Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, A. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja L. D. buvo palikėjo K. D. sutuoktinė, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). A. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos ir K. D. dukra. Po palikėjo K. D. mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), registruotas velionio K. D. vardu. Palikėjas K. D. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su pareiškėja.

7. Testamentų registre nėra įregistruotų K. D. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Iš byloje esančių duomenų bei pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad nei pareiškėja, nei palikėjo dukra po K. D. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla neužvesta, tačiau pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio K. D. mirties likusį nekilnojamąjį turtą: perėmė žemės sklypo nuomotojos teises, toliau su nuomininke derino žemės nuomos klausimus; iš UAB „Genetiniai ištekliai“ gaudavo mokestį už žemės nuomą. Pareiškėja paliktą turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir rūpinosi juo, kaip savu. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2020 m. gegužės 20 d. nuomininkės UAB „Genetiniai ištekliai“ pažyma, 2022 m. gegužės 6 d. suinteresuoto asmens A. V. raštas (sutikimas). Taigi, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau po sutuoktinio K. D. mirties jam nuosavybės teise priklausiusį turtą faktiškai pradėjo valdyti.

8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis).

9. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

11. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

12. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, kad, jos sutuoktiniui K. D. mirus, pareiškėja nekilnojamuoju turtu rūpinosi bei atsižvelgiant į tai, kad kiti bylos dalyviai pareiškėjos prašymo patenkinimui neprieštaravo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad ji po sutuoktinio mirties rūpinosi žemės sklypu, t. y. perėmė nuomotojos teises, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio K. D. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, ir konstatuoti, kad ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po palikėjo K. D. mirties likusį turtą – žemės sklypą – prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

13. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusio K. D. turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą CK 5.13 straipsnio prasme. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja po K. D. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą K. D. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

16. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.

17. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą, ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Remiantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi, žyminis mokestis indeksuojamas, atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis yra didesnis negu 110. Pareiškėjos pareiškimas teisme gautas 2022 m. gegužės 6 d. Pagal oficialią Lietuvos statistikos departamento nurodytą informaciją 2022 m. gegužės mėn. vartojimo kainų indeksas sudarė 125,20, atitinkamai, už pareiškimą mokėtinas žyminis mokestis – 47 Eur. 2022 m. gegužės 5 d. buvo sumokėtas 48 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjai grąžintina 1 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Pareiškėjai išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo procesiniu sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.

Grąžinti pareiškėjai L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 5 d. sumokėtą 1 Eur (vieno euro) žyminio mokesčio permoką (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZK57998), išaiškinant, jog minėtą mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo procesiniu sprendimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.