- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1607-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11994-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- A. B.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje e2-19862-944/2019, kuria ieškinį atsisakyta priimti dėl teismingumo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. pateikė ieškinį atsakovui „SIXT GMBH & Co Autovermietung KG“ dėl padėties atkūrimo buvusios iki teisės pažeidimo, kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainių) prokuroro nutarimą ir įpareigoti ieškovą grąžinti ne visą automobilį, o vogta pripažintą kėbulinę dalį; netenkinus minėto reikalavimo, priteisti ieškovui 23 000,00 Eur žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad ieškinyje nurodomas atsakovės „SIXT GMBH & Co Autovermietung KG“ buveinės adresas yra Vokietijoje. Kito juridinio asmens, kurio procesinė padėtis nurodoma, kaip atsakovo, UAB „Alfa Baltic“ buveinės adresas yra Vilniuje, Peteliškių g. 22-19. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių ieškinio teismingumą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Duomenų apie sutartinį teismingumą ar ieškovo teisę pasirinkti teismingumą teismui taip pat nepateikta, todėl ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovas A. B. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
5. Apelianto teigimu, teismas neteisingai nustatė UAB „Alfa Baltic“ procesinę padėtį, nurodydamas, kad UAB „Alfa Baltic“ yra atsakovas, nors ieškinyje yra nurodyta, kaip atsakovo atstovė. Ieškinyje atsakovu nurodyta bendrovė registruota Vokietijoje, todėl pripažintina, kad nagrinėjama byla yra su tarptautiniu elementu, todėl nustatant teismingumą turėtų būti vadovaujamasi CPK tarptautinio civilinio proceso taisyklėmis, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) nuostatomis. Ginčo dalykas yra automobilis Mercedes Benz C 2004 MATIC, kuris šiuo metu yra metu yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl ginčas yra kilęs dėl daikto esančio Lietuvoje. Vadovaujantis CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškinys yra teismingas Lietuvos teismams, o Kauno apylinkės teismo teismingumas parinktas, atsižvelgus, kad automobilis yra laikomas Kaune.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Byloje sprendžiamas klausimas, ar teismo nutartis, kuria ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, yra teisėta ir pagrįsta.
8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą, o nustatytų procesinių normų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
9. Nagrinėjama byla turi užsienio (tarptautinį) elementą, kadangi atsakovu šioje byloje yra nurodytas užsienio juridinis asmuo – Vokietijoje registruota bendrovė „SIXT GMBH & Co Autovermietung KG“, kurios atstove ieškinyje nurodyta UAB „Alfa Baltic“. Atsakovei reiškiamas reikalavimas atlyginti 23 000,00 Eur žalą, kuriuos ieškovas kildina iš tarp jo ir K. Z. 2018 m. birželio 1 d. sudarytos transporto priemonės Mercedes Benz C2004 MATIC pirkimo – pardavimo sutarties. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes padarė išvadą, jog byla yra neteisminga Kauno apylinkės teismui.
10. Šiuo atveju ieškinyje atsakovės „SIXT GMBH & Co Autovermietung KG“ buveinės adresas nurodytas Vokietijoje, todėl kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, ginčo santykis pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementą. Bylose, kuriose yra tarptautinis (užsienio) elementas, teismui pirmiausia tenka spręsti tarptautinio civilinio proceso klausimą, būtent, koks teismas kompetentingas nagrinėti užsienio elementą turinčią bylą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog jei atsakovas yra Europos Sąjungoje arba yra kitų reglamente įtvirtintų jurisdikcijos pagrindų, jam taikomos pačiame reglamente įtvirtintos tarptautinės jurisdikcijos taisyklės, jei ne – jam taikomos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).
11. Nagrinėjamu atveju taikytinas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Pažymėtina, kad šis Reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas, kuriuo remiasi nacionaliniai teismai valstybėse – Europos Sąjungos narėse. Tam, kad ginčo sprendimo vietą būtų galima nustatyti laikantis Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatų, turi būti tenkinamos šios sąlygos: ratione loci (bent viena iš ginčo šalių reziduoja Europos Sąjungos valstybėse narėse), ratione tempori (teismo procesas turi kilti galiojant Reglamentui) ir ratione materia (ginčas kyla iš civilinių ir komercinių santykių). Šiuo atveju šios sąlygos yra, todėl spręsdamas šios bylos jurisdikcijos klausimą pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti šio Reglamento nuostatas, nepaisant to, jog ieškovas pasisakydamas ieškinyje apie teismingumą rėmėsi CPK normomis.
12. Reglamento 4 straipsnis numato, kad pagal asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę; asmenims, kurie nėra valstybės narės, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, piliečiai, taikomos tos valstybės narės piliečiams taikomos jurisdikcijos taisyklės. Reglamento 7 straipsnis, nustatantis specialiosios jurisdikcijos taisykles, numato, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas: 1) a) bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose; b) pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra: parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos; teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos; c) jeigu b punktas netaikomas, taikomas a punktas; 2) bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose; 3) civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo ar restitucijos, grindžiami veika, dėl kurios gali būti iškelta baudžiamoji byla, – tas bylas nagrinėjančiame teisme, jeigu minėtas teismas pagal jam taikomą teisę turi jurisdikciją nagrinėti civilines bylas ir kt. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovui priklausantis turtas (automobilis) buvo parduotas Lietuvoje (Kaune), savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad toks ginčas teismingas Kauno apylinkės teismui.
13. Apeliantas atskirajame skunde papildomai remiasi to paties Reglamento nuostatomis ir nurodo, jog turtas yra Kaune, todėl byla teisminga Kauno apylinkės teismui.
14. Viena specialiosios jurisdikcijos taisyklių (kai asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas) nustatyta Reglamento 7 straipsnio 2 dalyje, kuri apima bylas, susijusias su civilinės teisės pažeidimais, deliktais ar kvazideliktais. Tokiose bylose jurisdikciją pagal ieškinio pagrindą turi ir atitinkamos vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, teismai. Tačiau Reglamento 7 straipsnio 2 dalies formuluotė „vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose“ negali būti aiškinama plačiąja prasme, kaip apimanti bet kurią vietą, kurioje pasireiškė pažeidimo, dėl kurio žala atsirado kitoje vietoje, žalingos pasekmės (ESTT sprendimas C-364/93, ECLI: EU:C:1995:289). Priešingu atveju, tai galėtų sąlygoti, kad bylą faktiškai galėtų nagrinėti teismas, neturintis jokio ryšio su ginčo dalyku, ginčo šalimis ir kuris negalėtų užtikrinti įrodymų efektyvumo. ESTT savo praktikoje yra nurodžiusi, kad Reglamento 5 straipsnio 3 punkte (dabartinė Reglamento 7 straipsnio 2 dalis) įtvirtinta bylos „dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto“ sąvoka turi būti aiškinama autonomiškai (ESTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas ÖFAB, C-147/12, ECLI: EU:C:2013:490). Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byla gali būti nagrinėjama Lietuvos teisme,
15. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 str.), todėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad pagal bendrąją taisyklę byla nagrinėtina Vilniaus miesto apylinkės teisme.
16. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 str. 4 d.). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prokuroro nutarimų apskundimo tvarka reglamentuota Baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
17. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas su ieškiniu nepateikė pakankamai įrodymų (sutarties, kt.), iš kurių būtų galima spręsti apie nurodomos žalos padarymo vietą. Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) prokuroro 2019 m. birželio 14 d. nutarimo matyti, kad automobilis buvo pirktas iš K. Z., kurios gyvenamoji vieta Vilniuje. Atsakovės „SIXT GMBH & Co Autovermietung KG“ atstove nurodytos UAB „Alfa Baltic“ buveinė yra Josvainių g. 84, Kaune (ieškovas atsakovės adresą nurodo Peteliškių g. 22-19, Vilniuje).
18. Apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjęs teismas nustatęs, kad ieškinio turinio bei formos neatitikimai CPK reikalavimams trukdo pradėti bylą, pirmiausiai turėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, t. y. prieš 2019 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakydamas priimti ieškinį, turėjo ieškovui nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Neišsiaiškinus atsakovų, kuriems byloje reiškiami reikalavimai, tiksliai nenustačius atsakovų, jų buveinės ar gyvenamosios vietos, žalos padarymo vietos, nėra pagrindo spręsti dėl bylos teismingumo Vilniaus apylinkės teismui ar kompetentingam užsienio valstybės teismui.
19. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.