- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- I-3744-596/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02293-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- B. Ž.
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei Sigitai Narbutytei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, atstovei Irmai Šapokaitei, Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei Alicijai Aškelovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos B. Ž. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos, Vilniaus miesto savivaldybei ir AB „Lesto“ dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. Ž. skunde teismo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ( toliau – ir Tarnyba, NŽT prie ŽŪM) 2014-04-03 sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-859; 2) priteisti iš atsakovų solidariai 1 000 000 Lt neturtinės žalos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2002-06-27 sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), nupirko žemės sklypus Nr. 210 ir Nr. 211. Pasidalijus po ½ dalį šių sklypų, vieniems atiteko virš 4 a sklypai, o kitiems - mažesni nei 4 a. Pareiškėja tikėjosi prisijungti šalia esantį valstybinės žemės sklypą ir jį privatizuoti, tačiau įsiterpęs 4 a valstybinės žemės sklypas yra šlaitas, kadangi buvo suprojektuota 10 kV elektros linija. Perkant sklypus AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2002-06-27 parašė įsipareigojimą, kad minėta elektros linija bus iškelta iš sklypo prie esamo keliuko. Sklypų pardavėjos pirkimo–pardavimo sutartyse įsipareigojo atlikti visus nuo jų priklausančius veiksmus ir iki 2002-07-15 iškelti elektros liniją, tačiau iki nurodytos datos savo įsipareigojimų neįvykdė. Po daugybės kreipimųsi į įvairias įstaigas elektros linija buvo perkelta į kitą vietą be žemės savininkų sutikimo. Tik 2004-02-11 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija raštu informavo, kad 10 kV oro liniją sutinka pakeisti į 10 kV elektros kabelio liniją ir ją pakloti projekte suderinta trasa - esamu sodo bendrijoje plane pažymėtu bendrojo naudojimo keliu, bet tai buvo įgyvendinta tik 2005 m pabaigoje. Sklypų Nr. 210 ir 211 kadastriniai matavimai buvo pradėti 2004 m. pradžioje, nes pareiškėja norėjo atidalinti ½ dalį sklypo ir prijungti prie pareiškėjai priklausančios 336 m² sklypo dalies, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2004-11-15 priėmus nutarimą Nr. 1443, nėra galima prisijungti didesnio nei 4 a įsiterpusio valstybinės žemės sklypo. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, nevykdydami savo 2002-07-15 įsipareigojimo, sutrukdė pareiškėjai atlikti tiksliuosius matavimus, atidalinti sklypus po ½ dalį, prisijungti ir privatizuoti įsiterpusį žemės sklypą. Pareiškėja 2002-10-09 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Plėtros departamentą dėl leidimo namo statybai išdavimo, taip pat informavo dėl elektros linijos. Raštu kreipėsi į sodų bendrijos pirmininką dėl žemės sklypų privatizavimo. Pareiškėja 2003-06-11 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu sutvarkyti 10 kV elektros liniją, taip pat, kad leistų privatizuoti visus įmanomus valstybinės žemės sklypus, besiribojančius su pareiškėjai priklausančiais sklypais Nr. 210 ir 211. Sodininkų bendrijos valdyba 2005-08-29 protokolu leido privatizuoti valstybinės žemės sklypus, besiribojančius su pareiškėjos sklypais. Atlikus sklypų kadastrinius matavimus ir pateikus juos NŽT prie ŽŪM paaiškėjo, kad sklypo bendrasavininkės V. R. sklype yra pastatyti neteisėti statiniai, išeinantys už sklypo ribos, todėl NŽT prie ŽŪM kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekciją (toliau – ir Inspekcija), kuri neteisėtus V. R. statinius nurodė nugriauti. V. R. statinių nenugriovė, todėl Inspekcija kreipėsi į teismą, byla buvo baigta nagrinėti tik 2013-04-25, todėl pareiškėja negalėjo įteisinti kadastrinių matavimų. Nors pasibaigus teismo procesui ir pasidalinus sklypą Nr. 210 po ½ dalį buvo išduoti specialieji reikalavimai gyvenamajam namui statyti, tačiau jį gali statyti tik 0,04 ha sodo sklype, kadangi 2012-07-01 įsigaliojus Sodininkų bendrijų įstatymui, gyvenamąjį namą galima statyti, jei sklypas ne mažesnis nei 4 a. Dėl AB „Rytų skirstomieji tinklai“ veiksmų bei V. R. neteisėtų statinių pareiškėja negalėjo pasistatyti gyvenamojo namo. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į NŽT prie ŽŪM, į ŽŪM ir kitas institucijas, tačiau NŽT prie ŽŪM 2014-04-03 sprendimu atsisakė nagrinėti jos skundą. Pareiškėja turėjo galimybę namą pastatyti iki 2012-07-01, tačiau to negalėjo padaryti dėl teisminių procesų. Nurodo, kad kai ji pirko žemę, per sklypų Nr. 210 ir Nr. 211 vidurį buvo keliukas, o Vilniaus miesto savivaldybė 2008-11-12 sprendimu nutiesė gatvę, tačiau ji neatitiko gatvei nustatyto 6,5 m pločio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, sodų bendrijos primininkas leido pertvarkyti žemės sklypus. Galimai gatvė yra nutiesta pažeidžiant pareiškėjos teises ir kelia pavojų, nes jau dabar gatvė užima jos sklypų ribas.
AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija tinkamai ir laiku nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl pagal CK 6.256 str. 2 d. privalo atlyginti patirtus nuostolius. Pažymėjo, kad dėl elektros linijos iškėlimo pareiškėja ne kartą rašė prašymus įvairioms institucijoms, sugaišo daug laiko, tai turėjo įtakos jos sveikatai. Be to, buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai. Dėl valdžios institucijų kaltės jai buvo padaryta neturtinė žala, kadangi tikėjosi sklypuose pastatyti namą, patyrė daug neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, prastai miega, serga astma ir dėl to padažnėjo dusulio priepuoliai, negali atsipalaiduoti, nuolat jaučia įtampą, stresą ir nerimą. Tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Neteisėta valstybės institucijų veika pasireiškia tuo, kad NŽT prie ŽŪM panaikinus įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1461 ir leidimą Nr. 49L-197, o AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nesilaikant įsipareigojimų pagal 2002-06-27 susitarimą, ji negalėjo pasistatyti gyvenamąjį namą. Todėl pareiškėjai turi būti atlyginta neturtinė žala. Mano, kad neturtinė žala atsirado būtent dėl AB „Rytų skirstomieji tinklai“ neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija į pareiškėjos prašymus ir pranešimus taip pat nereagavo, tokiu būdu žemino jos orumą, tai irgi turėjo įtakos pareiškėjos sveikatai. Patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 000 Lt (I tomas, b. l. 131-144).
Pareiškėja į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime Vilniaus miesto savivaldybė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2013-09-06 buvo gautas B. Ž. prašymas Nr. A647-1440 su priedais dėl planavimo sąlygų išdavimo bei pridėtas NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2013-09-04 leidimas Nr. 49L-197 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą greta nuosavybės teise valdomo 336 m² ploto žemės sklypo Nr. 210, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), suformuoti neviršijantį 400 m² valstybinės žemės plotą, kurio neįmanoma suprojektuoti, kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo ir sujungti su pagrindiniu žemės sklypu Nr. 210, nekeičiant pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties ir bendrojo plano sprendinių. Pareiškėja 2013-09-17 pateikė prašymą pridėti papildomą dokumentą, t. y. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2013-09-04 leidimą Nr. 49L-198 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, greta nuosavybės teise valdomo 385 m² ploto žemės sklypo Nr. 211, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), suformuoti neviršijantį 400 m² valstybinės žemės plotą šiaurinėje pusėje, kurio neįmanoma suprojektuoti, kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, išnagrinėjęs prašymus, informavo NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrių, kad valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo Nr. 210 vakarinėje pusėje viršija 0,04 ha, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 2 punkte įtvirtintos žemės sklypų, kurių neįmanoma suprojektuoti kaip atskirų individualių mėgėjų sodo sklypų, sąvokos. Taisyklių 2 p. įtvirtinta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas yra valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės plotas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamo kelio.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjas panaikino 2013-09-04 leidimą Nr. 49L-197 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą greta nuosavybės teise valdomo 336 m² ploto žemės sklypo Nr. 210, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracija apie tai buvo informuota NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus raštu, gautu 2013-09-24. Pareiškėjos prašymas dėl 385 m² ploto žemės sklypo Nr. 211, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), buvo tenkintas ir 2013-09-18 raštu Nr. A51-93693(2.14.2.12-MP8) pareiškėjai išsiųstos 2013-09-18 planavimo sąlygos vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-341 (2.15.1.21-MP2).
Pažymėjo, kad pareiškėjai 2012-10-10 Miesto plėtros departamento raštu Nr. A51-65070(2.14.2.12-MP8) buvo nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-11-12 sprendimu Nr. 1-656 „Dėl gatvių pavadinimo ir jų ribų“ suteikė (duomenys neskelbtini) gatvei pavadinimą ir įregistravo Adresų registre. (duomenys neskelbtini) gatvė yra D2 kategorijos, apsaugos juostos jai nėra nustatytos. Rengiant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą būtų kertama (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija. Jeigu sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdyba priimtų sprendimą, kad nėra poreikio eksploatuoti (duomenys neskelbtini) atkarpą tarp sklypų (duomenys neskelbtini), pareiškėja turėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos koregavimo. Gavus prašymą būtų inicijuojamas tarybos sprendimas dėl minėtos gatvės korektūros projekto rengimo. Taip pat nurodo, kad 2013-02-05 raštu Nr. A51-14810 (2.9.4.5-UK4), atsakydamas į pareiškėjos 2013-01-30 prašymą Nr. A50-3971, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas nurodė, jog pareiškėjos pateikti siūlymai aptarti su SĮ Vilniaus plano specialistais. Išnagrinėjus (duomenys neskelbtini) gatvės vietą, funkciją, esamą situaciją, žemės sklypų užstatymą, esamas jungtis ir kitus kriterijus šioje gatvės atkarpoje, vienareikšmiškai negalima pritarti žemės sklypų formavimui ir pertvarkymui ant (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos. Pareiškėja informuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2012-06-29 įsakymo Nr. 3D-551/D1-557 redakcija) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 27 p., piliečiai, pageidaujantys įsigyti sodininkų bendrijos bendro naudojimo teritorijos dalį, turi pateikti sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą, kuriame turi būti nurodytas sodininkų bendrijai nereikalingas plotas.
Pareiškėja nepateikė duomenų, jog sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdyba būtų priėmusi sprendimą, kad nėra poreikio eksploatuoti minėtą (duomenys neskelbtini) atkarpą, taip pat nepateikė raštiško bendrijos sutikimo dėl (duomenys neskelbtini) atkarpos tarp sklypų (duomenys neskelbtini) nereikalingumo. (duomenys neskelbtini) pirmininkas 2013-02-20 rašte sodininkų bendrijos vardu prašė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją patikslinti sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) gatvių raudonąsias linijas, nustatyti tokius gatvių parametrus: visų gatvių pločius nustatyti 6,5 m pločio, kurie leistų saugų dvipusį eismą ir reikiamą eismo saugumą. Skersinį pravažiavimą, jungiantį (duomenys neskelbtini) gatves, nustatyti 4,5 m. pločio. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos ties žemės sklypais (duomenys neskelbtini) schemos matyti, kad joje minėtos gatvės plotis pažymėtas 6,5 m, todėl šios gatvės raudonosios linijos vizualiai kerta pareiškėjos nuosavybės teise valdomus sklypus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šios gatvės raudonosios linijos yra tik rekomendacinio pobūdžio. (duomenys neskelbtini) gatvės pločio padidinimo poreikį išreiškė pati sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybė pavaizdavo rekomendacinio pobūdžio raudonąsias linijas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog dėl rekomendacinių gatvės raudonųjų linijų nubrėžimo kaip nors pažeidžiamos pareiškėjos teisės. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog aptariami žemės sklypai suformuoti pažeidžiant žemės sklypų formavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai net kelis kartus buvo siūlyta kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos koregavimo, ji informuota apie galimybę inicijuoti tarybos sprendimą dėl minėtos gatvės korektūros projekto rengimo, jeigu sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdyba priimtų sprendimą, kad nėra poreikio eksploatuoti minėtą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais teiginiais dėl patirtos neturtinės žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos galbūt neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 str. prasme. Be to, vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neveikė taip, kaip turėjo veikti. Pareiškėja, reikalaudama solidariosios neturtinės žalos priteisimo nenurodo jokių aplinkybių, įrodančių, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija veikė neteisėtai. Priešingai, iš bylos medžiagos ir iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija veikė teisėtai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų atsakė pareiškėjai į visus jos paklausimus ir paaiškino situaciją. Pareiškėja neturtinę žalą grindžia tuo, kad ji patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų kreipdamasi į įvairias valstybines institucijas su prašymais išspręsti šią situaciją, patyrė neteisybės ir bejėgiškumo jausmą ir iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog prašoma atlyginti žala realiai patirta, nėra vienos iš CK 6.271 str. 1 d. numatytų būtinųjų sąlygų, kurioms esant, žala gali būti atlyginta - nėra įrodymų, kad žala apskritai atsirado. Pareiškėja jokiais įrodymais bei paaiškinimais nepagrindžia prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio (IV tomas, b. l. 4-9).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime atsakovė AB „Lesto“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad bendrovė nėra teisinių santykių, susiklosčiusių tarp bylos šalių ir trečiųjų asmenų, sprendžiant pareiškėjai priklausančių žemės sklypų sujungimo, valstybinės žemės plotų formavimo bei išpirkimo, žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo ar statinių statybos šiuose sklypuose, dalyvė, todėl negali pasisakyti dėl pareiškėjos skunde keliamų reikalavimų, susijusių su galimai neteisėtais institucijų veiksmais, šių institucijų priimtų sprendimų panaikinimu bei reikalavimu solidariai institucijoms atlyginti neturtinę žalą, pagrįstumo. Pažymėjo, kad pareiškėja privalo įrodyti visas sąlygas, būtinas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Nesutinka su skunde išdėstytais motyvais bei teisiniais argumentais ir mano, kad pareiškėjos reikalavimai dėl solidaraus neturtinės žalos priteisimo ir elektros linijų apsaugos zonų iškėlimo yra netenkintini, kadangi pareiškėja pateiktame skunde neįrodė nei vienos iš sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti dėl atliktos elektros skirstomųjų tinklų rekonstrukcijos ir dėl to pareiškėjos galimai patirtų nuostolių. Pareiškėja teiginiui, kad elektros oro linija jos įsigytame žemės sklype buvo įrengta neteisėtai, nepateikia jokių įrodymų, be to nepagrįstai teigia, kad bendrovė 2002-06-27 raštu Nr. 1007 įsipareigojo iškelti 10 kV elektros oro liniją. Atkreipia dėmesį, kad raštas Nr. 1007 tėra pareiškėjos ranka surašytas prašymas adresuotas bendrovei, kuriuo prašoma išduoti pažymą per kiek laiko pareiškėjai tapus žemės sklypo savininke bus galima iškelti elektros oro liniją, o ne sutartinis ar vienašališkas bendrovės įsipareigojimas per tam tikrą terminą įvykdyti 10 kV elektros oro linijos iškėlimo darbus. Pažymėjo, kad sklypų pardavėjos V. R. ir A. K. įsipareigojo iki 2002-07-15 iškelti iš pareiškėjai parduodamų sklypų 10 kV elektros oro liniją, todėl bendrovė nėra ir negali būti atsakinga už žemės sklypo pardavėjų prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą. Elektros oro linija (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo įrengta dar 1971 m., bendrovė 2005 m. rekonstravo ją teisėtai, o elektros linijos apsaugos zonos žemės sklypui buvo nustatytos įstatymų nustatyta tvarka. Nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad bendrovė buvo įsipareigojusi iki 2002-06-27 rekonstruoti minėtą liniją bei įrodymo, pagrindžiančio, jog rekonstrukcija, kuri buvo baigta 2005 m., apribojo pareiškėjos teises ir laisves ir/ar sutrukdė valdyti ir naudotis žemės sklypu pagal tiesioginę paskirtį bei statyti gyvenamąjį namą ir/ar turėjo įtakos pareiškėjos sveikatos pablogėjimui 2014 m., todėl nėra teisinio pagrindo priteisti prašomą neturtinę žalą. Mano, kad pareiškėja neįrodė būtinų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų dėl pareiškėjos galimai patirtos ir solidariai iš atsakovų reikalaujamos priteisti 1 000 000 Lt neturtinės žalos. Pažymėjo, kad dėl elektros oro linijos rekonstrukcijos pareiškėja galimai galėjo išgyventi trumpalaikio pobūdžio neigiamas emocijas, tačiau tokios emocijos negali būti pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir kt. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad realiai patyrė neturtinę žalą – ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, pažeminimą, o jei ir patyrė, tai nėra jokių įrodymų, kad būtent dėl bendrovės kaltės, veikimo ar neveikimo susidarė prašoma priteisti žala (IV tomas, b. l. 76-84). Teismo posėdyje, įvykusiame 2015-04-29, atsakovės atstovas prašė pareiškėjos reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senatį.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja skunde konkrečiai neįvardija Inspekcijos neteisėtų veiksmų, o jos abstraktūs teiginiai nėra pagrįsti įrodymais. Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kad Inspekcija nereagavo į jos pateikiamus skundus, prašymus ir pan. Priešingai, Inspekcijos pateikti dokumentai patvirtina faktą, kad pareiškėjai laiku ir tinkamai buvo atsakyta į jos pateiktus skundus ir prašymus, todėl jos pretenzijos dėl netinkamos Inspekcijos veiklos yra nepagrįstos. Pareiškėja 2009-07-14 su skundu kreipėsi į Inspekciją kuriame nurodė, kad nėra sprendžiama problema dėl vykdomų statybų sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypuose Nr. 210 ir 211. Inspekcija 2009-07-21 raštu Nr. (10.4)-2D-1676 tuo metu statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu vykdžiusiai Vilniaus apskrities viršininko administracijai nurodė pagal kompetenciją patikrinti faktus, nustačius pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti veiksmus jiems pašalinti ir apie tai informuoti pareiškėją. Pareiškėjai buvo išsiųsta minėto rašto kopija. Atsižvelgiant į pareiškėjos 2009-09-10 raštą dėl Vilnius apskrities viršininko administracijos neveikimo, Inspekcija 2009-09-28 raštu Nr. (10.4)-2D-2184 pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką prašydama pagal kompetenciją įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą atlikti teisės aktų nustatytus veiksmus dėl pareiškėjos nurodomų statinių teisėtumo. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Inspekcija nuo 2010-01-01 pradėjo vykdyti iki tol apskričių viršininkų administracijų vykdytas funkcijas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei būtų nustatytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos netinkamas veikimas ar neveikimas teritorijų planavimo ar statybos valstybinės priežiūros srityse, žala iš valstybės dėl šios institucijos veiksmų ar neveikimo negalėtų būti priteista suėjus pareiškimo dėl žalos atlyginimo pateikimo trejų metų terminui. Atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reguliavimą ir pareiškėjos 2010-01-07 skundą, Inspekcija 2010-01-18 raštu Nr. (10.4)2D-332 informavo pareiškėją apie 2010-01-22 numatytą patikrinimą vietoje. Atsakydama į pareiškėjos 2010-01-07 ir 2010-01-25 skundus, Inspekcija 2010-02-12 pateikė atsakymą Nr. (10.4)-2D-1356, kuriame nurodė, kad patikrino pareiškėjos nurodytas aplinkybes vietoje ir nustatė, kad V. R. savavališkai pastatė ūkinį pastatą ir priestatą (verandą) prie sodo namo. Dėl šių statinių V. R. surašytas savavališkos statybos aktas. Į pareiškėjos 2010-09-16 pareiškimą dėl neatliekamų veiksmų šalinant savavališkos statybos padarinius atsakyta 2010-10-06 raštu ir nurodyta, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros vykdomos teisės aktų nustatyta tvarka ir bus kreipiamasi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėja taip pat kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su 2010-03-03 prašymu dėl informacijos pateikimo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, į kurį atsakyta 2010-03-24 raštu Nr. 2D-3060 ir rašto kopija persiųsta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Į pareiškėjos 2011-03-21 raštą dėl 10 kV transformatorinės pastotės perkėlimo buvo atsakyta 2011-04-29 raštu Nr. (7.9)-2D-5145, kuriame nurodyta, kad Inspekcija klausimų, susijusių su kilnojamu daiktu - oro linija, kabelio linijos ir transformatorinės pastotės, esančių sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), įrengimu nenagrinės, nes tai nėra priskirta jos kompetencijai. Į pareiškėjos 2014-01-08 pareiškimą dėl 10 kV įtampos oro linijos trasos iškėlimo iš žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) sklypo (duomenys neskelbtini) sutvarkymo užpilant juodžemio sluoksniu bei gatvės ties sklypu Nr. 37, esančiu (duomenys neskelbtini), sutvarkymo, atsakyta raštu Nr. (23.2)-2D-1382, kuriame nurodyta, kad 10 kV elektros linija, oro kabeliai, požeminių kabelių linijos ir įrenginiai yra laikomi kilnojamaisiais daiktais, todėl Inspekcija nenagrinėja tokių objektų įrengimo teisėtumo, jai nėra priskirta ir vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra. Inspekcija ėmėsi visų jos kompetencijai priskirtų veiksmų, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti, šiuos veiksmus atliko nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad civilinė byla pagal Inspekcijos ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo buvo nagrinėjama teisme, Inspekcija negalėjo daryti jokios įtakos proceso eigai ir trukmei. Pareiškėja neįrodė, kad Inspekcija neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus, todėl nėra vienos iš privalomų viešosios atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų. Pareiškėja prašymą atlyginti neturtinę žalą grindžia abstrakčiais teiginiais, kurie negali būti pagrindas atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjai nepagrindus prašomos priteisti neturtinės žalos fakto ir dydžio, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (IV tomas, b. l. 91-95).
Teismo posėdyje atsakovių atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime atsakovė NŽT prie ŽŪM su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja skundui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriuje 2012-08-23 buvo gautas pareiškėjos prašymas išduoti leidimą rengti žemės sklypo Nr. 210, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir Vilniaus miesto skyrius) 2012-09-17 raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.212.)-110 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą (toliau – ir Miesto plėtros departamentas) dėl (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini), esančių sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), parametrų. Vilniaus miesto skyrius 2013-01-08 raštu Nr. 49SJN-(14.49.105.)-36 „Dėl žemės sklypų Nr. 211 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 210 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ kreipėsi į sodininkų bendriją (duomenys neskelbtini) dėl norimo privatizuoti žemės sklypo reikalingumo sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statinių statybai ar rekreacijai ir paprašė per 30 dienų pateikti prašymą parduoti žemės sklypus bei pateikti reikalingus dokumentus. Sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) 2013-02-22 raštu informavo Vilniaus miesto skyrių, kad klausimas dėl norimo privatizuoti žemės sklypo reikalingumo sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statinių statybai ar rekreacijai bus svarstomas artimiausiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Visuotiniame sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) susirinkime, vykusiame 2013-07-09, buvo nuspręsta leisti pareiškėjai išsipirkti norimą privatizuoti žemės plotą. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2013-09-04 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1461 išdavė pareiškėjai leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo numatomas žemės sklypo formavimo būdas - greta pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. 210 esantį valstybinės žemės plotą sujungti su pareiškėjos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu Nr. 210. Vilniaus miesto skyrius, gavęs informaciją iš Miesto plėtros departamento ir pakartotinai išnagrinėjęs archyve esančius dokumentus nustatė, kad valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo Nr. 210 vakarinėje pusėje, viršija 0,04 ha, todėl neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, t. y. valstybinės žemės ploto, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, sąvokos. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1610 Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-09-04 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1461 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Nr. 210 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir Leidimą Nr. 49L-197 pripažino netekusiais galios. Pareiškėja ir Miesto plėtros departamentas apie tai buvo informuoti Vilniaus miesto skyriaus 2013-09-17 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1145 „Dėl informacijos suteikimo“. Pažymėjo, kad pageidaujamas išpirkti valstybinės žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, nes neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Šis žemės plotas viršija 0,04 ha, prie jo, pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, įmanoma suprojektuoti privažiuojamąjį kelią. Greta žemės sklypo Nr. 210 esantis valstybinės žemės plotas negali būti projektuojamas kaip įsiterpęs ir, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 8 str. 7 d., parduodamas be aukciono besiribojančių žemės sklypų savininkams, nes neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos. Nesutinka su pareiškėjos reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, kadangi reikalavimas yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Nors pareiškėja neįrodė valstybės institucijos nepagrįsto ir neteisėto neveikimo, dėl ko galėtų kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą, vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pareiškėja turėjo įrodyti dar ir kitas dvi civilinei atsakomybei kilti sąlygas: žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos buvimą. Mano, kad pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra, kadangi NŽT prie ŽŪM neteisėtų veiksmų neatliko, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad priimti sprendimai yra neteisėti ar nepagrįsti, minėtos valstybės institucijos neteisėtai vilkino vykdyti jiems pavestas pareigas, taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl jos patirtos neturtinės žalos dėl minėtų institucijų veiksmų. Nepaisant teismų praktikoje suformuluotų neturtinės žalos fakto ir dydžio nustatymo ir įrodinėjimo taisyklių, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, kad pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pareiškėjos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas (V tomas, b. l. 32-42).
Teismo posėdyje atsakovių atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pareiškėjos, atsakovių atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja B. Ž. pagal Vilniaus m. 24-ojo notarų biuro patvirtintą 2002-06-27 sutartį iš V. R. nusipirko ½ dalį 0,12 ha žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. 210. Šios sutarties 4.1 p. nurodyta, kad pardavėjas pareiškė, jog parduodamame sklype yra neteisėtai nutiesta aukštos įtampos elektros perdavimo linija ir įkastas aukštos įtampos elektros perdavimo stulpas. Pardavėjas patvirtina, kad įsipareigoja atlikti visus nuo jo priklausančius veiksmus ir iki 2002-07-15 iškelti iš sklypo 10 kV elektros perdavimo liniją (I tomas, b. l. 11-15).
B. Ž. pagal Vilniaus m. 24-ojo notarų biuro patvirtintą 2002-06-27 sutartį iš A. K. nusipirko ½ dalį 0,1055 ha žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 211. Šios sutarties 4.1 p. nurodyta, kad pardavėjas pareiškė, jog parduodamame sklype yra neteisėtai nutiesta aukštos įtampos elektros perdavimo linija ir įkastas aukštos įtampos elektros perdavimo stulpas. Pardavėjo atstovas patvirtina, kad įsipareigoja atlikti visus nuo jo priklausančius veiksmus ir iki 2002-07-15 iškelti iš sklypo 10 kV elektros perdavimo liniją (I tomas, b. l. 16-21).
Pareiškėjos nuosavybės teisė į minėtus sklypus 2002-07-10 buvo įregistruota VĮ Registrų centre (I tomas, b. l. 22-25).
B. Ž. 2002-10-09 su prašymu kreipėsi į AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Vilniaus filialą, kuris 2002-10-11 raštu pareiškėją informavo, kad rašte nurodytos linijos kabelio tiesimo darbai nėra numatyti (I tomas, b. l. 27).
Pareiškėja su prašymu 2003-01-06 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentą dėl elektros tiekimo oro linijos iškėlimo, į kurį jai buvo atsakyta 2003-03-05 raštu Nr. 803-34-179. Rašte pareiškėja buvo informuota, kad šį klausimą turėtų spręsti sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdyba kartu su Vilniaus elektros tinklais. Taip pat nurodė, kad sodo sklypo savininkas turi teisę pakeisti sklypo paskirtį, tačiau sodininkų bendrijos prašymo dėl viso sodo perplanavimo (detaliojo plano rengimo) Vilniaus miesto plėtros departamentas nėra gavęs (I tomas, b. l. 28).
Pareiškėja su pareiškimu 2003-04-28 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl 10 kV elektros įtampos oro linijos iškėlimo, į kurį pareiškėjai atsakyta 2003-05-28 raštu Nr. 101-11.56-213, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai ir sklypų Nr. 210 ir Nr. 211 bendrasavininkėms reikia atlikti nupirktos teritorijos detalaus išplanavimo projektą, numatant sklypų apjungimą arba atsidalinimą, pastatų vietas ir kt. Nustatyta tvarka suderinus projektą, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ galės pradėti 10 kV elektros oro linijos atkarpos keitimo į kabelinę liniją projektavimo darbus kitoje sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) atkarpoje (I tomas, b. l. 29).
B. Ž. su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją dėl 10 kV įtampos elektros oro linijos, į kurį jai buvo atsakyta 2004-02-11 raštu Nr. (1.13-51)-3-740, kuriame nurodyta, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sutiko savo lėšomis suprojektuoti 10 kV įtampos oro linijos atkarpos keitimą į 10 kV įtampos kabelių liniją ir ją pakloti projekte suderinta trasa, esamu sodininkų bendrijos plane pažymėtu bendrojo naudojimo pravažiavimo keliu. Tokiu atveju projektą reikia derinti su sodininkų bendrijos valdyba. Taip pat nurodė, kad buvo suabejota, ar pastatytos elektros oro linijos atramos sumontuotos pareiškėjos sklype (I tomas, b. l. 31).
Su prašymu dėl 10kV įtampos elektros linijos 2004-07-07 pareiškėja kreipėsi į AB „Rytų skirstomieji tinklai“, kuri 2004-07-26 rašte Nr. 10240-SP-49 nurodė, kad parengus ir suderinus projektą, bus atlikti 10 kV įtampos elektros linijos keitimo į kabelių liniją darbai (I tomas, b. l. 33). Pareiškėja 2004-08-26 su prašymu kreipėsi į AB „Rytų skirstomieji tinklai“ filialą Vilniaus elektros tinklus, kurie 2004-09-08 rašte Nr. 20100-1681 nurodė, kad kabelinių linijų klojimo darbai pagal projektą bus atlikti tik 2005 metais (I tomas, b. l. 34). Taip pat pareiškėja 2005-05-09 su skundu kreipėsi į AB „Rytų skirstomieji tinklai“, kuri 2005-05-16 rašte Nr. 10240-SP-49 nurodė, kad yra nuspręsta sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančią visą 10 kV oro liniją pakeisti į 10 kV kabelių liniją. Darbai bus atnaujinti parengus ir suderinus oro linijos keitimo į kabelių liniją projektą (I tomas, b. l. 35). AB „Rytų skirstomieji tinklai“, atsakydami į pareiškėjos 2005-11-14 raštą, 2005-11-21 rašte Nr. 10230-SP-147 nurodė, kad 2005-11-23 bus atjungta esama 10 kV oro linija, kuri įrengta s/b (duomenys neskelbtini) sklypų Nr. 210 ir 211 teritorijoje ir į naujai nutiestą 10 kV kabelių liniją bus paduota 10 kV įtampa, o esama 10 kV įtampos oro linija demontuota (I tomas, b. l. 39).
Pareiškėja 2009-04-30 su prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl statinio, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklype Nr. 210, teisėtumo, kuris pareiškėjos prašymą persiuntė nagrinėti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui. Atsakydamas į pareiškėjos prašymą, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-05-22 rašte nurodė, kad sodo namo ir kiemo rūsio savininkė V. R. ne kartą buvo kviečiama atvykti bei pateikti atliktos rekonstrukcijos suderintą projektinę dokumentaciją, tačiau neatvyko, todėl bus kviečiama atvykti pakartotinai (I tomas, b. l. 47).
Pareiškėja 2010-01-25 su pareiškimu kreipėsi į Inspekciją, papildomai pateikė dokumentus (IV tomas, b. l. 196-198).
Pareiškėja 2010-09-16 su pareiškimu kreipėsi į Inspekciją dėl V. R. savavališkų statinių (IV tomas, b. l. 161-162), į kurį pareiškėjai buvo atsakyta 2010-10-06 raštu Nr. (23.2)-2D-11920, kuriame nurodė, kad 2010-09-29 surašytas reikalavimo likviduoti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RE-347, kuriame konstatuota, kad V. R. iki 2010-09-16 ūkinio pastato ir priestato prie sodo namo nenugriovė ir teritorijos nesutvarkė, todėl teisės aktų nustatyta tvarka kreipsis į teismą dėl reikalavimo įvykdymo užtikrinimo (IV tomas, b. l. 163).
Pareiškėja su skundu 2011-03-21 kreipėsi į Inspekciją dėl 10 kV elektros linijos ir transformatorinės pastotės (IV tomas, b. l. 214-214A), į kurį pareiškėjai buvo atsakyta 2011-04-29 raštu Nr. (7.9)-2D-5145, kuriame nurodė, kad Inspekcija klausimų, susijusių su oro linijos, požeminio kabelio linijos bei transformatorinės pastotės, esančių sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), įrengimu, nenagrinės, kadangi tai nėra jos kompetencija, o į kitus pareiškėjos klausimus jau buvo atsakyta ankstesniuose raštuose (IV tomas, b. l. 215-216).
Pareiškėja 2014-01-08 su skundu kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl 10 kV įtampos oro linijos trasos iškėlimo iš žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), užpilant juodžemio sluoksniu, į kurį pareiškėjai buvo atsakyta 2014-01-27 raštu, kuriame nurodyta, kad Inspekcija nėra 10 kV įtampos oro linijos trasos valdytoja, todėl nenagrinėja įrengtų objektų, kurie nėra laikomi statiniais, teisėtumo. Dėl sklypo sutvarkymo nurodė, kad kelias buvo išvažinėtas tuo metu, kai V. R. šalino savavališkos statybos padarinius. Inspekcijai nėra suteikta teisė įpareigoti V. R. sutvarkyti teritoriją ir pan., ji taip pat nėra atsakinga už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą bei taisymą (IV tomas, b. l. 143-144).
Pareiškėja 2013-01-30 su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto infrastruktūros projektavimo poskyrį dėl leidimo privatizuoti žemę, į kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamentas pareiškėjai atsakė 2013-02-05 raštu Nr. A51-14810 (2.9.4.5-UK4), kuriame nurodė, kad vienareikšmiškai negali pritarti žemės sklypų formavimui ir pertvarkymui ant (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos. Gatvė yra priskirta D2 kategorijai, kuri skirta nepertraukiamam ir funkcionaliam aptarnavimui žemės sklypams, esantiems sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jeigu sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdyba priimtų sprendimą, kad nėra poreikio eksploatuoti gatvės atkarpą tarp sklypų, pareiškėja turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl (duomenys neskelbtini) ašinės linijos koregavimo (IV tomas, b. l. 11, 48-49).
Pareiškėja B. Ž. 2013-09-06 su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyrių prašydama išduoti planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentui (formavimo pertvarkymo projektui) rengti sklypuose Nr. 210 ir 211, esančiuose sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje (IV tomas, b. l. 12).
NŽT prie ŽŪM 2013-09-17 raštu (gautas 2013-09-24) informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, kad valstybinės žemės plotas, esantis sklypo Nr. 210 vakarinėje pusėje viršija 0,04 ha, todėl neatitinka žemės sklypų, kurių neįmanoma suprojektuoti kaip atskirų individualių mėgėjų sodo sklypų sąvokos, todėl pripažino netekusiu galios NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2013-09-04 įsakymą dėl leidimo rengti žemės sklypo Nr. 210 formavimo ir pertvarkymo projektą ir 2013-09-04 leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (IV tomas, b. l. 42-43).
Pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2013-09-18 išdavė planavimo sąlygas Nr. A620 341(2.15.1.21-MP2), žemės sklypo apie 120 m² ploto sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo teritorijos daliai prie sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti (IV tomas, b. l. 45-46).
Pareiškėja 2012-08-23 su prašymu kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrių, prašydama išduoti leidimą rengti žemės sklypo Nr. 210, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2013-09-04 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1461 leido B. Ž. rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą: numatomas žemės sklypų formavimo būdas – greta nuosavybės teise valdomo 336 m² ploto žemės sklypo Nr. 210, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), suformuoti neviršijantį 400 m² valstybinės žemės plotą vakarinėje pusėje, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodų sklypo, ir sujungti su pagrindinių žemės sklypu Nr. 210, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir bendrojo plano sprendinių. Taip pat išdavė planavimo organizatoriui nustatytos formos leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (I tomas, b. l. 56).
NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2013-09-04 išdavė pareiškėjai leidimą Nr. 49L-297 rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (I tomas, b. l. 57).
NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2013-09-17 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1610 pripažino netekusiais galios NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2013-09-04 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1461 ir NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2013-09-04 leidimą Nr. 49L-297 (I tomas, b. l. 122) ir 2013-09-17 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-1145 informavo pareiškėją (II tomas, b. l. 170-171).
Pareiškėja, nesutikdama su minėtu 2013-09-17 įsakymu, 2013-09-17 su skundu kreipėsi į NŽT prie ŽŪM, kuri 2013-10-18 sprendime Nr. 1T-(8.5)-51, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 1 p. nusprendė: pakeisti NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus 2013-09-17 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1610 1 punktą ir jį išdėstė taip: nutraukti žemės sklypo Nr. 210, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą (I tomas, b. l. 59-63), apie šio sprendimo priėmimą 2013-10-18 raštu Nr. 1SS-(8.5)-2232 informavo pareiškėją (I tomas, b. l. 58).
Pareiškėja 2013-09-23 pateikė skundą NŽT prie ŽŪM, kuri 2013-10-23 sprendime Nr. 1SS-(8.5)-2261 nurodė, kad į pareiškėjos skundą dėl leidimo rengti žemės sklypo Nr. 210 formavimo ir pertvarkymo projektą NŽT prie ŽŪM atsakė 2013-10-18 raštu, o dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakė 2013-09-09 raštu Nr. 4SFN-(14.49.104)-109, taip pat atsakė dėl kitų pareiškėjos skunde keliamų klausimų (I tomas, b. l. 69-66).
Pareiškėja su skundu 2014-02-14 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę (VI tomas, b. l. 18-26), kuriame iš esmės kėlė klausimą dėl leidimo pirkti įsiterpusį žemės sklypą, t. y. dėl leidimo rengti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, taip pat atsakyti kokio pločio numatyta gatvė (duomenys neskelbtini), bei dėl 10 kV elektros linijos, nutiestos per pareiškėjos sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2014-02-21 raštu Nr. Ž-443/33-233 pareiškėjos skundą persiuntė NŽT prie ŽŪM nagrinėti pagal kompetenciją, kopijas išsiuntė Vilniaus miesto savivaldybei ir AB „Lesto“ ir apie tai informavo B. Ž. (VI tomas, b. l. 17).
NŽT prie ŽŪM, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės jai pagal kompetenciją nagrinėti persiųstą pareiškėjos 2014-02-14 skundą, ginčijamame 2014-04-03 sprendime Nr. 1SS-(8.5)-859 pareiškėjai nurodė, kad atsisako nagrinėti pareiškėjos skundą dėl leidimo rengti žemės sklypo Nr. 210 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi dėl šio prašymo pareiškėjai jau buvo atsakyta NŽT prie ŽŪM 2013-10-18 raštu Nr. 1SS-(8.5)-2232 ir pateiktas NŽT prie ŽŪM direktoriaus 2013-10-18 sprendimas Nr. 1T-(8.5)-51, o dėl elektros linijos, einančios per pareiškėjos sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjai buvo atsakyta NŽT prie ŽŪM 2013-10-23 raštu Nr. 1SS-(8.5)-2261 (I tomas, b. l. 67-68).
Ginčas byloje kilo dėl NŽT prie ŽŪM 2014-04-03 sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-859, kuriuo pareiškėjos 2014-02-14 skundą, persiųstą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, kuris NŽT prie ŽŪM gautas 2014-03-31, atsisakyta nagrinėti, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėja 2013-09-17 ir 2013-09-23 su skundais kreipėsi į NŽT prie ŽŪM, kuriuose iš esmės prašė spręsti klausimą dėl leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei dėl elektros linijos, einančios per pareiškėjos sklypą (I tomas, b. l. 64-66, II tomas, b. l. 167).
NŽT prie ŽŪM 2013-10-18 sprendimu Nr. 1T-(8.5)-51, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 1 p. nusprendė: pakeisti NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus 2013-09-17 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1610 1 punktą ir jį išdėstė taip: nutraukti žemės sklypo Nr. 210, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą, ir apie tai informavo pareiškėją 2013-10-18 raštu (I tomas, b. l. 59-63), o 2013-10-23 sprendime Nr. 1SS-(8.5)-2261 nurodė, kad į pareiškėjos skundą dėl leidimo rengti žemės sklypo Nr. 210 formavimo ir pertvarkymo projektą NŽT prie ŽŪM atsakė 2013-10-18 raštu, o dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakė 2013-09-09 raštu Nr. 4SFN-(14.49.104)-109, taip pat informavo dėl elektros linijos, einančios per pareiškėjos sklypą, perkėlimo tvarkos bei dėl gatvės raudonųjų linijų nustatymo nurodė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę (I tomas, b. l. 69-66).
Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d. nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. To paties įstatymo 14 str. 3 d. 3 p. nustatyta, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos.
Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), reglamentuojančių fizinių ir juridinių asmenų (toliau vadinama – asmenys) prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose (toliau vadinama – institucijos), 12 p. nustatyta, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką.
Įvertinus pareiškėjos 2014-02-14 skundo, adresuoto Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuris 2014-02-21 raštu buvo persiųstas NŽT prie ŽŪM nagrinėti pagal kompetenciją (NŽT prie ŽŪM gautas 2014-03-31), turinį bei jame keliamus klausimus, taip pat NŽT prie ŽŪM 2013-10-18 ir 2013-10-23 sprendimus, yra pagrindas teigti, kad NŽT prie ŽŪM ginčijamu 2014-04-03 sprendimu Nr. 1SS-(8.5)-859 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-02-14 skundą ir nurodė, kad į jame keliamus klausimus pareiškėjai buvo atsakyta NŽT prie ŽŪM 2013-10-18 ir 2013-10-23 sprendimais, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti NŽT prie ŽŪM 2014-04-03 sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-859.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovų neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 000 Lt.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pažymėtina, kad pareiškėja nei skunde, nei teismo posėdyje konkrečiai nenurodė, kokiais Vilniaus miesto savivaldybės ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmais (neveikimu) pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala. Skunde pareiškėja teigia, kad neturtinė žala jai buvo padaryta neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, t. y. AB „Lesto“ (anksčiau – AB „Rytų skirstomieji tinklai“) nesilaikant 2002-06-27 susitarimo Nr. 1007, NŽT prie ŽŪM panaikinus 2013-09-04 įsakymą dėl leidimo rengti žemės sklypo Nr. 210 formavimo ir pertvarkymo projektą bei 2013-09-04 leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Inspekcijai nereaguojant į pareiškėjos pranešimus dėl V. R. neteisėtų statinių.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, galima teigti, kad pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.
Minėta, kad pareiškėja su prašymais 2013-01-30 (IV tomas, b. l 48-49), 2013-09-06 (IV tomas, b. l. 12) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri į pareiškėjos prašymus atitinkamai atsakė 2013-02-05 ir 2013-09-18 raštais (IV tomas, b. l. 11, 44). Pareiškėja su prašymais, pareiškimais ir skundais taip pat 2009-04-30, 2009-07-14, 2009-09-10, 2010-01-07, 2010-01-25, 2010-09-16, 2011-03-31, 2014-01-08 (IV tomas, b. l. 164-166, 171-174, 192-193, 196-198, 161-162, 214-214A) kreipėsi į Inspekciją, kuri pareiškėjos skundus ir prašymus išnagrinėjo teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ėmėsi priemonių dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Atsakydamos į pareiškėjos prašymus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Inspekcija veikė savo kompetencijos ribose ir jai suteiktų įgaliojimų neviršijo. Raštai, kuriais pareiškėjai buvo atsakyta į jos prašymus, yra galiojantys, pareiškėja jų įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Pareiškėjos skundo teiginiai, kad į jos skundus ir prašymus nebuvo reaguojama, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi, kaip minėta, į visus pareiškėjos pareiškimus buvo atsakyta. Todėl pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Inspekcija atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip turėjo veikti, nėra.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 str. 7 d. (2003-12-28 įstatymo Nr. IX-1935 redakcija), Sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant ar papildant mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.
Pagal Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), 3.1 p., pagal šias Taisykles Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat užsieniečiai ir užsienio juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, o sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. Taisyklių 2 p. nustatyta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas - valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.
Kaip nustatyta bylos medžiaga ir to neginčija pati pareiškėja, greta žemės sklypo Nr. 210 esantis valstybinės žemės plotas yra didesnis nei 0,04 ha, todėl jis negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu Taisyklių prasme, taip pat parduodamas be aukciono, nes neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos žemės sklypo Nr. 210, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai. Tai, kad NŽT prie ŽŪM priimdama 2013-09-04 įsakymą ir 2013-09-04 išduodama leidimą rengti žemės sklypo Nr. 210, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, vertindama ginčo sklypo ypatumus padarė klaidą ir laikė jį atitinkančiu įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto kriterijus, kuriuos vėliau NŽT prie ŽŪM 2013-09-17 įsakymu panaikino, nesuteikia teisės pareiškėjai nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir įsigyti sklypą ne aukciono būdu. NŽT prie ŽŪM 2013-09-04 įsakymas ir tos pačios dienos leidimas nesukūrė pareiškėjai jokių subjektinių teisių į ginčo sklypą.
Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad jai AB „Lesto“ neveikimu, t. y. pagal 2002-06-27 įsipareigojimą Nr. 1007 neiškeliant iš 10 kV oro elektros linijos, buvo padaryta neturtinė žala.
Minėta, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2005-11-21 rašte Nr. 10230-SP-147 pareiškėją informavo, kad 2005-11-23 bus atjungta esama 10 kV oro linija, kuri įrengta s/b (duomenys neskelbtini) sklypų Nr. 210 ir 211 teritorijoje ir į naujai nutiestą 10 kV kabelių liniją bus paduota 10 kV įtampa, o esama 10 kV įtampos oro linija demontuota (I tomas, b. l. 39). Taigi, darbai, susiję su 10 kV elektros oro linijos, kuri įrengta s/b (duomenys neskelbtini) sklypų Nr. 210 ir 211 teritorijoje, rekonstrukcija, pakeičiant požemine 10 kV elektros kabelių linija, buvo atlikti 2005 metais (I tomas, b. l. 39).
Atsakovė AB „Lesto“ pareiškėjos reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo taikyti ieškinio senatį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, o CK 1.127 str. 1 d. - ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda ta kiekvieną dieną. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėja prašo priteisti neturtinę žalą iš AB „Lesto“, kurią patyrė dėl jos neveikimo neiškeliant 10 kV oro elektros liniją pagal, pareiškėjos teigimu, 2002-07-15 susitarimą. Darbai, susiję su 10 kV elektros oro linijos, kuri įrengta s/b (duomenys neskelbtini) sklypų Nr. 210 ir 211 teritorijoje, rekonstrukcija, pakeičiant požemine 10 kV elektros kabelių linija, buvo atlikti 2005 metais. Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir CK 1.125 str. 8 d. nuostatą, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, taip pat CK 1.127 str. 5 d., į tai, kad skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja teismui pateikė 2014-04-17, pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2005 m., negali būti tenkinamas. Pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra: CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į pareiškėjo interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Pažymėtina, kad pareiškėja ir neprašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256-12).
Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovų veiksmai, su kuriais pareiškėja sieja jai padarytos neturtinės žalos atsiradimą, nėra neteisėti, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Netenkinus skundo, netenkinamas ir pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos B. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.