- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-09
- Bylos Nr.
- A-502-1722-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00001-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 6551 ir įpareigoti atsakovą išmokėti jam socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. vasario 1 d.
Skunde (b. l. 2-3) pareiškėjas paaiškino, kad socialinę pašalpą gaudavo nuo 2004 metų neatlikdamas jokių visuomenei naudingų darbų. 2012 m. rugpjūčio 27 d. nuvykęs į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių užpildyti prašymo, jis buvo informuotas, kad turės atlikti visuomenei naudingus darbus. R. K. atsisakė atlikti visuomenei naudingus darbus dėl sveikatos būklės, nes jį nuolat kamuoja galvos skausmai, šąla rankos. Be to, priverstinį neatlygintiną darbą draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Šalies argumentai
Atsakovas Kupiškio rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 26-29) paaiškino, kad R. K. yra ilgalaikis socialinės paramos gavėjas. 2012 m. rugpjūčio 27 d. prašymu-paraiška jis kreipėsi dėl socialinės pašalpos mokėjimo pratęsimo. Socialinė pašalpa pareiškėjui buvo paskirta už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 6 punktu, Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašu, patvirtintu Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. TS-221 (toliau – ir Aprašas), savivaldybės administracija turi teisę darbingus nedirbančius ir nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. R. K. 2012 m. rugpjūčio 27 d. buvo išrašytas siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą, tačiau paimti siuntimą ir Aprašą jis atsisakė. Vėliau siuntimas ir Aprašas jam buvo išsiųsti registruotu laišku. R. K. atsisakė atlikti visuomenei naudingą veiklą motyvuodamas sveikatos būkle, tačiau nepateikė medicininės pažymos ar gydytojų konsultacinės komisijos išvados, todėl buvo priimtas sprendimas neskirti jam socialinės pašalpos, nes jis neįvykdė Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 46-48).
Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 25 straipsnio 6 dalį, piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamojoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad savivaldybės administracija, teikdama socialinę paramą, privalo neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų pareigų iki pareigos bus įvykdytos. Aprašo 22.1 punktas numato, kad visuomenei naudingai veiklai pasitelktiems asmenims nevykdant šios pareigos, piniginė parama neskiriama arba skiriama tik vaikui (vaikams). Tvarkos aprašo ir Aprašo 11, 12 punktas nustato, kad visuomenei naudingam darbui pasitelkiami ne jaunesni kaip 18 metų, darbingi nedirbantys ir nesimokantys bei nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingo amžiaus asmenys, nurodyti Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Tvarkos aprašo ir Aprašo 13 punktuose įvardyti asmenys, kurie visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami, tarp jų: neįgalūs asmenys, išskyrus asmenis, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis (13.5 p.), asmenys, pateikę medicinos dokumentų išrašą (forma Nr.0.27/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje (13.8 p.). Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas teigia, kad jam nustatytas 90 procentų darbingumo netekimas ir jis dėl sveikatos būklės negali atlikti visuomenei naudingų darbų, šiai aplinkybei patvirtinti jokių įrodymų nepateikia. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2012 m. vasario 2 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-329 rodo, kad pareiškėjas pripažintas darbingu, jam nustatytas darbingumo lygis – 90 procentų, netektas darbingumas – 10 procentų. Pareiškėjas nepateikė ir medicinos dokumentų išrašo (forma Nr.0.27/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvados, kuriose būtų nurodyta, kad jis dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Taigi pareiškėjas neatitinka ir kitų Tvarkos aprašo ir Aprašo 13 punkte nurodytų kriterijų, pagal kuriuos asmenys visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad pareiškėjas privalėjo vykdyti Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytą pareigą dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, o šios pareigos neatlikimas buvo pagrindas neskirti jam piniginės socialinės pašalpos už ginčo laikotarpį.
III.
Pareiškėjas R. K. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 51).
Apeliaciniame skunde pareiškėjas paaiškina, kad jo gyvenamasis namas stovi valstybinėje žemėje. Šį žemės plotą jis daug metų prižiūri ir tvarko, todėl minėti darbai turėtų būti užskaityti kaip dalyvavimas visuomenei naudingoje veikloje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 62-63).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Tikrinamu atveju sprendžiama dėl Kupiškio rajono savivaldybės administracijos atsisakymo pareiškėjui skirti socialinę pašalpą už 2012 m. lapkričio – 2013 m. sausio mėnesį teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamo administracinio akto priėmimo metu aktualios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo redakcijos 23 straipsnio, reglamentuojančio savivaldybės administracijos pareigas ir teises teikiant piniginę socialinę paramą, 1 dalies 6 punktas nustatė, kad jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, savivaldybės administracija privalo socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. siuntimu R. K. buvo nukreiptas į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją atlikti 72 valandų trukmės visuomenei naudingą veiklą, t. y. neatlyginamas nedidelės apimties visuomenei naudingas paslaugas, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui (Tvarkos aprašo 2 p.). Pareiškėjas neneigia, jog ši aplinkybė jam yra žinoma. Administracinės bylos šalys taip pat neginčija, jog Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnio 6 punkte įtvirtintos piniginę socialinę paramą gaunančio nepasiturinčio gyventojo pareigos dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje iki 2012 m. gruodžio 12 d. R. K. neįvykdė.
Atsižvelgdama į tai, bei nenustačiusi nei vieno pagrindo, draudžiančio visuomenei naudingos veiklos organizatoriams pasitelkti asmenis tokiai veiklai, egzistavimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. vasario 1 d. pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai negavo socialinės pašalpos. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių bylai reikšmingų faktinių duomenų ar argumentų, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų išnagrinėjęs ir tinkamai įvertinęs, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.