Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nedalyvaujant nuteistajam V. Š. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta V. Š. galutinė – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta V. Š. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo V. Š. paleidimo, atlikus laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant valstybės naudai automobilį (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Tomadas“, adresu Rinkuškių g. 26, Rinkuškių k., Širvėnos sen., Biržų r.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. Š. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. sausio 1 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 20.40 val., (duomenys neskelbtini)gatvėmis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo sutuoktinės E. Š. vardu registruotą motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - esant nustatytai didesnei nei įstatyme numatytai 1,51 promilės etilo alkoholio koncentracijai, iki kol 2022 m. sausio 1 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini)jo vairuojamą automobilį sustabdė prevencines priemones dėl nelegalios migracijos, akcizinių prekių gabenimo, kitų nusikalstamų veikų užkardymo, asmenų ir transporto priemonių patikrinimus vykdę Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos jaunesnieji specialistai S. P., D. B., A. B., kurie sulaikytą neblaivų vairuotoją perdavė Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjoms V. K., E. M., o minėtos pareigūnės alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARFA-0056, patikrinusios V. Š. blaivumą, 2022 m. sausio 1 d., 21.23 val., nustatė jam - 1.85 promilės girtumą, patikrinus pakartotinai 2022 m. sausio 1 d., 21.41 val., minėtu alkoholio matuokliu V. Š. nustatė - 1.76 promilės girtumą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme, prašoma ją sušvelninti, vietoje laisvės atėmimo bausmės skirti baudą. Taip pat prašoma subendrinti šiuo nuosprendžiu ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyvių išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad minėtose apeliacinio skundo ribose keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Skundžiamu nuosprendžiu V. Š. pripažintas kaltu padaręs vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas V. Š. už šio nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė nuteistajam galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.

9. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. Š. bausmę ir nustatydamas jos dydį, bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, pagrįstai bei teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas.

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. Š., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – padarytos veikos pavojingumo laipsnį, jos padarymo aplinkybes (V. Š. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus: nustatytas 1.85 promilės girtumas, o patikrinus pakartotinai – nustatytas 1.76 promilės girtumas ir tai kėlė didelę grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei), kaltės formą (tyčinis nusikaltimas), į nuteistojo asmenybę – anksčiau teistas keturis kartus, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą (praėjus penkiolikai dienų po terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo), baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nevykdė aiškiai išreikšto policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalis). Vertindamas nuteistojo asmenybę, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. Š. yra dirbantis, vedęs, turi tris nepilnamečius vaikus. Įvertinęs aptartas aplinkybes - nusikalstamos veikos eigą, nustatytą neblaivumą, V. Š. asmenybę, tai kad ankstesni teistumai ir skirtos bausmės jo nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, jo atsakomybę lengvinančią (pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu) aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, teismas paskyrė V. Š. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinta vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste nustatyta 4 (keturių) mėnesių galutinė laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta.

11. Beje, apeliacinio skundo prašymą skirti švelnesnę bausmę – baudą V. Š. buvo pateikęs ir pirmosios instancijos teisme. Prašymą motyvavo tuo, kad turi nepilnamečių vaikų, stengiasi gyventi dorai, labai gailisi padaręs nusikaltimą. Tačiau teismas prašymą skirti baudą motyvuotai atmetė, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, V. Š. polinkį daryti nusikalstamas veikas, ribotas finansines galimybes, nes 2019 m. liepos 29 d. administracine tvarka skirtos 1300 eurų dydžio baudos už administracinį nusižengimą eismo saugumui neįvykdė. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog V. Š. yra padaręs ir daugiau šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kuriuos skirtos baudos – už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir neturint teisės vairuoti 2018 m. gruodžio 6 d. buvo paskirta 1250 eurų bauda, už vairavimą viršijant leistiną greitį ir neturint teisės vairuoti 2018 m. lapkričio 22 d. skirta 400 eurų bauda, už kelių ženklo pažeidimą 2018 m. lapkričio 22 d. skirta 375 eurų bauda, už vairavimą neturint teisės vairuoti 2018 m. gegužės 16 d. skirta 300 eurų bauda. Nė viena iš administracine tvarka skirtų baudų nėra įvykdyta. Visi minėti duomenys apeliantą charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį, ignoruojantį galiojančius įstatymus visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles.

12. Apeliaciniame skunde V. Š. nurodė naują prašymo švelninti bausmę argumentą – jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, ribotą darbingumą dėl onkologinės ligos turinti motina liks be jo pagalbos atliekant ūkio darbus. Tačiau bylos duomenimis V. Š. iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko trejų metų laisvės atėmimo bausmę, buvo paleistas 2021 m. gruodžio 17 d., ir iki to laiko jo motina gyveno be jo pagalbos, todėl prašymas švelninti bausmę dėl motinos sveikatos būklės laikytinas deklaratyviu siekiu švelninti baudžiamąją atsakomybę.

13. Apeliacinės instancijos teisme prokuroras išreiškė nuomonę, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo vykdymą BK 75 straipsnyje nustatyta tvarka. Prokuroro nuomonei pritarė ir nuteistojo gynėjas. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuomet, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes – V. Š. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jo asmenybę, ankstesnius teistumus, naujos veikos padarymą, esant neišnykusiam teistumui, padarytus administracinius nusižengimus, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę, todėl taikyti BK 75 straipsnyje numatytų nuostatų nėra teisinio pagrindo.

14. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu V. Š. skirta bausmė individualizuota tinkamai ir nėra pagrindo jos keisti į švelnesnę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

15. Apeliacinio skunde nurodomo prašymo skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme taip pat nėra pagrindo tenkinti. Vadovaujantis BPK 347 straipsniu, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas to pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Su nuosprendžių vykdymu susijusių klausimų sprendimo tvarka numatyta BPK 362 straipsnyje. Tuo atveju, jeigu, tenkinant V. Š. apeliacinio skundo prašymą, skundžiamu nuosprendžiu ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrintų apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija, taikydama nors ir dalinį bausmių subendrinimo principą, nuteistojo padėtį ne tik pasunkintų, bet ir suvaržytų nuteistojo teisę apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka, todėl V. Š. prašymas subendrinti skundžiamu nuosprendžiu ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes netenkintinas. Nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti vėliausią nuosprendį priėmusiam Panevėžio apylinkės teismui Pasvalio rūmams (BPK 347 straipsnis).

16. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

17. Panevėžio apygardos teisme 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam V. Š. buvo patirtos 100 Eur dydžio išlaidos.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistojo V. Š. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo, kuriam gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.