Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Tomui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D., būdamas UAB „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB „A.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, taip pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Taip R. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. D. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis yra UAB „A.“ direktorius. Žinojo apie pareigą atsiskaityti su biudžetu, tačiau taip pat turėjo mokėti darbuotojams ir tiekėjams, kad nesustotų bendrovės veikla. Priešingu atveju, su biudžetu apskritai neatsiskaitytu. Su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitė, tačiau pavėluotai. Šiuo metu vėluoja atsiskaityti už naują laikotarpį. Pripažino, kad pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais ir išreiškė gailėjimąsi dėl to, kartu pažymėjo, kad deda pastangas pakeisti situacijai. Tai pirmas kartas, kai byla atsidūrė teisme. Prašė skirti kuo mažesnę baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas Tomas Baranauskas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė R. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 2 200 Eur dydžio baudą. Atkreipė dėmesį į UAB „A.“ mokesčių nesumokėjimo sistemingumą, šiuo metu turimus naujus pradelstus mokėjimus. Nurodė, kad byloje aktualaus laikotarpio mokestinė nepriemoka yra padengta.

Iš (duomenys neskelbtini) patarėjos G. V. 2019 m. gruodžio 30 d. pareiškimo Nr. RNA-32346 „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo“ matyti, kad UAB „A.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovu nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. paskirtas R. D.. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, buvo atliktas UAB „A.“ operatyvus patikrinimas, kuris baigtas surašant 2019 m. spalio 31 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222-08) FR1042-4277. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrintas UAB „A.“ mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „A.“ vykdydama veiklą ir gaudama pajamų atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Žemiau pateikiamoje lentelėje detalizuojama keletas mokėjimų, atliktų po mokestinės nepriemokos susidarymo datos 2019 m. rugpjūčio 27 d.:

Data Mokėjimo paskirtis Išmokėta suma Eur Atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinės nepriemokos suma Eur 2019-08-27 UAB „B.“ 1 846,77 39 145,59 2019-09-03 AB „C.“ 1 575,14 39 374,91 2019-09-04 Advokatų profesinė bendrija „D.“ 1 006,72 39 321,84 2019-09-04 „E.“ 10 000,00 39 321,84 2019-09-05 „F.“, UAB 2 729,76 39 321,84 2019-09-05 UAB „G.“ 1 635,33 39 321,84 2019-09-13 Pavedimas UAB „H.“ 10 000,00 35 173,42 2019-09-27 Pavedimas UAB „H.“ 8 111,00 47 175,29

Taip UAB „A.“ vykdydama lentelėje nurodytus mokėjimus pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai iš bendrovės sąskaitų, kasos ir atskaitingo asmens buvo atlikti turint mokestinę nepriemoką. Šių veiksmų atlikimas pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip kreditorės, teises, nes tuo metu, kai buvo vykdomi šie mokėjimai, UAB „A.“ turėjo mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybių biudžetams. Apibendrinant UAB „A.“ vadovas R. D., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš sąskaitų išrašų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. darytina išvadą, kad UAB „A.“ vadovas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais UAB „A.“ pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus (b. l. 3-5).

Iš Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, kad UAB „A.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. yra R. D. (b. l. 6-12).

Iš UAB „A.“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. balanso matyti, kad mokestinės prievolės (gyventojų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis), kurių mokėjimo terminas suėjęs, įskaitant delspinigius, sudaro iš viso 39 145,59 Eur (b. l. 13).

Iš UAB „A.“ 2019 m. rugsėjo 3 d. balanso matyti, kad mokestinės prievolės (gyventojų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis), kurių mokėjimo terminas suėjęs, įskaitant delspinigius, sudaro iš viso 39 374,91 Eur (b. l. 14).

Iš UAB „A.“ 2019 m. rugsėjo 4 d. balanso matyti, kad mokestinės prievolės (gyventojų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis), kurių mokėjimo terminas suėjęs, įskaitant delspinigius, sudaro iš viso 39 321,84 Eur (b. l. 15).

Iš UAB „A.“ 2019 m. rugsėjo 5 d. balanso matyti, kad mokestinės prievolės (gyventojų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis), kurių mokėjimo terminas suėjęs, įskaitant delspinigius, sudaro iš viso 39 321,84 Eur (b. l. 16).

Iš UAB „A.“ 2019 m. rugsėjo 13 d. balanso matyti, kad mokestinės prievolės (gyventojų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis), kurių mokėjimo terminas suėjęs, įskaitant delspinigius, sudaro iš viso 35 173,42 Eur (b. l. 17).

Iš UAB „A.“ 2019 m. rugsėjo 27 d. balanso matyti, kad mokestinės prievolės (gyventojų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis), kurių mokėjimo terminas suėjęs, įskaitant delspinigius, sudaro iš viso 47 175,29 Eur (b. l. 18).

Iš UAB „A.“ 2019 m. spalio 3 d. balanso matyti, kad mokestinės prievolės (gyventojų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis), kurių mokėjimo terminas suėjęs, įskaitant delspinigius, sudaro iš viso 34 994,43 Eur (b. l. 19).

Iš UAB „A.“ 2019 m. gruodžio 27 d. balanso matyti, kad mokestinės prievolės (gyventojų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis), kurių mokėjimo terminas suėjęs, įskaitant delspinigius, sudaro iš viso 20 930,08 Eur (b. l. 20).

Iš UAB „A.“ prievolių matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgijo teisę iš UAB „A.“ išieškoti 1 096,85 Eur pridėtinės vertės mokesčio, o 2019 m. rugsėjo 26 d. – 4 497 Eur pridėtinės vertės mokesčio (b. l. 21-22).

Iš (duomenys neskelbtini) vyriausiųjų specialisčių V. R. ir I. J. 2019 m. spalio 31 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (21.222) FR1042-4277 matyti, kad, siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, buvo atliktas UAB „A.“ operatyvus patikrinimas. Tikrinta: piniginių lėšų judėjimas sąskaitose nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., pirkėjų ir tiekėjų apyvartos, 2018 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, bendrovės sąskaitų išrašai per laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ir kt. Išnagrinėjus piniginių lėšų judėjimą pagal pateiktas atsiskaitymų su darbuotojais apyskaitas (avanso apyskaitas) ir banko sąskaitose nustatyta, kad UAB „A.“ pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui po mokestinės nepriemokos susidarymo bendrovė atsiskaitinėjo su paslaugų tiekėjais ir t. t. Pridėti tikrinti dokumentai, be kita ko, sąskaitų banke išrašai, iš kurių matyti, kad UAB „A.“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. UAB „B.“ sumokėjo 1 846,77 Eur; 2019 m. rugsėjo 3 d. AB „C.“ sumokėjo 1 575,14 Eur; 2019 m. rugsėjo 4 d. advokatų profesinei bendrijai „D.“ sumokėjo 1 006,72 Eur; 2019 m. rugsėjo 4 d. „E.“ sumokėjo 10 000 Eur; 2019 m. rugsėjo 5 d. „F.“, UAB, sumokėjo 2 729,76 Eur; 2019 m. rugsėjo 5 d. UAB „G.“ sumokėjo 1 635,33 Eur; 2019 m. rugsėjo 13 d. UAB „H.“ sumokėjo 10 000 Eur; 2019 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo 8 111 Eur (b. l. 26-119).

Motyvuojamoji dalis

R. D. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (be kita ko, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo (1 punktas); antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių (2 dalis); trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus (3 punktas); ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti (4 punktas); penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (5 punktas).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo R. D. kaltė būnant UAB „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinant apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB „A.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjus užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikus atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, taip pažeidus kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus, t. y. padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. D. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jo vadovaujama UAB „A.“, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pirmenybę teikė atsiskaitymui su darbuotojais ir tiekėjais, o ne biudžetu. Tokia R. D. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad, išnagrinėjus piniginių lėšų judėjimą pagal pateiktas atsiskaitymų su darbuotojais apyskaitas (avanso apyskaitas) ir banko sąskaitose nustatyta, jog UAB „A.“, turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, po mokestinės nepriemokos susidarymo atsiskaitinėjo su paslaugų tiekėjais ir t. t. (b. l. 26-27). UAB „A.“ balansų ir sąskaitų banke išrašų sugretinimas taip pat rodo, kad po mokestinių prievolių (gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio), kurių mokėjimo terminas suėjęs, įskaitant delspinigius, susidarymo bendrovė atsiskaitė su kitais kreditoriais (b. l. 13-20; 113, 117, 118, 119). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „A.“, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymus atliko pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų atlikimo eilę, taip pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Nors R. D. tai aiškino apyvartinių lėšų trūkumu (b. l. 24), būtinumu užtikrinti UAB „A.“ veiklos tęstinumą, tačiau nurodytos priežastys įstatyminio reguliavimo pažeidimo nepateisina. Iš Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, kad UAB „A.“ vadovu nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. yra R. D. (b. l. 6-12), todėl jam tenka administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog R. D. veika kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Dėl R. D. skirtinos administracinės nuobaudos

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

R. D. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Pagal bylos duomenis negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą. Priešingai, R. D. tai aiškino UAB „A.“ apyvartinių lėšų trūkumu ir būtinumu užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, kitaip apskritai nebūtų galimybės atsiskaityti su biudžetu. Tai rodo R. D. netiesioginę tyčią. Svarbu ir tai, kad šiuo atveju jokios realios žalos nebuvo padaryta. Taip pat byloje nenustatyta, kad, atliekant operatyvų patikrinimą ir nagrinėjant bylą, R. D. siekė apsunkinti reikšmingų aplinkybių nustatymą. Priešingai, jis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus ir išreiškė gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti ir R. D. asmenybę: vidutinio amžiaus, dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis administracine tvarka nebaustas ir neteistas. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis linkęs nesilaikyti įstatymų. R. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat pašalino pažeidimą (ANK 35 straipsnio 2 dalis) – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas Tomas Baranauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad bylai aktualaus laikotarpio mokestinė nepriemoka yra padengta. Tuo tarpu R. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda sudaro vieną tūkstantį keturis šimtus eurų. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias R. D. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad minėto straipsnio sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos ar mažesnės šios rūšies administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir R. D. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, t. y. įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, jam skirti įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.