- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-749-368/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- J. V.
- Skolininkas
- J. V.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal skolininkės J. V. skundą dėl antstolio veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Skolininkė J. V. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti neteisėtais antstolio R. K. veiksmus, neįteikiant jai 2010-10-27 raginimo sumokėti skolą, neinformuojant apie 2010-10-27 priimtą patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, neinformuojant dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Jolantos agentūra“ paprastųjų vardinių akcijų įkainojimo ir panaikinti 2011-08-29 antstolio patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių. Nurodė, kad negavo nei pranešimo apie vykdymo pradėjimą, nei raginimo sumokėti skolą geruoju, nei patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytynių. Pažymėjo, kad gyvena kitoje vietoje, nei yra deklaruota, ir tai antstoliui buvo žinoma. Teigė, kad jai nebuvo pranešta apie areštuoto turto – akcijų – įkainojimą, todėl mano, jog pradėtos varžytynės, yra neteisėtos. Atkreipia dėmesį į tai, kad kitoje vykdomojoje byloje yra vykdomas išieškojimas iš nekilnojamojo turto, todėl mano, jog jį realizavus, bus galima padengti visas skolas, ir antstolis turėjo siūlyti prisijungti prie vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi skundą atmetė. Priteisė iš pareiškėjos 7,50 Lt proceso išlaidas valstybei. Taip pat netenkino antstolio prašymo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra įrodymų, jog antstoliui tinkamai būtų pranešta apie skolininkės adreso pasikeitimą. Pažymėjo, kad antstolis turėjo teisę imtis priverstinių vykdymo veiksmų, todėl sprendė, jog patvarkymas areštuoti skolininkei priklausančias vardines akcijas yra teisėtas. Atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis įvykdė LR CPK 706 straipsnyje numatytą reikalavimą pranešti skolininkei apie turto pardavimo iš varžytynių vietą ir laiką. Pabrėžė, kad prisijungti prie išieškojimo yra antstolio teisė, o ne pareiga, ir išieškoti iš kito turto, nesant asmens, kurio naudai išieškoma iš hipotekoje įkeisto turto, sutikimo, negalima. Be to, pabrėžė, kad skolininkė nepateikė antstoliui prašymų. Teismas nelaikė, kad skolininkė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį apeliantė (skolininkė) J. V. prašo ją panaikinti ir grąžinti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas atliko formalų skunde nurodytų aplinkybių vertinimą ir neįvertino, jog E. O. buvo grąžinta dalis skolos, taip pat nevertino kitų skundo motyvų dėl akcijų įkainojimo, išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad 2011-01-18 ji sužinojo apie antstolio veiksmus vykdomojoje byloje ir pažymi, jog informavo antstolį apie naują gyvenamąją vietą. Tvirtinama, kad, kilus ginčui dėl turto vertės, yra skiriama ekspertizė.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.
Pažymi, jog CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas nurodo, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis, ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Tai reiškia, kad skolininkė, pasirinkdama pažeistos teisės gynimo būdą, pati nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Iš skundo turinio matyti, kad skolininkė suformulavo keturis konkrečius reikalavimus, jų bylos nagrinėjimo metu nekeitė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundą nagrinėjo neišplečiant jo dalyko.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į teisiškai reikšmingus byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti skolininkės argumentus, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti apeliantės nurodomo civilinio proceso teisės normų pažeidimo dėl bylos aplinkybių nevisapusiško įvertinimo. Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).
Pagal CPK 604 straipsnį procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos.
Pagal LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per 7 darbo dienas nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo.
Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis procesinius dokumentus apeliantei siuntė pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą (8, 9 v. b. l.), ir byloje nėra apeliantės pranešimų dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas atmeta apeliantės skundo teiginius dėl antstolio netinkamo procesinių dokumentų siuntimo.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 str.), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatytos šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Pagal CPK 512 straipsnį skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
Iš vykdomosios bylos matyti, kad 2011-01-18 apeliantė gavo 2010-11-22 antstolio patvarkymą dėl UAB „Jolantos agentūra“ vardinių akcijų arešto (27 v. b. l.). Be, to pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą skolininkė pati privalo domėtis vykdymo eiga.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad, jei procesinis dokumentas, kuriuo skundžiami antstolio veiksmai, paduotas teismui praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą, jis nenagrinėtinas teisme, todėl tokį procesinį dokumentą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006).
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam devyniasdešimt dienų terminui, skolininkė netenka teisės skųsti antstolio veiksmus, nutraukia bylos dalį dėl skolininkės skundo reikalavimų pripažinti neteisėtais antstolio R. K. veiksmus, neįteikiant jai 2010-10-27 raginimo sumokėti skolą ir neinformuojant apie 2010-10-27 priimtą patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.
Tačiau teismas laiko būtinu įvertinti apeliantės skundo teiginius dėl UAB „Jolantos agentūra“ paprastųjų vardinių akcijų įkainojimo ir 2011-08-29 antstolio patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo, kadangi skolininkui nepasinaudojus CPK 681 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise reikšti prieštaravimus, jis vis tiek turi teisę skųsti antstolio veiksmus (CPK 643 str. 4, 5 p.)
CPK išvardyti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 str. 1, 3 d.); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 str. 1 d. 5 p.).
Vykdomosios bylos duomenimis, antstolis, įvertindamas apeliantei (skolininkei) priklausančias UAB „Jolantos agentūra“ vardines akcijas, rėmėsi VĮ Registrų centro 2011-05-18 išrašo duomenimis, pagal kuriuos vardinės paprastosios akcijos vertė yra 100 Lt (28–30 b. l.). Prieš tai minėtas teismo išvadas patvirtina 2011-08-29 patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytynių turinys, ir jame, be kita ko, nurodyta, kad akcijų skaičius – 3000 vnt., o akcijos nominali vertė – 100 Lt (32 v. b. l.). Pažymėtina, kad 2010-11-22 antstolio patvarkymas dėl turto arešto apeliantei buvo įteiktas 2011-01-18 pasirašytinai (27 v. b. l.), 2011-08-31 skolininkei išsiųstas skelbimas apie varžytynes (33 v. b. l.), o 2011-09-09 apeliantė antstoliui pateikė prašymą leisti susipažinti su byla ir išduoti jos kopijas (39 v. b. l.), tačiau savo teisę reikšti antstoliui prieštaravimus dėl akcijų įkainojimo apeliantė nepasinaudojo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors apeliante skunde prieštarauja, jog akcijos įkainotos pagal jų nominalią vertę, tačiau nesuformulavo argumentų paneigiančių VĮ Registrų centro 2011-05-18 išrašo duomenų tikrumą ir antstolio taikyto areštuojamo turto vertės nustatymo kriterijų. Be to, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstoliui kilo abejonių dėl akcijų vertės ar dėl to, jog turto buvo negalima įvertinti jo arešto metu, t. y. kad antstolis nesilaikė teisės normose nustatytų reikalavimų įvertinti turtą rinkos kainomis (CPK 681 str. 1 d.) ar neatsižvelgė į apeliantės prieštaravimus (CPK 681 str. 1, 3 d., 682 str. 2 d.), todėl, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skolininkės skundo teiginius.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 293 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kurią atmesti skundo reikalavimai pripažinti neteisėtais antstolio R. K. veiksmus neįteikiant skolininkei 2010-10-27 raginimo sumokėti skolą ir neinformuojant ją apie 2010-10-27 priimtą patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir klausimą išspręsti iš esmės – bylą dėl šių skundo reikalavimų nutraukti.
Kitą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.