- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-10
- Bylos Nr.
- e2S-1121-254/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01946-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mažas būstas“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6318-528/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažas būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Timber construction group“ dėl netesybų pagal rangos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Mažas būstas“ ieškinį atsakovei UAB „Timber construction group“ dėl 13 638,59 Eur netesybų pagal Rangos sutarties 18.2.1. punktą, 23 681,76 Eur netesybų pagal Rangos sutarties 14.9, 16.4. punktus priteisimo ir 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodoma, kad netesybų pagal Rangos sutarties 14.9., 16.4. punktus priteisimas nešalina ir nemažina atsakovės garantinių įsipareigojimų apimties bei nustatytos atsakomybės už jų pažeidimus. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 38 656, 35 Eur sumai areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šių nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą 38 656,35 Eur ribose, uždraudžiant turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovės turtui 38 656,35 Eur apimtimi pritaikė areštą kilnojamam ir/ar nekilnojamam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštą piniginių lėšų ir/ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančioms pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, bendroje sumoje ne daugiau kaip už 38 656,35 Eur, taip pat leidžiant atsakovei atsiskaityti su VMI, SODRA, išmokėti atlyginimus darbuotojams; nustatė visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą.
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartyje konstatavo, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma – 38 656,35 Eur juridinio asmens atžvilgiu yra didelė, todėl, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti šio teismo sprendimo vykdymą, laikė, kad yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė UAB „Timber construction group“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių jo atžvilgiu taikymo, skirti ieškovei 3000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo savo kaip bylos šalies procesinėmis teisėmis. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus: Atsakovės turimo turto vertė yra pakankama visiškai atsiskaityti su ieškove. 2016 m. atsakovė gavo 1 927 158,00 Eur pardavimo pajamų, 310 009,00 Eur bendro pelno, o grynasis pelnas sudarė net 125 264,00 Eur sumą. Be to, atsakovės turimo turto apimtis yra didelė ir sudaro 1 127 312,00 Eur sumą, iš kurios ilgalaikis turtas yra 189 301,00 Eur. Bendras atsakovės turimas turtas, lyginant su ieškovės pareikštu 38 656,35 Eur reikalavimu, yra 29 kartais didesnis. Tai, kad ieškinio suma yra didelė, buvo nustatyta ieškovės nuožiūra, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertino ir neatsižvelgė į kitas aplinkybes, turėjusias įtakos šio teismo sprendimo priėmimui; Ieškovė neįrodė atsakovės piktavališkumo ir nesąžiningumo, nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų savo turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybės sumažės; Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, privalo būti išklausyta ir kita šalis, nes jos atsikirtimai gali paneigti būtinumą imtis tokių priemonių <...>. Tik retais, išimtiniais atvejais kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus apie tai kitai šaliai (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Teismas kiekvieną kartą turi pagrįsti išvadą, kodėl klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia spręsti neinformavus atsakovo, neapsiribodamas nuorodomis į tam tikras normas ar pažodiniu teisės normų perkėlimu į procesinio dokumento turinį. Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė fakto, kad ieškovė yra skolinga atsakovei 48 559,45 Eur (be PVM). Nors ir būtų patenkinti ieškovės reikalavimai byloje, atsakovė faktiškai neprivalėtų mokėti ieškovei, nes ieškovė šios sumos negrąžinusi. Taigi, ieškovės reikalavimas byloje taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, vertintinas kaip nesąžiningas jos elgesys. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė piktnaudžiavo savo kaip bylos šalies procesinėmis teisėmis, žinodama, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, suponuojanti, kad būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindo nebuvo, ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas, remdamasis CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.). Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria buvo tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Kauno apylinkės teismas ginčijama 2017 m. vasario 10 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nustatęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taip pat konstatavęs, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė bei padidina būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal susiformavusią teismų praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 2-1235/2014; kt.), tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismų laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis c. b. Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis c. b. Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis c. b. Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 nutartis c. b. Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. sausio 19 d. nutartis c. b. Nr. e2-76-464/2017 ir kt.). Remdamasis rungimosi principu, atsakovas, siekdamas panaikinti skundžiama nutartimi jo atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 str.).Ieškinyje yra išdėstytos faktinės bei teisinės aplinkybės, sudarančios ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, pridėti įrodymai, taigi nagrinėjamu atveju nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, todėl konstatuotina, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą CPK 144 straipsnio prasme.Pirmosios instancijos teismas ieškinio sumą vertino kaip didelę ir ją laikė pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovė, siekdama paneigti šias aplinkybes, pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį - 2016 m. gruodžio 31 d. turto balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą. Tačiau su atsakovės argumentais dėl jos geros finansinės padėties nėra pagrindo sutikti. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovės ilgalaikis turtas 2016 m. sudarė 189 301 Eur (2015 m. – 828 211 Eur); trumpalaikis turtas 2016 m. buvo 928 649 Eur (2015 m. 345 252 Eur); turto iš viso 2016 m. paskaičiuota bendrai 1 127 312 Eur, 2015 m. – 1 177 466 Eur, kas suponuoja išvadą, jog lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu turimo atsakovės turto dydis sumažėjo. Nuosavas kapitalas 2016 m. sudarė 5603 Eur, 2015 m. – 700 273 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2016 m. buvo 1 121 709 Eur, 2015 m. – 477 193 Eur. Didžiąją dalį atsakovės turto sudaro atsargos, nebaigta produkcija ir vykdomi darbai, avansiniai mokėjimai, ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti. Ataskaitinių metų (2016 m.) pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad pelno rodikliai yra ženkliai sumažėję, todėl atsakovė gali patirti sunkumus.
Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, atsakovei priklauso nekilnojamasis turtas ir žemė, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal Turto arešto aktų registro ir VĮ Registrų centras išrašus, atsakovei nuo 2017 m. kovo 1 d. taikytas jai priklausančių žemės sklypų dalių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštas, taip pat apribota disponavimo teisė į atsakovei priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovė yra proceso šalis ir kitose teismų nagrinėjamose bylose, be to, ji yra atsakovė byloje dėl bankroto bylos iškėlimo (civ. byla Nr. B2-1986-390/2017).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus taikant laikinąsias apsaugos priemones, duomenis apie atsakovės finansinę būklę, pažymi, kad atsakovė nepaneigė laikinosios apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimo. Pablogėjusi atsakovės finansinė padėtis, remiantis VĮ Registrų centras, Turto arešto aktų registrų informacija bei teismų sistemos Liteko duomenimis, rodo, kad rizika neįvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą egzistuoja. Nors duomenų apie atsakovės ketinimą jos turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, byloje nėra, atsižvelgiant į atsakovės finansinę padėtį, tikėtiną ieškinio pagrįstumą, teisingumo ir proporcingumo principus, sprendžiama, kad ieškinio suma atsakovei laikytina didele, o dėl atsakovės finansinės padėties teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Apeliantės argumentas, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas be pateisinamų priežasčių jos apie tai neinformavus, yra nepagrįstas, kadangi vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui pranešama tik tada, kai teismas mano, kad tai yra būtina.
Dėl prašymo skirti baudą, atsakovė atskiruoju skundu prašo skirti ieškovei iki 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad ieškovė, teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutylėdama ieškinyje svarbius faktus dėl savo neapmokėjimo atsakovei, piktnaudžiavo savo kaip bylos šalies procesinėmis teisėmis, todėl vadovaujantis CPK 95 straipsnio nuostatomis jai turėtų būti paskirta bauda.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį piktnaudžiavimu procesine teise pripažįstamas šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Teismo vertinimu, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovė naudojasi jai suteikta teise tokių priemonių prašyti. Tokių veiksmų negalima laikyti akivaizdžiu procesinių teisių naudojimu ne pagal jų paskirtį, dėl ko nėra pagrindo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atskirojo skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.