Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarimo, kuriuo P. D., gim. (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už R. R. nelegalų darbą P. D. vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje 3000 litų dydžio bauda, už A. M. nelegalų darbą P. D. vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje 3000 litų dydžio bauda, už E. S. nelegalų darbą P. D. vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje 3000 litų dydžio bauda, iš viso paskirta 9000 litų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. D. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str., 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, susitaręs su R. R., A. M. ir E. S., nuo 2011-09-16 iki 2011-10-04 nelegaliai pasamdė juos atlikti statybos darbus (duomenys neskelbtini). Namo (duomenys neskelbtini), šeimininkė patikrinimo metu (2011-10-12) žodžiu pripažino, kad R. R., A. M. ir E. S. atliko statybos darbus (duomenys neskelbtini), tačiau atsisakė nurodyti savo vardą ir pavardę ir rašyti paaiškinimą raštu. Šalia esančio (duomenys neskelbtini) namo šeimininkė B. O. 2011-10-12 paaiškino, kad ji atpažino R. R. ir A. M. kaip darbininkus, kurie nuo 2011 metų rugsėjo vidurio dirbo statybinius darbus prie (duomenys neskelbtini) namo.

Apeliaciniame skunde P. D. rašo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nurodė, kad R. R., A. M. ir E. S. nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 4 d. neteisėtai ir nelegaliai dirbo jo vadovaujamojoje bendrovėje, nes buvo sutarta dėl darbo funkcijų (apdailininko darbo), darbo vietos (bendrovės remontuojamame name (duomenys neskelbtini)), darbo užmokesčio, buvo dirbama sutartu laiku ir buvo kuriamas darbo produktas. P. D. nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka byloje nustatytų aplinkybių visumos. Tvirtina, jog nėra ginčo dėl to, kad R. R., A. M. ir E. S. bendrovėje buvo įdarbinti ir joje dirbo nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2011 m. spalio 7 d. Tačiau nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, t. y. kad R. R., A. M. ir E. S. nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 4 d. dirbo bendrovėje nelegaliai. Prieš konstatuojant ATPK 41³ str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, pirmiausia turi būti įrodyta, kad darbas buvo realiai dirbamas. Po to turi būti nustatyta, jog darbdavio ir nelegaliai dirbančio asmens santykiai turi darbo sutarties požymių ir jog nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Kai Valstybinė darbo inspekcija atlikto patikrinimą, tuo metu R. R., A. M. ir E. S. namo (duomenys neskelbtini), remonto darbų nedirbo. P. D. teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas nusprendė, kad R. R., A. M. ir E. S. parodymų ir šiais parodymais paremtų Valstybinės darbo inspekcijos vyresniojo darbo inspektoriaus paaiškinimų pakanka realaus darbo faktui įrodyti. P. D. su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad R. R., A. M. ir E. S. teiginiai dėl jų darbo nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 4 d. neatitinka tikrovės. Tokius minėtų asmenų teiginius P. D. visą laiką laikė melagingais ir tai nurodė tiek Valstybinei darbo inspekcijai, tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

P. D. tvirtinimu, namo (duomenys neskelbtini) , remonto darbus 2011 m. rugsėjo–spalio mėnesiais vykdę ir šiuos darbus prižiūrėję asmenys A. V., A. V. ir K. S. nurodė, kad R. R., A. M. ir E. S. nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 4 d. namo (duomenys neskelbtini), remonto darbų neatliko. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (gyventoja) R. K. ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventoja B. O. nurodė, kad matė R. R., A. M. ir E. S. (kai kuriuos iš jų) dirbant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau nei liudytoja R. K., nei liudytoja B. O. nepatvirtino, kad R. R., A. M. ir E. S. dirbo nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 4 d. Todėl, P. D. įsitikinimu, nebuvo jokių liudytojų, rašytinių ar kitokių įrodymų, patvirtinančių R. R., A. M. ir E. S. teiginių dėl jų darbo bendrovėje nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 4 d. Valstybinės darbo inspekcijos vyresniojo darbo inspektoriaus parodymai ir jo surašytuose dokumentuose nurodytos aplinkybės yra išvestiniai iš R. R., A. M. ir E. S. parodymų ir paremti tik šių asmenų teiginiais. Be pačių R. R., A. M. ir E. S. teiginių, jokių patvirtinančių įrodymų, kad šie asmenys realiai dirbo bendrovėje nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 4 d. nėra.

P. D. nurodo, kad R. R., A. M. ir E. S. aiškino, jog nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. pagal susitarimą su juo vykdė konkrečias darbo funkcijas, vadovavosi jo nurodymais ir gavo užmokestį už darbą, tačiau šių aplinkybių jokie įrodymai, išskyrus šių asmenų parodymus, nepatvirtino. R. R., A. M. ir E. S. teigė, kad už darbus, padarytus nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 4 d., jiems buvo mokama. Šių asmenų parodymai dėl sumokėtų pinigų sumų ir jų išmokėjimo laiko yra prieštaringi, todėl net neaišku, kokia pinigų suma jiems buvo sumokėta.

P. D. tvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi patikrinimus 2011 m. spalio – gruodžio mėnesiais, nenustatė, jog bendrovė neteisėtai (slėpdama mokesčius) R. R., A. M. ir (ar) E. S. sumokėjo kokias nors pinigų sumas. Jokių įrodymų apie sumokėjimą šiems asmenims už darbą nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 4 d. nėra. Kadangi susitarimo su R. R., A. M. ir E. S. dėl darbo nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 4 d. nebuvo, jie realiai nedirbo, tai ir kalbos apie darbo sutarties požymių buvimą bendrovės ir šių asmenų santykiuose paminėtu laikotarpiu būti negali. P. D. teigimu, objektyvių ir neginčytinų R. R., A. M. ir E. S. darbo bendrovėje nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 4 d. įrodymų nebuvimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad administracinis teisės pažeidimas, nurodytas ATPK 41³ str. 1 d., padarytas nebuvo.

Apeliaciniame skunde rašoma, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nurodė, kad P. D. teiginius, jog R. R., A. M. ir E. S. bendrovėje dirbo tik nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2011 m. spalio 7 d., paneigia R. R., A. M. ir E. S. parodymai. P. D. nesupranta, kodėl pirmosios instancijos teismas paminėtų asmenų parodymus laikė teisingais ir atitinkančiais tikrovę, o jo paaiškinimus atmetė kaip neteisingus. P. D. pažymi, kad kelių asmenų vienodi pareiškimai nereiškia, kad jų nurodyti faktai yra tiesa. Asmens pareiškimų teisingumu ir tikrovės atitikimu turi būti abejojama visais atvejais, kai tokie pareiškimai yra nukreipti prieš asmenį, su kuriuo atitinkamus pareiškimus pateikęs asmuo konfliktuoja. P. D. nurodo, kad R. R. aiškiai parodė, kad tarp jų grupės (R. R., A. M. ir E. S.) ir jo buvo kilęs konfliktas dėl 1000 Lt avanso ir blogų darbo sąlygų. Nesutarimus dėl darbo užmokesčio ir jo mokėjimo minėjo ir A. M. bei E. S.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime nurodoma, kad į Valstybinę darbo inspekciją buvo kreiptasi dėl neišmokėtų pinigų. P. D. nuomone, šis faktas patvirtina, kad tarp jo ir R. R., A. M. bei E. S. konfliktas buvo.

P. D. pastebi, kad R. R., A. M. ir E. S. pareiškimai dėl nelegalaus darbo yra surašyti pagal vieną pavyzdį (kartojasi ištisos formuluotės, jų dėstymo seka ir kt.). P. D. tvirtinimu, vienodi skundų tekstai pagal Lietuvos teismų praktiką nelegalaus darbo bylose patvirtina asmenų šališkumą ir neobjektyvumą (2010 m. birželio 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-773/2010). Nurodo, kad R. R., A. M. ir E. S. neslėpė to, kad yra draugai (tai nurodyta ir skundžiamame Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime). Pastarasis faktas šiems asmenims sudaro sąlygas lengviau susitarti dėl bendrų veiksmų (įskaitant paaiškinimų, teiktų Valstybinei darbo inspekcijai ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui, turinį) ir suvienyti jėgas, siekiant neteisėtų tikslų (pvz., P. D. nepagrįsto nubaudimo už nelegalų darbą). Tarp jo ir minėtų asmenų kilus konfliktui, sukurti istoriją apie nelegalų darbą neturėjo būti sudėtinga, nes šiuo atveju jie nebuvo pašaliniai asmenys (jie 2011 m. spalio mėnesį kelias dienas dirbo prie namo (duomenys neskelbtini), žinojo darbų pobūdį, galėjo gauti informaciją apie tai, kiek laiko tęsiasi darbai ir kt.). P. D. tvirtina, jog jis teisme nurodė, kad, nutraukus darbo sutartis, R. R., A. M. ir E. S. jam skambino, rašė trumpąsias žinutes ir reikalavo išeitinių kompensacijų. Prieš Valstybinės darbo inspekcijos vyresniajam darbo inspektoriui atvykstant atlikti patikrinimą (duomenys neskelbtini), jam skambino A. M. ir siūlėsi kartu su R. R. bei E. S. atvykti baigti darbus (duomenys neskelbtini) (nepaisant to, kad darbo sutartys su jais jau buvo nutrauktos). P. D. teigimu, jis šį faktą nurodė ir bylą nagrinėjant Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Akivaizdu, jog R. R., A. M. ir E. S. tokiais veiksmais siekė, kad Valstybinės darbo inspekcijos vyresniojo darbo inspektoriaus atliekamo patikrinimo metu jie būtų rasti nelegaliai dirbantys (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas į pastarąsias aplinkybes nekreipė jokio dėmesio ir beatodairiškai rėmėsi R. R., A. M. ir E. S. parodymais bei Valstybinės darbo inspekcijos vyresniojo darbo inspektoriaus paaiškinimais, iš esmės paremtais tik minėtų asmenų teiginiais. R. R., A. M. ir E. S. iš esmės vienodi parodymai apie darbą bendrovėje nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 4 d. jokiu būdu netampa tikrove. Šie asmenys bendrovėje nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 4 d. nedirbo. R. R., A. M. ir E. S., remdamiesi išsigalvojimais apie nelegalų darbą bendrovėje, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją kerštaudami P. D. už jo principingumą, reiškiant reikalavimus dėl šių asmenų nekokybiškai vykdytų darbo funkcijų ir atsisakymą vykdyti neteisėtus ir nepagrįstus jų piniginius reikalavimus.

P. D. nurodo, kad R. R., A. M. ir E. S. teigė, kad dokumentus įdarbinimui buvo pateikę dar 2011 m. rugsėjo pradžioje, kad juos buvo pažadėta įdarbinti sudarant darbo sutartis ir kad jie laukė, kol bus pasirašytos darbo sutartys. Kaip teigė R. R., A. M. ir E. S., be darbo sutarčių jie dirbo 3 savaites. R. R., A. M. ir E. S. neabejotinai galėjo ir turėjo suprasti, kad darbas be darbo sutarčių yra draudžiamas ir dėl darbo be darbo sutarčių pažeidžiami tiek jų pačių, tiek valstybės interesai. Nepaisant to, jie esą dirbo ir vis laukė darbo sutarčių sudarymo. Tokie aiškinimai negali būti pripažinti logiškais.

P. D. teigimu, skundus dėl nelegalaus darbo minėti asmenys pateikė ne iš karto po jų atleidimo iš darbo, o praėjus beveik savaitei, kurią jie panaudojo spaudimui jam. Nesulaukę savo nepagrįstų ir neteisėtų piniginių reikalavimų patenkinimo, R. R., A. M. ir E. S. Valstybinei darbo inspekcijai pateikė skundus dėl nelegalaus darbo. R. R., A. M. ir E. S., žinodami, kad dirba nelegaliai, į Valstybinę darbo inspekciją kreiptis delsė, o pareiškimus dėl nelegalaus darbo pateikė tik po konflikto su P. D.. P. D. nuomone, minėtų asmenų delsimas ir nesikreipimas kuo skubiau į Valstybinę darbo inspekciją dėl nelegalaus darbo patvirtina abejones dėl nelegalaus darbo fakto egzistavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad liudytojų parodymų dėl nelegalaus darbo patikimumas ir teisingumas turi būti itin kruopščiai įvertintas ir, kad vien asmens, konfliktuojančio su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, parodymų nepakanka administracinės atsakomybės taikymui (2010 m. lapkričio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-3227/2010; 2011 m. kovo 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-279/2011; 2011 m. liepos 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-1448/2011; 2011 m. liepos 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas, priimtas administracinėje byloje Nr. N575-1461/2011; 2011 m. liepos 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-1608/2011). Teismas anksčiau nurodytas esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turinčias aplinkybes ignoravo ir beatodairiškai rėmėsi R. R., A. M. ir E. S. teiginiais.

Apelianto tvirtinimu, apylinkės teismas, teigdamas, kad liudytojai A. V. ir K. S. negali patvirtinti, jog R. R., A. M. ir E. S. 2011 m. rugsėjo mėnesį nedirbo (duomenys neskelbtini) , iškraipė šių asmenų parodymus. Šie asmenys aiškiai parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini), dirbant šiame objekte R. R., A. M. ir E. S. dirbančių nematė nė karto. P. D. pažymi, kad R. R., A. M. ir E. S. neteigė, jog (duomenys neskelbtini) , nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. dirbo su pertraukomis, t. y. pagal jų parodymus jie dirbo nuolat. Todėl abejotina, kad (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo mėnesį dirbę liudytojai A. V. ir K. S. būtų nepastebėję dirbant R. R., A. M. ir E. S.. Apeliantas pažymi, kad 2011 m. spalio 12 d. parodymus, priešingai nei nurodė Klaipėdos miesto apylinkės teismas, surašė ne pati liudytoja B. O., o Valstybinės darbo inspekcijos vyresnysis darbo inspektorius I. D.. Teismo posėdyje liudytoja B. O. teisėjos akivaizdoje aiškiai parodė, kad iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus atlikusių asmenų atpažino tik vieną jų – R. R. ar A. M., kada matė tokį asmenį dirbantį, pasakyti negalėjo. Liudytoja B. O. teisme paaiškino, kad jos parodymai 2011 m. spalio 12 d. buvo surašyti neteisingai, iškraipant jos teiginius, parodė, kad ji Valstybinės darbo inspekcijos vyresniajam darbo inspektoriui nesakė, kada jos atpažintas asmuo dirbo prie namo (duomenys neskelbtini), nes datų tiksliai neprisiminė. P. D. pažymi, kad liudytojos B. O. parodymai, duoti teismo posėdyje, yra kur kas detalesni, nei paskubomis surašyti Valstybinės darbo inspekcijos atstovo 2011 m. spalio 12 d. Jokių aplinkybių, rodančių liudytojos B. O. suinteresuotumą bylos baigtimi, nėra, todėl netikėti jos parodymais, duotais apylinkės teismo posėdyje, nėra pagrindo.

P. D. nuomone, kritiškai vertintini apylinkės teismo pasisakymai, kad liudytoja R. K. dėl ėjimo į darbą ar kelionės negalėjo įsiminti jos namo remonto darbų atlikusių asmenų. Šiuo atveju buvo atliekami liudytojos R. K. namo remonto darbai, remonto darbus atlikusių asmenų skaičius nebuvo didelis, todėl logiška manyti, kad liudytoja galėjo įsiminti ir įsiminė jos namą remontavusius asmenis. Liudytoja R. K. paaiškino, jog pagyvenusius žmones (tokį apibūdinimą pagal amžių atitinka liudytojai A. V. ir K. S.) dirbant matė 2011 m. rugsėjo 23 d. grįžusi iš kelionės, o vaikinus (tokį apibūdinimą pagal amžių atitinka R. R., A. M. ir E. S.) matė dirbant po 2011 m. spalio 3 d. (kai likdavo namie prižiūrėti anūkės). Liudytoja R. K. neparodė, kad R. R., A. M. ir E. S. dirbo nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio vidurio.

D. D. tvirtinimu, prieš skiriant administracinę nuobaudą, turi būti nustatyta administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė. Apylinkės teismas nurodė, kad darbdavys atsako už tinkamą darbo sutarties sudarymą, kad darbdavys užtikrina, jog darbuotojui būtų leista dirbti tik pasirašius darbo sutartį ir kad su darbuotoju sudaryta darbo sutartis būtų įregistruota darbo sutarčių registracijos žurnale. Apelianto nuomone, šios aplinkybės būtų svarbios tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog R. R., A. M. ir E. S. nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 4 d. dirbo bendrovėje. Tik nustačius šių asmenų darbo faktą minėtu laikotarpiu būtų svarbu, ar prieš pradedant dirbti su jais buvo sudarytos darbo sutartys ir ar tos darbo sutartys buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau tai, kad R. R., A. M. ir E. S. nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 4 d. bendrovėje dirbo, neįrodyta. Valstybinė darbo inspekcija įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nepateikė.

P. D. nurodo, kad apylinkės teismas nutarime nurodė, kad jo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodo R. R., A. M. ir E. S. prašymai priimti į darbą, prašymai dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, įsakymai dėl šių asmenų priėmimo į darbą, su šiais asmenimis sudarytos darbo sutartys, R. R., A. M. ir E. S. prašymai atleisti iš darbo ir įsakymai dėl jų atleidimo iš darbo. Apeliantui nesuprantama, kaip anksčiau paminėti dokumentai gali patvirtinti R. R., A. M. ir E. S. nelegalų darbą ar apelianto kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo. P. D. neneigia, jog minėti asmenys dirbo jo vadovaujamoje bendrovėje nuo 2011 m. spalio 5 d. 2011 m. spalio 7 d. minėti dokumentai patvirtina būtent šių asmenų ir bendrovės darbo santykių atsiradimą, egzistavimą ir pasibaigimą laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2011 m. spalio 7 d. P. D. įsitikinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jam inkriminuotas pažeidimas pagrįstai, kad jo kaltė įrodyta.

Apeliantas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra neginčijamai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (2010 m. gegužės 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-576/2010; 2011 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas, priimtas administracinėje byloje Nr. N575-1552/2011; 2011 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-2255/2011; 2011 m. lapkričio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-2787/2011). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (2010 m. liepos 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas, priimtas administracinėje byloje Nr. N571-1326/2010; 2011 m. kovo 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-279/2011; 2011 m. lapkričio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-2787/2011). Veika gali būti kvalifikuota kaip nelegalus darbas tik nustačius būtinus objektyviuosius nelegalaus darbo požymius (susitarimą dėl darbo, realų darbo atlikimą, paklusimą darbo tvarkai ir kt.).

P. D. tvirtinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų, kad neginčijamai pripažinti, jog R. R., A. M. ir E. S. bendrovėje dirbo nelegaliai, nepakanka. Valstybinė darbo inspekcija administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto ir jo kaltės neįrodė, todėl byloje esantys neaiškumai ir abejonės aiškintini jo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

P. D. teigimu, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, neįsigilino į bylos aplinkybes ir iš esmės nesiaiškino, ar R. R., A. M. ir E. S. iš tikrųjų nelegaliai dirbo. Siekiant rasti atsakymą į minėtą klausimą, turėjo būti nuosekliai ir atidžiai išanalizuotos ir įvertintos bylos aplinkybės, pateikti dokumentai, jo ir liudytojų paaiškinimai bei kiti įrodymai. Šiuo atveju esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turinčias aplinkybes apylinkės teismas vertino paviršutiniškai, nesigilindamas į jų esmę ir reikšmę nelegalaus darbo fakto nustatymui. Įrodymų, kad su R. R., A. M. ir E. S. buvo susitarta dėl darbo nuo 2011 m. rugsėjo 16 d., kad šie asmenys nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 4 d. realiai dirbo bendrovėje, kad jiems už darbą buvo mokama, nėra. Todėl išvada, kad įrodymų visuma patvirtina nelegalaus darbo faktą, yra nepagrįsta ir neteisinga. Tokia išvada galėjo būti padaryta arba padarius klaidą vertinant įrodymus, arba sąmoningai neteisingai vertinant įrodymus.

P. D. nuomone, apylinkės teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos teisės aktais, ir šis pažeidimas neabejotinai turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimui. Nė vienas įrodymas ar argumentas neturėtų būti paliktas neįvertintas teismo nutarime, priimtame išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau apylinkės teismas nepaaiškino, kodėl atmetė jo pateiktus argumentus ir jam palankius liudytojų parodymus. R. R., A. M. ir E. S. parodymų kritiškai ir objektyviai neįvertino. Teismo sprendimas gali būti laikomas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai taikius materialiosios ir proceso normas. Teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu, jeigu jį priimdamas teismas netaikė teisės normos, kurią turėjo taikyti, taikė teisės normą, kurios neturėjo taikyti, ir (ar) netinkamai aiškino teisės normą. Teismo padarytos išvados turi atitikti nustatytas aplinkybes. Teisiškai reikšmingas aplinkybės buvimas ar nebuvimas turi būti pagrįstas įrodymais. Teismo sprendimo pagrindu negali būti prielaidos, susijusios su bylos aplinkybėmis. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas išvadomis, išplaukiančiomis iš nustatytų (patvirtintų) aplinkybių. Nepatvirtintomis aplinkybėmis negali būti remiamasi priimant teismo sprendimą ar nutartį.

P. D. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jam nutraukti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėjas A. D. nurodo, kad B. O. paaiškinimas buvo surašytas 2011-10-12, prie jos namo durų, kur ji nurodė, jog šalia inspektoriaus I. D. stovinčius R. R. ir A. M. pažįsta iš matymo, matė juos nelegaliai dirbančius prie (duomenys neskelbtini) namo nuo rugsėjo vidurio. P. D. buvo paaiškinta, jog jeigu jis yra įsitikinęs, kad B. O. paaiškinimas yra suklastotas, buvo išgautas prievarta ar apgaule, jis turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau P. D. dėl to į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teisme buvo apklausti P. D. pavaldūs darbuotojai K. S. ir A. V., kurie parodė, jog jie 2011 m. rugsėjo–spalio mėnesiais dirbo skirtinguose objektuose, todėl to, kad nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. R. R., A. M. ir E. S. nedirbo prie (duomenys neskelbtini) namo nei patvirtino, nei paneigė. Pažymima, kad P. D. teismo posėdyje pats sau prieštaraudamas patvirtino, jog rugsėjo mėnesį R. R., A. M. ir E. S. buvo prie (duomenys neskelbtini) namo ir kažką ten darė. 2011-10-12 liudytoja R. K. patikrinimo metu žodžiu patvirtino inspektoriui, kad R. R. ir A. M. 2011 m. rugsėjo mėnesį dirbo prie jos namo, tačiau raštu tai patvirtinti atsisakė, teisme parodė, jog neįsiminė, kas dirbo prie jos namo. Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėjas A. D. mano, jog P. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalimi konstatuota, kad nelegaliu darbu laikomas darbas: 1) esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, 2) dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Kaip matyti iš 2011-10-27 administracinio teisės pažeidimo protokolo, P. D. kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, pasireiškiančio nelegaliu darbu, padarymu. Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41-3 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Teismo posėdyje Valstybinės darbo inspekcijos atstovas I. D. parodė, kad 2011 m. spalio 13 d. R. R. ir A. M. kreipėsi į darbo inspekciją, nurodė, jog jie dirbo P. D. vadovaujamojoje UAB (duomenys neskelbtini) , atliko statybos darbus (duomenys neskelbtini) , tačiau P. D. jų oficialiai įdarbinęs nebuvo. Nuvykęs į minėtą objektą nustatė, kad visi darbuotojai dirba oficialiai. (duomenys neskelbtini) namo gyventojos paklausė, ar šalia stovintys vyrai R. R. ir A. M. rugsėjo mėnesį dirbo jos name. Moteris patvirtino, jog šie asmenys dirbo, tačiau raštu tai patvirtinti atsisakė. Tada nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, kur B. O. patvirtino, jog R. R. ir A. M. matė dirbančius prie (duomenys neskelbtini) namo. Buvo nustatyta, jog R. R., A. M. ir E. S. nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 4 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nesudarę su darbdaviu sutarčių. Minėti asmenys pripažino, jog melavo Darbo biržos darbuotojams apie tai, kad nedirba (b. l. 48).

2011-10-13 A. M., R. R. bei 2011-10-14 E. S. kreipėsi su skundais į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių. Skunduose nurodė, jog 2011 m. rugsėjo pradžioje visi nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini) gatvėje dėl įdarbinimo. Įmonės direktoriui P. D. paliko savo dokumentų kopijas. Direktorius prižadėjo paskambinti ir pasakyti, kada pradėti dirbti. Prieš tai liepė užsiregistruoti Darbo biržoje, kad galėtų gauti iš Darbo biržos kompensaciją. 2011-09-15 P. D. paskambino E. S. ir pasakė, kad nori paimti dirbti visus tris. Tą pačią dieną susitikus su P. D., P. D. pasakė, kad jie turės pradėti dirbti nuo 2011-09-16. P. D. nuvežė į objektą (duomenys neskelbtini) , paklausė, ar užsiregistravę Darbo biržoje, prižadėjo sutvarkyti įdarbinimo dokumentus. P. D. pasakė, kad mokės darbo užmokestį už atliktą darbą, jie turėjo atlikti fasado šiltinimo darbus. 2011-09-30 P. D. sumokėjo jiems 3100 Lt. A. M., R. R. bei E. S. skunduose patikslino, kad jiems 3100 Lt darbo užmokestis buvo sumokėtas per du kartus, t. y. rugsėjo 30 d. sumokėta po 400 Lt ir spalio 8 d. po 633 Lt. Jie patys statė pastolius, už tą darbą P. D. žadėjo sumokėti 1000 Lt, nes tokį darbą galėjo atlikti tik aukštalipiai. Jiems dirbant, A. M. ir R. R. ne kartą buvo paslydę ir vos nenukrito, nes neturėjo apsauginių diržų, darbo drabužių. 2011-10-05 P. D. juos įdarbino oficialiai. 2011-10-10 jie pareiškė, jog P. D. turėtų aprūpinti juos normalia darbo įranga, užtikrinti darbo saugą, tuomet P. D. pasakė, kad jeigu jie kels problemų – tai iš darbo atleis. Tai jis ir padarė (b. l. 5–6, 7–9, 10–12).

Teismo posėdyje liudytojas R. R. patvirtino, jog nuo 2011-09-16 jis su A. M. ir E. S. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini). Darbą susirado pagal skelbimą. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi P. D.. Dirbo objekte (duomenys neskelbtini) , atliko fasado darbus, juos prižiūrėjo A. V.. Su direktoriumi buvo sutarę, jog jiems mokės po 25 Lt už kvadratinį metrą, dirbo nuo 8 val. iki 18–19 val. Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 4 d. jie dirbo nelegaliai, už šį laikotarpį jiems trims sumokėjo apie 3600 Lt. P. D. liko jiems skolingas darbo užmokesčio apie 1000 litų. P. D. buvo prižadėjęs sumokėti 1000 Lt avansą, tačiau nesumokėjo, dėl to su juo įvyko konfliktas. R. R., A. M. ir E. S. sakė kreipsiąsi į Darbo inspekciją. P. D. nuo spalio 5 d. juos įdarbino legaliai (b. l. 49–52).

Teismo posėdyje liudytojai A. M. ir E. S. patvirtino analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas R. R. (b. l. 52–53, 53–54).

2011-10-27 paaiškinime bei teismo posėdyje P. D. neigė, jog R. R. A. M. ir E. S. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nelegaliai. Teismo posėdyje P. D. parodė, kad su darbų užsakove R. K. darbų sutartį pasirašė 2011 m. rugpjūčio 25–26 dienomis, o darbuotojų ieškojo skelbimu laikraštyje. Rugsėjo mėnesį objekte dirbo tik du asmenys. R. R. A. M. ir E. S. buvo įdarbinti nuo spalio 5 d. legaliai, jie šiltino namo fasadą, buvo sutartas 2000 Lt atlyginimas, turėjo dirbti nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis. Vaikinai darbą atliko nekokybiškai, P. D. pareiškė jiems pastabas. Spalio 6 d. visi trys vaikinai parašė pareiškimus, kad susirado kitą darbą ir spalio 7 d. jis juos iš darbo atleido, išmokėjo darbo užmokestį. Spalio 12 d. atėjo Darbo inspekcijos atstovas ieškoti nelegaliai dirbančių darbuotojų, tačiau visi dirbo legaliai (b. l. 48–50).

Teismo posėdyje liudytojas A. V. parodė, jog jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, neigė, jog R. R., A. M. ir E. S. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėnesį. Liudytojo A. V. teismo posėdyje duotais parodymais, „Vaikinai dirbo 3 dienas. Trečioje dienoje apsilankęs aš pamačiau kaip padarė broką“, į darbą ateidavo tik 9 val. 30 min., o iš darbo išeidavo 15 val.“ A. V. parodymais, A. V. su jais dirbti atsisakė, nes jie blogai dirbo (b. l. 54–55). Liudytojas A. V. kalbėti tiesą vengė, nes bijojo pakenkti bendrovės vadovui P. D., be to, ir pats yra kaltas, kad jo vadovaujamame objekte dirbo nelegaliai įdarbinti asmenys. Duoti parodymus prieš save joks Lietuvos Respublikos įstatymas neverčia.

Teismo posėdyje liudytoja R. K. parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini) name, rugsėjo mėnesį vyko namo remonto darbai. Darbai vyko lauke, ji anksti ryte išeidavo, vėlai vakare grįždavo, todėl ji darbininkų nematė. Po spalio 3 d. ji buvo namuose su anūke, todėl Darbo inspekcijos atstovo atvestą vaikiną ji matė objekte tik po spalio 3 d. Liudytoja R. K. parodė, kad sudarė sutartį su P. D. dėl darbų vykdymo, dirbančius vaikinus matė tik po spalio 3 d., tačiau iš liudytojos parodymų matyti, kad namo apšiltinimo darbai vyko ir rugsėjo mėnesį. To fakto, jog vaikinai dirbo ir rugsėjo mėnesį, R. K. nepaneigė. Ko konkrečiai R. K. klausė atvykęs Darbo inspekcijos inspektorius, liudytoja neatsiminė (b. l. 79–80).

Teismo posėdžio metu liudytoja B. O. neigė sakiusi Darbo inspekcijos atstovui, jog jai parodytas vaikinas dirbo nuo rugsėjo mėnesio, nes ji tiksliai datų neprisiminė, tačiau patvirtino, jog paaiškinimą parašė, matė dirbančius ir dar du vaikinus. Liudytoja nepaneigė, jog Darbo inspekcijos atstovas buvo atėjęs pas ją su vaikinais. Antrojo vaikino ji nematė, nes jis galbūt stovėjo toliau. Iš B. O. parodymų matyti, kad matė vieną iš vaikinų antrame pastato aukšte, kai vėjas pastolius buvo atpūtęs iki jos sklypo (b. l. 78–79). Liudytojo A. V. parodymais, jaunuoliai prie pastolių montavimo vakarinėje pastato pusėje dirbo, montavo 2 aukštų segmentus, praėjimo liukus. Pastoliai buvo pastatyti rugsėjo 22 d. (b. l. 55). Šie parodymai patvirtina, kad R. R., A. M. ir E. S. UAB (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėnesį dirbo. P. D. 2011-10-25 paaiškinimas, kad pastoliai buvo statyti 2011 m. rugsėjo 5 ir 29 dienomis (b. l. 13), tą faktą taip pat patvirtina.

Iš 2011-10-12 B. O. paaiškinimo Valstybinei darbo inspekcijai turinio matyti, kad ji patvirtino, jog nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio vidurio matė R. R. ir A. M., dirbančius (duomenys neskelbtini). B. O. paaiškinime nurodė: „Nurodytų asmenų vardus ir pavardes nurodau, nes jie VDI insp. I. D. akivaizdoje 2011 spalio 12 15.30 prisistatė, t. y. nurodė tokias savo pavardes. Aš pažinau juos iš matymo ir mačiau kaip jie dirbo. Iš mano žodžių surašyta teisingai“ (b. l. 15). Yra pagrindo manyti, kad liudytojos B. O. parodymai teismo posėdyje mažiau kategoriškais tapo todėl, kad nenorėta pakenkti jos ir P. D. kaip rangovo santykiams.

Liudytojos B. O. ir R. K. į teismo posėdį atvykti vengė, todėl teismas priėmė nutartį šias liudytojas į teismo posėdį atvesdinti (b. l. 72). Šis faktas patvirtina, kad liudytojos siekė išvengti parodymų davimo, o juos duodamos teisme stengėsi P. D. nepakenkti. R. K. atsisakė rašyti paaiškinimą ir Darbo inspekcijos atstovui. Akivaizdu, jog R. K., būdama remonto darbų užsakove, apie jos name nelegaliai dirbusius asmenis kalbėti vengė.

Teismo posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad jis nuo 2011-08-03 dirba UAB (duomenys neskelbtini) apdailininku. Liudytojas patvirtino, jog R. R., A. M. ir E. S. 2011 m. rugsėjo mėnesį šiltino (duomenys neskelbtini) gatvėje namą. Liudytojas visą rugsėjo mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje taip pat (b. l. 55–56).

Teismo posėdyje liudytojas K. S. parodė, jog jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) mūrininku. Nuo rugsėjo mėnesio jie užbaiginėjo (duomenys neskelbtini) namo statybą. Liudytojas neneigė, jog rugsėjo mėnesį matė R. R., A. M. ir E. S. gal 3–4 kartus vaikščiojančius minėtame objekte, tačiau jų dirbančių nematė (b. l. 56). Šio liudytojo parodymai patvirtina, kad supažindinti su darbo vieta ir darbo pobūdžiu darbo vietoje R. R., A. M. ir E. S. būtų pakakę ir vieno apsilankymo objekte. Tai, kad liudytojas K. S. šiuos asmenis darbo objekte, (duomenys neskelbtini), matė daugiau negu vieną kartą, patvirtina, kad R. R., A. M. ir E. S. šiame objekte dirbo.

Liudytojai K. S. ir A. V. patys dirbdami UAB (duomenys neskelbtini), būdami pavaldūs P. D., jam nepalankius parodymus duoti vengė, tačiau K. S. nepaneigė, jog R. R., A. M. ir E. S. matė vaikščiojančius po objektą. Rugsėjo mėnesio pabaigoje jį patį perkėlė dirbti į kitą objektą, todėl akivaizdu, jog R. R., A. M. ir E. S. jis matė rugsėjo mėnesį. Tokie parodymai patvirtina liudytojo A. V. parodymus, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį R. R., A. M. ir E. S. šiltino (duomenys neskelbtini) namą.

Iš P. D. 2011-10-25 paaiškinimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai turinio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) apdailininkai E. S., A. M., R. R. pradėjo dirbti 2011-10-05, o atleisti iš darbo „kaip nepraėję bandomojo laikotarpio pagal darbuotojų prašymus. Žodiniai aiškino, kad yra susiradę darbą kitame objekte.“ „Be to jų atliktas darbas pasak darbų vadovo buvo atliktas nekokybiškai, aptikta brokų ir nuo spalio mėn. 10 dienos objekte jau tęsė darbus anksčiau dirbę darbuotojai“ (b. l. 13). Iš P. D. paaiškinimo turinio matyti, kad apdailininkai E. S., A. M., R. R. dirbti pradėjo 2011-10-05, o atleisti buvo 2011-10-07, darbą atliko, bet nekokybiškai, todėl nuo spalio 10 d. darbus tęsė kiti anksčiau dirbę, kurie dirbo ne su E. S., A. M., R. R. ir apie jų dirbtą darbo laiką, suprantama, paliudyti negalėjo.

Teismo posėdyje P. D. parodė, kad jau spalio 6 d. visi trys paprašė, kad būtų atleisti iš darbo, iš darbo (penktadienį) išėjo savo noru, jiems už darbą (jeigu tikėti P. D. ir R. V. parodymais, – už broko gamybą) buvo sumokėta, tuo metu jokių pretenzijų nereiškė, jas pradėjo reikšti pirmadienį (b. l. 49–50).

P. D. savo parodymais davė teismui suprasti, kad E. S., A. M., R. R. darbu, sulygtu uždarbiu buvo patenkinti, iš darbo išėjo savo noru (E. S., R. R., A. M. 2011-10-06 ir 2011-10-10 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui rašytuose raštuose išėjimo iš darbo priežastys nenurodytos, b. l. 26, 30, 33, 37, 41, 44), nereikšdami pretenzijų. 2011-10-25 paaiškinime Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai P. D. paaiškino ir kitą atleidimo iš darbo priežastį: „nepraėjo bandomojo laikotarpio“ (o 2011-10-07 įsakymuose atleidimo pagrindu nurodė: „darbas neatitiko darbuotojo lūkesčių“, b. l. 29, 36, 43). Nerealu, kad ilgai siekę gauti legalų darbą (liudytojas A. V. 2011-10-12 paaiškinime nurodė, kad šie asmenys su direktoriumi susitiko net 4 kartus, b. l. 14), galų gale darbą gavę, jau kitą dieną ir esą neišlaikę išbandymo laikotarpio, o jis buvo nustatytas 1 mėnesiui (b. l. 24, 31, 38), viskuo patenkinti darbuotojai darbo atsisakė, iš darbo išėjo savo noru. P. D. parodymuose ir jo paaiškinimuose yra dviprasmybių ir prieštaravimų, kurie prasilenkia su elementaria logika ir neatitinka apylinkės teisme nustatytų tikrųjų bylos aplinkybių.

Iš teismo nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad E. S., A. M., R. R. pretenzijas dėl nesaugaus darbo, aprūpinimo darbo rūbais, avanso išmokėjimo P. D. pradėjo ir išdrįso reikšti tik po to, kai 2011-10-05 jų darbas UAB (duomenys neskelbtini) P. D. įsakymais ir darbo sutartimis buvo įteisintas ir legalizuotas. E. S., A. M., R. R. parodymus, kad jie į Darbo biržą kreipėsi P. D. patarus, teismo posėdyje P. D. patvirtino parodymais, kad Darbo biržai paraišką dėl trijų asmenų pateikė (b. l. 40). Išmokėtų už darbo broką ir nevisas dirbtas, bet nustatytas dirbti darbo valandas (P. D., A. V. parodymais) darbo užmokesčių (algų) dydžiai (b. l. 74–76) patvirtina tai, kad realiai priekaištų E. S., A. M., R. R. darbui P. D., A. V. neturėjo.

P. D. E. S., A. M., R. R. atleidimo iš darbo dokumentais ir savo parodymais bandė apylinkės teismą įtikinti, kad per labai trumpą su šiais asmenimis darbo laiką susipykti neteko, pareiškė jiems tik keletą pastabų, susijusių su darbu, o apeliaciniame skunde savo santykius su šiais asmenimis apibūdino kaip labai konfliktiškus, tuo pretekstu apeliuoja į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalauja, kad E. S., A. M., R. R. parodymais teismas netikėtų ir jais P. D. kaltės negrįstų.

Netikėti R. R., A. M. ir E. S. parodymais, jog jie nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki spalio 4 d. dirbo nelegaliai, nėra pagrindo. Minėti liudytojai neneigė, jog su P. D. įvyko konfliktas dėl darbo sąlygų, pinigų sumokėjimo, bet tai įvyko prieš pat atleidimą iš darbo. Liudytojų parodymuose nėra esminių prieštaravimų apie tai, kaip jie susirado darbą P. D. įmonėje, kokį laiką joje dirbo, kaip buvo sutarta su P. D. dėl apmokėjimo už nelegaliai dirbtą darbą iki 2011-10-05 ir kaip už jį buvo sumokėta. Prieš duodant parodymus teisme, liudytojai E. S., A. M., R. R. ATPK 276 str. 2 d. nustatyta tvarka buvo įspėti pagal ATPK 187-2 str. už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. D. tokie reikalavimai netaikyti, todėl P. D. valia duoti sau naudingus parodymus jokiais įspėjimais suvaržyta nebuvo. Tuo galima atsakyti ir į apeliaciniame skunde iškeltą klausimą, kodėl liudytojų E. S., A. M., R. R. parodymai apylinkės teisme kėlė pasitikėjimą, o P. D. parodymai teismui tokio poveikio nepadarė.

Manyti, kad R. R., A. M. ir E. S. P. D. apkalbėjo, nes tarp jų įvyko konfliktas, nėra pagrindo.

Nors Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius visų jam suteiktų įgaliojimų ir galimybių tirti tokį administracinį teisės pažeidimą nepanaudojo, tačiau ir tų įrodymų, kurie apylinkės teismo posėdyje buvo ištirti ir skundžiamame teismo nutarime aptarti nustatyti faktui, kad R. R., A. M. ir E. S. nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nelegaliai, dėl esminių darbo sąlygų sudarę tik žodinį susitarimą, atliko (duomenys neskelbtini) namo fasado šiltinimo darbus, pakanka.

Kadangi apylinkės teismas ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes išaiškino, įrodymus įvertino taip, kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnio nuostatos, priimtas nutarimas P. D. nubausti pagal ATPK 41-3 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą, P. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.