Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-04 · Civilinė byla Nr. 2A-205-345/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-04-19Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-04
Bylos Nr.
2A-205-345/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-02756-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
UAB „Restalita“
Ieškovas
R. V.
Kategorijos
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-205-345/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02756-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 50.5; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Restalita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui UAB „Restalita“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo 12 461,24 Lt skolą, 3485,88 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-05-27 su atsakovu UAB „Restalita“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos bei teikiamų komunalinių paslaugų mokesčius. Ieškovas nurodo, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl susidarė įsiskolinimas, be to, 2012-01-23 atsakovas informavo ieškovą, jog nutraukia šalių sudarytą minėtą sutartį nuo 2012-02-01 dienos, tačiau ieškovas šį atsakovo pranešimą laikė negaliojančiu, kadangi jis neatitinka nuomos sutartyje numatytų sąlygų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad pagal susiklosčiusią praktiką nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius mokėdavo vėliau negu numatyta šalių sudarytoje sutartyje. Be to, 2012-01-23 atsakovas informavo ieškovą, jog nutraukia šalių sudarytą nuomos sutartį nuo 2012-02-01 dienos ir 2012-02-01 dieną grąžino ieškovui išnuomotas patalpas, todėl atsakovas šiuo metu yra skolingas ieškovui tik 2598,75 Lt sumą. Atsakovas nurodė, kad apie ieškovo priskaičiuotus delspinigius ir jų įskaitymą sužinojo tik gavęs iš teismo ieškinį, be to, minėtoje nuomos sutartyje nenumatyta įmokų paskirstymo tvarka, o atsakovas savo pavedimuose nurodydavo, kad moka nuomos mokesčius, todėl ieškovas negalėjo daryti įskaitymų iš gaunamų tikslinių įmokų. Taip pat, atsakovo teigimu, sutartyje numatyti 0,2 % delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl jie turėtų būti mažintini iki 0,02 % dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovo ieškovui priteisė 12 461,24 Lt skolos, 3485,88 Lt delspinigių, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-02-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 479 Lt bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovo valstybei priteista 22 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas laikė, kad atsakovas, sudarydamas sutartį laisva valia sutiko su sutartyje nustatyto dydžio delspinigiais, dėl jų nepareiškė jokių prieštaravimų, be to, atsakovas yra verslo subjektas, turintis patirties verslo ir derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. CK 6.189 str. 1 d. numato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės pažeidimo aplinkybes, ieškovo patirtų nuostolių dydį ir kt.), atsižvelgęs į tai, jog dalis atsakovo sumokėtų delspinigių buvo įskaityti iki 2011 m. gruodžio 30 d., teismas padarė išvadą, jog byloje nenustačius, jog ieškovas būtų pažeidęs įsipareigojimus, kylančius iš sutarties turinio, tuo tarpu atsakovui tinkamai nevykdžius prisiimtų įsipareigojimų ir laiku nesumokėjus įsiskolinimų, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo šalių sutartimi nustatyto dydžio netesybas laikyti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas neatsiskaitė laiku su ieškovu, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 12 461,24 Lt skolą ir 3485,88 Lt delspinigius yra pagrįstas įstatymu ir šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygomis, todėl yra tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti - priteisti iš atsakovo ieškovui 6930 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą, o kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė, kad mokėdamas įmokas atsakovas pirmiausia padengdavo netesybas, o tik po to įsiskolinimą. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, o įmokų paskirstymą, numatytą CK 6.54 str. ieškovas pritaikė tik tada, kai šalių santykiai nutrūko. Ieškovas neturi teisės skaičiuoti delspinigių, nes sutarties vykdymo metu nereiškė jokių pretenzijų dėl atsiskaitymų, o nuomos sutarties 3.1.1 punkte numatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai yra per dideli atsižvelgiant į ginčo situaciją. Teismui nusprendus, kad ieškovas turi teisę priskaičiuoti delspinigius, jie turi būti mažinami iki 0,02 procentų. Teismas klaidingai konstatavo, kad šalių sudaryta sutartis pasibaigė suėjus nustatytam terminui, t.y. 2012 m. birželio 14 d., nes turėjo būti laikoma, kad sutartis nutraukta praėjus trims mėnesiams nuo atsakovo įspėjimo dėl sutarties nutraukimo, t.y. 2012 m. balandžio 23 d. Atsakovas sutinka sumokėti nuomos mokestį iki tos datos. Teismas aiškindamas nuomos sutarties nuostatas objektyviuoju sutarties aiškinimo metodu pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek šiame apeliaciniame procese, tiek bylą apeliacine tvarka nagrinėjant pirmą kartą. Nurodo, kad atsakovas nuo nuomos santykių pradžios vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus, nuo pirmos įsiskolinimo dienos visiškai ignoravo sutarties nuostatą dėl delspinigių, nebandė kreiptis į ieškovą dėl delspinigių nurašymo, o galop iš vis nustojo mokėti nuomą už naudojamas patalpas ir nereagavo į raginimus sumokėti skolą. Todėl ieškinys buvo patenkintas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovas nesutinka su tam tikrų šalių sutarties nuostatų bei CK normų taikymu, anot atsakovo tarp šalių realiai buvo susiklostę kitokie santykiai nei nurodo ieškovas. Atsakovas ginčija delspinigių skaičiavimą, jų dydį taip pat sutarties nutraukimo momentą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Teismas, įvertinęs šalių sutarties tekstą sprendžia, kad sutarties nuostatos yra aiškios, konkrečios be dviprasmybių, todėl jos turėjo būti šalims suprantamos, o pirmosios instancijos teismas jas teisingai interpretavo. Tai, kas nebuvo nurodyta sutartyje, tas yra aiškiai reglamentuota CK normose, nustatančiose netesybų sumokėjimą.

Sutarties 3.1.1 punkte yra nurodyta, kad nuomininkas, nesumokėjęs nuomos mokesčio pagal šiuos terminus, moka 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną.

Sutarties 5.2 punkte yra nurodyta, kad sutarties atskiri punktai gali būti keičiami abiem šalims susitarus ir įforminus tai kaip šios sutarties priedą.

CK 6.54 str. yra nustatytas eiliškumas kaip yra įskaitomos sumokėtos įmokos, tačiau šalys gali susitarti ir dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nuolat ieškovui vėlavo sumokėti mėnesines įmokas, to neneigė ir atsakovas, tačiau jis nurodė, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi tokia sutarties vykdymo praktika.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas yra verslininkas (įmonė), kuriam yra keliami didesni atsakingumo, teisinio išprusimo ir kiti reikalavimai. Pažymėtina, kad ši sutartis nebuvo sudaryta prisijungimo būdu, todėl laikytina, kad sudarydamos šią sutartį šalys derėjosi ir kiekviena šalis galėjo siūlyti tam tikras sąlygas, bandyti pakeisti nepatikusias nuostatas. Atsakovas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kad prieš jo atstovus buvo vartojamas smurtas ar jis buvo verčiamas pasirašyti būtent tokio pobūdžio sutartį. Todėl laikytina, kad sutartis buvo sudaryta laisva valia ir abi sutarties šalis tokios sutarties sąlygos (įskaitant mokėjimo terminus, delspinigių dydį ir kt.) tenkino. Kaip minėta, sutarties 5.2 punktas leido šalis abipusiu susitarimu pakeisti sutarties nuostatas. Taigi, atsakovas sudaręs būtent tokio turinio sutartį ir turėjo jos laikytis, taip pat turėjo suprasti, kokios bus sutarties nesilaikymo (įmokų nesumokėjimo laiku ir kt.) pasekmės. Nors atsakovas laiku nemokėjo įmokų, tačiau iš bylos medžiagos nematyti, kad jis būtų dėjęs kokias nors pastangas pakeisti sutartyje nurodytą mokėjimo grafiką ar bent įspėjęs ieškovą, kad dėl kokių nors priežasčių negali sumokėti įmokų laiku ir prašęs ieškovo neskaičiuoti delspinigių už pradelstą laikotarpį. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas pagrįstai pasinaudojo sutarties 3.1.1. punkte įtvirtinta teise skaičiuoti delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Kaip minėta CK 6.54 str. yra įtvirtinta įmokų paskirstymo tvarka su galimybe šalims nustatyti kitokią tvarką. Sutartyje kitokia įmokų tvarka nustatyta nebuvo, po sutarties sudarymo šalys taip nesitarė dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos. Todėl nenustatyta jokių aplinkybių, kodėl šioje situacijoje negali būti taikomas CK 6.54 str. Tai, kad ieškovas pervesdamas pinigus nurodydavo, kad tai yra įmoka už nuomą, negali būti laikoma aiškiu jo valios išreiškimu, jog neturi būti taikoma CK 6.54 str. nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Be to, kasacinio teismo praktiko laikomasi nuostatos, jog reikšmės neturi tai, ką (kokią mokėjimo paskirtį) skolininkas nurodo mokėjimo pavedimuose (nurodymuose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006). Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas pagrįstai taikė CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo tvarką ir, visų pirma, įmokas užskaitydavo kaip susidariusius delspinigius. Dėl jau minėtų priežasčių, t.y., kad atsakovas yra verslo subjektas, šalys laisva valia sutarė ir dėl delspinigių dydžio, o šis dydis sutarties laikotarpiu nebuvo nei ginčijamas, nei pakeistas, apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus nepagrįsto delspinigių dydžio.

Pagal sutarties 4.4 punktą sutartis gali būti nutraukta prieš terminą nuomininko pareiškimu, kurį jis turi pateikti nuomotojui raštu prieš tris mėnesius. Sutarties 4.6 punkte yra nurodyta, kad šios sutarties 4.3 ir 4.4 punktuose numatytais atvejais nuomininkas iki pateikto pareiškimo privalo padengti visus įsiskolinimus <...> bei sumokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus. Nepadengus minėtų įsiskolinimų, nuomininko pareiškimas bus laikomas negaliojančiu. Sutarties 4.7 punkte yra įtvirtinta pareiga sutarties nutraukimo dieną surašyti patalpų priėmimo-perdavimo aktą bei nurodyta, kad jei viena šalis atsisako šį aktą pasirašyti, patalpų perdavimas yra įforminamas 2 liudytojų parašais.

Visos čia išvardintos sutarties nuostatos taip pat yra aiškios ir jas gali suprasti asmuo net ir neturintis jokio teisinio išsilavinimo. Atsakovas minėtų sutarties nuostatų neįvykdė, todėl tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog sutartis galiojo iki joje nurodytos datos - 2012 m. birželio 14 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas apie sutarties nutraukimą neįspėjo prieš tris mėnesius. To neginčija ir pats atsakovas, todėl jis sutinka, kad nuomos mokestis būtų paskaičiuotas iki 2012 m. balandžio 23 d. Nors atsakovas teigia nežinojęs kiek sutarties nutraukimo metu jis turi sumokėti komunalinių mokesčių ir todėl negalėjęs tinkamai atsiskaityti su ieškovu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas tuo momentu nebuvo sumokėjęs ir nuomos mokesčio. Taigi, pagal sutarties 4.6 punktą ieškovas pagrįstai atsakovo 2012 m. sausio 23 d. pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo laikė negaliojančiu (b.l. 43). Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo argumentus, jog iki sutarties pasibaigimo jau kurį laiką nesinaudojo patalpomis, tačiau jų perduoti ieškovui neturėjo jokios galimybės, kadangi sutarties 4.7 punktu tiek nuomininkui, tiek nuomotojui buvo suteiktos vienodos galimybės pasirašyti vienašališką patalpų priėmimo - perdavimo aktą ir jį patvirtinti dviejų liudytojų parašais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), kad jis iki sutarties galiojimo pabaigos (2012 m. birželio 14 d.) bandė susiekti su ieškovu ir pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįstai buvo laikoma, jog patalpos ieškovui buvo perduotos tik tada, kai ieškovas pasirašė vienašališką patalpų priėmimo-perdavimo aktą, patvirtiną dviejų liudytojų parašais - 2012 m. birželio 14 d. (b.l. 80). Todėl nuomos mokestis už visą laikotarpį iki sutarties pasibaigimo taip pat yra priteistas pagrįstai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad jam nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kai byla buvo pirmą kartą nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme ir prašo šias išlaidas priteisti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ši byla pirmą kartą iš esmės buvo išnagrinėta 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies - iš atsakovo ieškovui priteista 4908,75 Lt skolos, 287,47 Lt delspinigių, 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kita ieškinio dalis atmesta. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, taip pat įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį - 323 Lt (b.l. 113) bei 2000 Lt išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą (b.l. 125-127). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas nebuvo. Kadangi bylos baigtis buvo palanki ieškovui, iš atsakovo priteisiamos ir ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme - 323 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt už advokato pagalbą. Ieškovas pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme antrą kartą jis patyrė 2500 Lt (b.l. 185-186). Tačiau ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Be to, ieškovą atstovavo ta pati advokato padėjėja, kaip ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pirmą kartą. Taigi, visos bylos aplinkybės jai jau buvo žinomos, o pati byla nėra sudėtinga. Dėl išvardintų priežasčių už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą ieškovui priteistina suma mažintina iki 1000 Lt (CPK 93, 98 str.). Taigi, iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiama 3323 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Restalita“ (į.k. 300012087) ieškovui R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3323 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičZita Smirnovienė