, kad Agentūra visų šių aplinkybių netyrė ir dėl to jos sprendimas yra neteisėtas, turi būti pripažintas kaip nepagrįstas. Pabrėžiama, jog Agentūra negali savavališkai ir be jokio teisinio pagrindo imtis tirti degintų plotų atvejus, kadangi nė viename teisės akte tokia pareiga nėra nustatyta. Nesant teisės akte aiškiai suformuotos tokios pareigos, negali būti pagrįstas ir toks teismo sprendimas.
NMA nurodo, jog teismui nėra nustatyta teisė atlikti ugnies atsiradimo bei tolimesnio plitimo tyrimą ir konstatuoti faktą, kad degė būtent pareiškėjo kaimyno žemės sklypai. Tokių duomenų byloje nėra. Taigi, šis teismo argumentas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad Agentūra taikydama Metodiką netiria subjektų kaltės formos, taip pat nenustatinėja žemės sklypą padegusių asmenų, Agentūra, administruodama paraiškas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių įstaigų pateikta informacija apie pareiškėjų valdose nustatytus pažeidimų atvejus.
Be to, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl to, ar Agentūra, gavusi informaciją iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių įstaigų apie pareiškėjų valdose nustatytus pažeidimų atvejus, t. y. degintus plotus, tinkamai taiko Metodiką, deginimo faktą traktuodama kaip tyčinį reikalavimų pažeidimą. Teismas, panaikinęs pareiškėjui pritaikytą 23 procentų išmokos mažinimo sankciją, nieko nepasisakė, kaip tokie atvejai turėtų būti vertinami ateityje, ir ar apskritai už tokius pažeidimus Agentūra gali taikyti sankcijas. Esant šiai aplinkybei teismo sprendimas tampa dviprasmiškas ir todėl turi būti panaikintas. Be to, nurodoma, jog teismas priimdamas sprendimą vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau jokie teisės aktų pažeidimai Agentūros veikloje nėra konstatuoti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 73-74) nurodė, jog prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas taikydamas sankciją turėjo įrodyti, kad asmens veiksmuose yra teisės pažeidimo sudėtis. Tai, kad duomenys yra gauti iš Departamento, nepanaikina tokios atsakovo pareigos.
Trečiasis asmuo Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 75) prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra, nes nagrinėtini klausimai nėra priskirtini Departamento kompetencijai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo NMA pateikti duomenis, kurie patvirtintų NMA Teisės departamento direktoriaus T. J. teisę pasirašyti ir teikti apeliacinius skundus 2010 m. spalio 22 d. (b. l. 84-87).
NMA 2011 m. birželio 6 d. pateikė papildomus įrodymus byloje (b. l. 90-108).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 2 dalį atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais – ir kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų, suteiktų remiantis įstatymu ar kitais teisės aktais. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovui (ABTĮ 50 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje NMA vardu apeliacinį skundą pateikė NMA Teisės departamento direktorius T. J. (b. l. 64-66). 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo NMA pateikti duomenis, kurie patvirtintų NMA Teisės departamento direktoriaus T. J. teisę pasirašyti ir teikti apeliacinius skundus 2010 m. spalio 22 d. (b. l. 84-87). 2011 m. birželio 6 d. NMA pateikė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. BR1-488 „Dėl dokumentų pasirašymo” (toliau – ir Įsakymas Nr. BR1-488) kopiją, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. BR1-577 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. BR1-488 „Dėl dokumentų pasirašymo” pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. BR1-577) kopiją ir NMA 2010 m. dokumentacijos plano išrašą (b. l. 91-108).
Teisėjų kolegija nurodo, jog atstovo pagal pavedimą įgaliojimų administracinėse bylose apimties klausimas yra specialiai reglamentuotas ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad atstovas pagal pavedimą teisę atlikti šio straipsnio 2 dalyje numatytus procesinius veiksmus turi tik tuomet, jei įgaliojimas atlikti kiekvieną iš tokių procesinių veiksmų yra specialiai aptartas įgaliojime. Vienas iš tokių procesinių veiksmų, kuris turi būti specialiai aptartas įgaliojime, yra teismo sprendimo ar nutarties apskundimas. Pažymėtina, jog Įsakymo Nr. BR1-488 1.46 punkte NMA Teisės departamento direktoriui T. J. yra numatyta bendro pobūdžio teisė pasirašyti raštus teismams, atskirai jų nenurodant ir nedetalizuojant (b. l. 97, 100). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus dokumentus, konstatuoja, jog juose T. J. nėra specialiai aptarta ir numatyta teisė pasirašyti apeliacinius skundus NMA vardu.
ABTĮ 134 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, paaiškėja ABTĮ 134 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai, apeliacinis procesas nutraukiamas. ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad apeliacinis skundas turi būti nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą pasirašė ir padavė įgaliojimų neturintis atstovas – NMA Teisės departamento direktorius T. J., apeliacinis procesas byloje nutraukiamas (ABTĮ 134 str. 7 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį procesą byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.