Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja A. A., sekretoriaujant I. J., dalyvaujant ieškovui E. V., jo atstovui advokatui M. B., atsakovei J. D., jos atstovui advokatui G. G., trečiajam asmeniui D. V., jo įstatyminei atstovei J. D., institucijos, teikiančios išvadą atstovams Ž. K., V. N., psichologei V. Š. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei J. D., trečiajam asmeniui D. V., institucijai, teikiančiai išvadą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas E. V. (duomenys neskelbtini) susituokė su atsakove J. D., santuoka nutraukta 2011-08-21 (bylos popierinės medžiagos I t. 8 b. l.). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. V., gimimo liudijime vaiko motina nurodyta J. V., tėvas – E. V. (bylos popierinės medžiagos I t., 9 b. l.). Iš VšĮ Mažeikių ligoninės naujagimio istorijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) J. V. pagimdė išnešiotą, 3620 g sveriantį sūnų (bylos popierinės medžiagos I t., 10-15 b. l.).

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2000-09-22 sprendimu iš ieškovo E. V. priteistas išlaikymas nepilnamečiui D. V.. Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymų dėl apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų matyti, kad iš E. V. darbo užmokesčio 2000-2015 m. buvo išskaičiuotas išlaikymas D. V. (bylos popierinės medžiagos I t., 69-80, 122-130 b. l.).

2015-01-21 E. V. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei J. D. dėl nepilnamečio D. V. tėvystės nuginčijimo. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-03-24 nutartimi patvirtina E. V. ir J. D. taikos sutartis, kuria atsakovė visiškai pripažįsta, jog ieškovas nėra nepilnamečio D. V. tėvas (bylos popierinės medžiagos I t. 25-26 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2015-05-18 nutartimi pagal atsakovės J. D. atskirąjį skundą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-03-24 nutartis panaikinta (bylos popierinės medžiagos I t. 33-34 b. l.).

Mažeikių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus 2015-12-21 rašte Nr. CM9-313 nurodyta, kad civilinės metrikacijos skyriuje duomenų apie D. V. pavardės keitimą nėra, t. y. skyriaus duomenimis pavardės pakeitimas nebuvo įregistruotas (bylos popierinės medžiagos I t., 154 b. l.).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Lietuvos A. T. yra ne kartą pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

LR CK 3.140 str. 1 d. yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. LR CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės. 2015-11-26 nutartimi paskirta DNR ekspertizė, siekiant nustatyti, ar ieškovas E. V. yra nepilnamečio D. V., gim. 1998-08-18, tėvas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė su sūnumi D. V. neatvyko į ekspertizės įstaigą, trečiasis asmuo D. V. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė paaiškinimą, kad nevyks atlikti DNR ekspertizės, nes jam yra gėda, jis nemato prasmės atlikti tyrimą, nes pripažįsta ir turi tik vieną tėvą E. V., kuris tėvu yra nuo gimimo ir tai yra užrašyta jo gimimo liudijime. Nurodytas aplinkybes trečiasis asmuo patvirtino teismo posėdžio metu ir apklausiamas psichologės. Atsakovė paaiškino, kad sūnaus nevežė atlikti ekspertizės, nes jis nenorėjo, yra jautrus, siekė apsaugoti nepilnamečio sūnaus interesus. Ieškovas nurodo, kad toks atsakovės ir trečiojo asmens elgesys laikytinas, kad atsakovė pripažįsta ieškinio reikalavimą, kad jis nėra D. V. tėvas. Tačiau nagrinėjamu atveju sutikti su tokiu teiginiu teismas negali. Nagrinėjamu atveju nėra tikslinga taikyti LR CK 3.148 str. 2 d. analogijos ir laikyti, kad ekspertizės atsisakymas yra laikomas sutikimu, jog ieškovas nėra vaiko tėvas. Ši įstatymo norma galioja tik vaiko tėvui, kuris dėl jam žinomų aplinkybių siekia išvengti tiesioginių įrodymų, kad jis yra vaiko tėvas, siekdamas išvengti pareigų vaiko atžvilgiu ir kt. Nagrinėjamoje byloje tokių sąlygų nėra, todėl ir analogija nėra tikslinga. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų abejoti, kad jis nėra ir negali būti D. V. tėvas. Byloje pateiktos asmens, kuris ieškovo įvardintas kaip galimas D. V. biologinis tėvas, nuotraukos ir ieškovo paaiškinimai, kad egzistuoja akivaizdūs minėto asmens ir trečiojo asmens išvaizdos panašumai, nesat kitų objektyvių įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti ieškovo tėvyste D. V. atžvilgiu. Žmonių išvaizdos panašumai yra kiekvieno žmogaus skirtingas suvokimas, todėl teismas negali vadovautis ieškovo išsakyta nuomone ir ją vertinti kaip įrodymą nagrinėjant šią bylą, dėl tos pačios priežasties teismas L.R. į bylą neįtraukė proceso šalimi. Liudytojos V. G. parodymai, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių kontekste, taip pat nepatvirtina, kad ieškovas nėra D. V. tėvas. Todėl šiuo atveju, atsakovei ir trečiajam asmeniui atsisakius atlikti DNR tyrimą, ši viena aplinkybė pati savaime negali nulemti ieškinio patenkinimo.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (LR CK 3.146 str. 2 d.). Vaiko teisė žinoti, kas yra biologinis jo tėvas, nesusijusi su įrašu jo gimimo liudijime, nes vaikas turi teisę ir galimybę žinoti apie savo biologinį tėvą ir tuo atveju, kai dokumentuose tėvu įrašytas kitas asmuo, o tai, ar pranešti vaikui apie jo biologinį tėvą, sprendžia vaiko motina. Šiuo atveju faktinės biologinės vaiko tėvystės nustatymas yra probleminis, nes, kaip minėta prieš tai, byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų dėl galimybės nustatyti kitą tėvą ar bent konstatuoti, kad yra kitas, biologinis tėvas. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovė vaiko pradėjimo metu būtų palaikiusi artimus ryšius su kitu asmeniu, kito vaiko tėvo neįvardijo. Atsakovė nesuinteresuota šio klausimo sprendimu, todėl nuginčijus tėvystę vaikas liktų be tėvo. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pabrėžta, kad nuginčijus ieškovo tėvystę nepilnamečio D. V. atžvilgiu būtų pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai, kadangi vaikas liktų ne tik be biologiniu laikomu tėvu, kuris įrašytas gimimo liudijime ir kurį D. V. žinojo ir žino kaip savo biologinį tėvą, bet ir nebūtų nustatyta kita tėvystė, kas visiškai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.

Kaip minėta, tėvystės nuginčijimo klausimai sprendžiami pirmiausia vadovaujantis vaiko interesais. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis Nr.3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo 2007-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007). Iš bylos medžiagos matyti, kad 1998-08-18 ieškovo ir atsakovės santuokoje gimė sūnus D. V.. Po vaiko gimimo ieškovas ir atsakovė iki 2000 metų vasaros gyveno šeimyninį gyvenimą, abu rūpinosi vaiku. Nors ieškovas nuo 2000 metų su atsakove D. V. kartu neaugino, su juo nebendravo, tačiau teikė vaikui išlaikymą ir, kaip matyti iš byloje esančių pažymų apie išskaičiuotas iš darbo užmokesčio išmokas, ir jo paties paaiškinimų, šios pareigos niekada nevengė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, kaip pats nurodo, po skyrybų su atsakove aktyviais veiksmai siekė ir norėjo bendrauti su sūnumi. Kita vertus iš teismo posėdžio metu duotų ieškovo ir atsakovės parodymų, matyti, kad tolimesnio ieškovo ryšių su vaiku sumažėjimą, tikėtina, lėmė ieškovo ir atsakovės nesutarimai, kas rodo, kad jie abu veikė ne vaiko interesais. Nors ieškovas nurodo, kad tarp jo ir vaiko nėra susiklosčiusio jokio ryšio, tai paneigia paties ieškovo teiginiai, kad jis iki pat bylos nagrinėjimo D. V. laikė savo sūnumi, buvo pasipiktinęs, kai atsakovė paprašė pasirašyti dokumentus dėl sūnaus D. V. pavardės keitimo. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas anksčiau niekada neabejojo, kad yra D. V. tėvas, pradėjo tuo abejoti tada, kai atsakovė paprašė jį nueiti civilinės metrikacijos skyrių ir pasirašyti dokumentus dėl D. V. pavardės keitimo. Kita vertus, nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbūs yra ne tik atsakovo teiginiai, kad, jo nuomone, socialinis ryšys su vaiku yra nutrūkęs, tačiau ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas. Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu, t. y. visi klausimai, susiję su vaiku, sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (LR CK 3.164 str., 3.177 str.). Nors D. V. nuo ieškovo ir atsakovės išsiskyrimo 2000 metų vasarą su ieškovu nebendravo, tačiau parodė, kad norėjo bendrauti su ieškovu, jam tai yra svarbu ir brangu, jis tikėjosi ir laukė, kad ieškovas pats parodys iniciatyvą, pasiūlys susitikti. Teismas sutinka, su psichologės išsakyta nuomone, kad vaikas bijodamas būti atstumtas ir iš atsakovės kalbų žinojęs, kas ieškovas nenori su juo bendrauti, pats nedrįso pradėti jų bendravimo. Kita vertus, D. V. visada žinojo, kad jo tėvas yra ieškovas, kur jis dirba, kad gyvena su kita moterimi, tačiau daugiau vaikų neturi. Išvadą teikiančios institucijos ir psichologės išvados, paties trečiojo asmens parodymai patvirtina, kad jis savo gyvenime ieškovą pažinojo ir pripažino kaip vienintelį tėvą, jam niekada nekilo abejonių, kad jo tėvas gali būti kitas asmuo, vaikas jokio kito asmens nepripažįsta tėvu. Tai, kad ieškovo nuomone, jo ryšys su vaiku yra nutrūkęs ir jis nebendrauja su juo, reikšmės neturi, nes vaiko požiūris į jį nepasikeitė, jis ir toliau ieškovą laiko savo tėvu. Teismas pažymi, kad nors pagal nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas šiuo atveju nėra galimas, nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti, nors ir trapų, vaiko ryšį su tėvu, vaiko teisinio statuso aiškumą. Nors ieškovas jo kaip tėvo ir vaiko santykių neplėtojo, negalima vienareikšmiškai teigti, jog ieškovo kaip tėvo ir vaiko santykiai nebuvo visiškai susiformavę. Šiuo atveju tėvystės nuginčijimas neatitiktų ir už keturių mėnesių pilnamečiu tapsiančio vaiko interesų, nes tokiu atveju pasikeistų jo žinoma objektyvi tikrovė, susiformavusi per beveik 18 metų, kad ieškovas yra jo tėvas.

Ieškovas vienu iš motyvu tėvystei nuginčyti nurodo, kad atsakovė, inicijuodama ir pasirašydama šioje byloje taikos sutartį, iš esmės jau pripažino, jog D. V. tėvas yra ne jis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, panaikinta. Kita vertus, atsakovės išsakyti teiginiai, kad ji pasirašė taikos sutartį, kuria išspręsti svarbūs, su jos nepilnamečiu sūnumi susiję klausimai, žinodama, kad skųs nutartį, kuria takos sutartis bus patvirtinta, bei teismo posėdžio metu negalėjimas atsakyti į kai kuriuos klausimus, susijusius su sūnaus D. V. pavardės keitimo aplinkybėmis, leidžia daryti išvadą, kad nurodytais atvejais atsakovės elgesys buvo neatsakingas ir lengvabūdiškas, ji veikė ne savo vaiko interesais, tačiau dėl to negali būti pažeisti nepilnamečio sūnaus interesai.

LR CK 3.152 str. 1 d. numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Atsakovė ieškinio reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo prašo taikyti vienerių metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad ieškovas nuo 2000-09-22, kai D. V. teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas iš ieškovo, turėjo įtarimų, kad vaikas yra ne jo, tačiau nesiėmė jokių priemonių tai išsiaiškinti. Ieškovas parodė, kad 2000-09-22 teismo posėdžio metu išsakytus teiginius dėl to, kad abejoja, ar yra D. V. tėvas, įtakojo siekis pažeminti ir įskaudinti atsakovę. Jis buvo labai supykęs ant atsakovės, nes ji, nepaisant jų taikaus susitarimo, kad jis teiks išlaikymą D. V., kreipėsi į teismą dėl išlaikymo išieškojimo. Ieškovas paaiškino, kad jis nepraleido sutrumpinto vienerių metų senaties termino, nes abejonės, ar jis yra tikrasis D. V. tėvas, kilo 2014 m. vasario mėnesį, kai atsakovė paprašė pasirašyti dokumentus dėl sūnaus pavardės keitimo. Aplinkybę, kad ieškovas iki 2014 metų vasario mėnesio neabejojo savo tėvyste, patvirtina ir faktas, kad jis nuo 2000 metų iki pat šiol teikia išlaikymą trečiajam asmeniui D. V.. Įvertinus byloje esančius duomenis, ieškovo ir atsakovės parodymus, byloje nesant pakankamai duomenų išvadai, kad ieškovas 2000-09-22 žinojo aplinkybes, duodančias pagrindą abejoti jo tėvyste D. V. atžvilgiu, laikytina, kad ieškovas nepraleido sutrumpinto vienerių metų senaties termino tėvystės nuginčijimui.

Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje surinktus įrodymus, susiklosčiusius ieškovo ir trečiojo asmens santykius, išvadą teikiančios institucijos ir psichologės išvadas konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, be to, byloje nėra pateikta kitų objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, todėl patikslintas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir nuostolių atlyginimo atmestinas (LR CK 3.150 str. 1 d., LR CPK 178 str.).

Ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimų dėl dalies nuostolių, t. y. 11499,50 Eur, atlyginimo atsisakė, nurodydamas, kad priteistina suma yra labai didelė. Ieškovo atsisakymas dalies patikslinto ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia jokių asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl priimtinas ir šioje dalyje civilinė byla nutrauktina (LR CPK 293 str. 4 p.). Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str. 2 d.).

Atsakovė patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų (bylos popierinės medžiagos II t. 3, 4, 47, 48 b. l.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 9,35 Eur. Atmetus ieškinį, atsakovui ir valstybei patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (LR CPK 93 str. l d.). Atsakovei už vieną atstovavimo teisme valandą taikytas 80 Eur įkainis yra didesnis nei rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis, kuris, atsižvelgiant į 2015 m. I ir 2015 m. IV ketvirčių vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio dydžius, sudaro nuo 69,98 Eur iki 75,69 Eur. Kitos patirtos teisinės pagalbos išlaidos priskaičiuotos pagrįstai, yra protingos, neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Atsakovei, atsižvelgiant į maksimalius rekomenduojamus priteisti teisinės pagalbos išlaidų dydžius, iš ieškovo priteistinos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 650 Eur.

Ieškovui atsisakius dalies patikslinto ieškinio reikalavimų dėl nuostolių, t. y. 11499,50 Eur, atlyginimo, už patikslinto ieškinio reikalavimus dėl 9903 Eur žalos atlyginimo bei 2775,88 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos išmokėto išlaikymo priteisimo mokėtinas 285 Eur žyminis mokestis. Ieškovas E. V. už patikslintą ieškinį sumokėjo 100 Eur, likusios 382 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas 2015-09-21 nutartimi (bylos popierinės medžiagos I t. 88 b. l.) atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Atmetus ieškovo patikslintą ieškinį ir ieškovui atsisakius dalies patikslinto ieškinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, iš ieškovo valstybei priteistinas 185 Eur nesumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 84 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, 399, 307 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies, t. y. dėl 11499,50 Eur nuostolių atlyginimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Patikslintą ieškinį atmesti.

Iš ieškovo E. V. priteisti atsakovei J. D. 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo E. V. valstybei priteisti 185 Eur žyminį mokestį ir 9,35 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.