Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Valbis“ direktoriaus V. A. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valbis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Kaip minėtas, vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų – jeigu įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą šiuo pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog teismas, spręsdamas ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, todėl teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).

Iš ieškovo UAB „Valbis“ direktoriaus V. A. pateikto 2015-11-11 balanso duomenų matyti, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu turėjo turto už 3 422 256 Eur, iš kurio – ilgalaikio turto už 212 837 Eur, trumpalaikio turto už 3 209 418 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 266 383 Eur. 2015-11-11 balanse nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 713 419 Eur. Ieškovas nurodo, kad pagal 2015-11-11 sudarytą UAB „Valbis“ kreditorių sąrašą pradelstos skolos kreditoriams sudaro tik 916 267 Eur, t. y. neviršija pusės balanse įrašyto turto vertės. Tačiau byloje esantys duomenys apie atsakovės UAB „Valbis“ finansinę padėtį, nors ir nedaro pagrindo konstatuoti bendrovės nemokumo Įmonių bankroto įstatymo prasme, tačiau leidžia pagrįstai abejoti tiek bendrovės mokumu (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), tiek finansinių sunkumų laikinumu (ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalis). Taigi nors paskutiniai bendrovės 2015-11-11 finansiniai rodikliai neteikia pagrindo išvadai, kad bendrovė yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), nes pradelsti įsipareigojimai, sudarantys 916 267 Eur, neviršija daugiau kaip pusę balansinio turto vertės (3 422 256 Eur), tačiau ieškovas rašytiniais įrodymais nepagrindė bei neįrodė visų atsakovės finansinių rodiklių (turto vertės bei įsipareigojimų) teisingumo (CPK 178, 179 straipsniai). Nors tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1746/2011). Abejones dėl balansinių duomenų teisingumo kelia tai, kad nepriklausomo auditoriaus išvadose, vertinant UAB „Valbis“ finansinius dokumentus už 2010 m. ir 2011 m., nurodyta, jog neteisingai apskaitomas bendrovės turtas, t. y. jis ženkliai padidinamas (t. 3 b. l. 163-164, 183-184). Be to, įvertinus įmonės finansinius duomenis, matyti, jog didžiąją dalį įmonės turto sudaro atsargos (perpardavimui skirtos prekės) (2 896 253 Eur), kurias atsakovė ketina parduoti už mažesnę kainą nei nurodoma 2015-11-11 balanse (Metmenų 3.4. punkte nurodyta, jog preliminariu vertinimu, pardavinėjant atsargas atskiromis dalimis ir įvairiais kanalais, už turimas prekių atsargas galima gauti apie 2,03 mln. Eur), peržiūrėjus atsargas ir dalį jų nukainavus (Metmenų 3.6. punktas). Šios aplinkybės leidžia spręsti apie mažesnę, negu nurodyta balanse, turimo turto vertę. Taip pat pažymėtina, jog pagal 2015-11-11 balanso duomenis gana didelę įmonės turimo turto dalį sudaro ir per vienerius metus gautinos sumos (305 469 Eur). Per vienerius metus gautinos sumos apima visus kitų įmonių ir asmenų (trečiųjų asmenų) įsiskolinimus įmonei, neatsižvelgiant į įsiskolinimo pobūdį ir šaltinius, kurie turi būti padengti per vienerius metus. Šioje grupėje taip pat rodoma ilgalaikių skolų įmonei dalis, kuri turi būti padengta per sekančius finansinius metus. Visos gautinos sumos balanse turėtų būti rodomos atgautina skolų verte. Tai yra, atėmus tas skolas, kurių dėl skolininkų nemokumo ar kitų priežasčių nesitikima atgauti. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė debitorių sąrašą, iš kurio matyti, jog debitorių įsiskolinimas įmonei sudaro 500 547,04 Eur sumą. Tačiau ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių realią įmonės trumpalaikio turto vertę, t. y. įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytas turtas yra realus, o būtent, kokios yra galimybės išieškoti nurodytas sumas iš debitorių. Nesant objektyvių duomenų apie realią trumpalaikio turto vertę ir (ar) šio turto egzistavimą, jo įtraukimas į bendrą turto vertę neatspindėtų tikrosios bendrovės finansinės būsenos (CPK 178 straipsnis). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog kai kurie debitorių sąraše nurodyti įmonės skolininkai yra bankrutavę/likviduoti, todėl jų skolos laikytinos beviltiškomis, t. y. kreditorius A. G. IĮ (kurio įsiskolinimas atsakovei sudaro didžiausią sumą – 168 133,56 Eur) yra bankrutavęs ir išregistruotas, kreditorius Hesperus Investments Ltd (kurio įsiskolinimas sudaro 114 704,45 Eur) išregistruotas, kreditorius UAB „Komptrasta“ – išregistruotas: likviduotas bankrutavus, kreditorius UAB „Dagmina“ – išregistruotas: likviduotas bankrutavus, kreditorius UAB „Liprema“ – įmonė likviduota, kreditorius UAB „Masyvas“ – išregistruotas: likviduotas bankrutavus, kreditorius individuali firma „Boresta“ – įmonė likviduota, kreditorius UAB „Juodasis alksnis“ – išregistruotas: likviduotas bankrutavus, kreditorius S. R. IĮ – įmonė likviduota, kreditorius UAB „BALSTATA ir Ko“ – išregistruotas: likviduotas bankrutavus. Ne tik įmonės įsipareigojimai ir turimo turto santykis turi esminę reikšmę vertinant įmonės finansinę situaciją ir galimybę restruktūrizuotis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal 2012, 2013, 2014 ir 2015 m. balansų duomenis įmonės per vienerius metus gautinos sumos iš esmės nemažėjo (2012 m. sudarė – 1 113 291 Lt, 2013 m. – 1 451 546 Lt, 2014 m. – 1 057 069 Lt, 2015 m. – 305 469 Eur), todėl tai taip pat kelia abejonių šių sumų susigrąžinimo realumu. Įmonės turimų finansinių sunkumų faktą įrodo ir kiti finansiniai rodikliai. Įmonės pardavimo pajamos nuo 2010 m. kasmet sistemingai ne tik mažėjo, bet tai vyko itin žymiai: 2010 m. – 58 381 274 Lt, 2011 m. – 30 091 021 Lt, 2012 m. – 19 833 593 Lt, 2013 m. – 9 713 106 Lt, 2014 m. jau nesiekė ir 1 mln. litų (887 262 Lt), o 2015 m. – tik 1 155 Eur. Įmonė pelno uždirbo tik iki 2012 m., vėliau įmonės veikla buvo nuostolinga: 2013 m. – 3 976 652 Lt nuostolis, 2014 m. – 850 373 Lt nuostolis, 2015 m. – 77 838 Eur nuostolis. Darbuotojų skaičius sumažėjo nuo trisdešimties 2011 m. iki dviejų 2015-11-11. Nuosavas kapitalas buvo neigiamas jau 2013 m. (-1 795 473 Lt), 2014 m. tapo dar labiau neigiamas (- 2 645 846 Lt), o 2015 m. jau -844 128 Eur. Nepaisant to, akivaizdžiai yra pažeidžiami, nesiimant jokių priemonių susidariusiai finansinei padėčiai ištaisyti, ABĮ 38 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Pagal ABĮ 38 straipsnio 3 dalį, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Atsakovės 2015-11-11 balanso duomenys neleidžia spręsti apie susidariusios padėties ištaisymą pagal nurodytas įstatymo nuostatas. Įmonė turi 102 kreditorius, iš kurių absoliučiai daugumai skolų terminai jau yra suėję. Pastebėtina, kad neatsiskaitoma su nemaža dalimi kreditorių, kuriems atsiskaitymo terminai yra suėję dar 2008-2010 m., nors įsiskolinimų sumos santykinai nėra didelės. Ilgas uždelsimas atsiskaityti su kreditoriais kelia abejonių dėl atsakovės mokumo, kurių nepašalina byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad tokie neigiami procesai vyksta ne ekonominės krizės laikotarpiu, o priešingai – ilgą laiką būtent po jos. Jau vien šie duomenys, nepaisant to, kad kreditorinių įsiskolinimų sumos iki 2014 m. ir mažėjo, leidžia manyti, kad finansinių sunkumų būsenoje įmonė jau yra ne vienerius metus, tokia būsena yra nuosekliai blogėjanti, taigi jos vertinimas kaip laikinos daugiau nei abejotinas, ji veikiau laikytina prasta jau nuolatinai. Vertinant bendrovės finansinę situaciją nuo 2010 m. iki 2015 m., pastebėtina, kad bendrovė per visą laikotarpį turėjo didelės vertės įsiskolinimų, kurie didžiąja dalimi atitiko bendrovės balansinio turto vertę. Kadangi ieškovas neįrodė realaus UAB „Valbis“ mokumo, finansinių sunkumų laikinumo, nepagrindė lūkesčių padidinti veiklos apimtis ir pelną, todėl tikėtis įmonės mokumo atkūrimo ir tolimesnės normalios ūkinės komercinės veiklos vystymo, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad UAB „Valbis“ finansiniai sunkumai nėra laikini ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkto prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad finansiniai sunkumai, kurių negalima prižinti laikinais, yra esminė sąlyga, dėl kurios restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009).

Taip pat pažymėtina, kad ieškovo pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės veiklai stabilizuoti ir atkurti. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat, jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-407/2012). Viena iš sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti yra pagal ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimus parengti bendrovės restruktūrizavimo metmenys (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame numatomos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 7 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), bet ir įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti pateiktus įmonės restruktūrizavimo plano metmenis atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kriterijus ir konkrečios faktinės situacijos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus UAB „Valbis“ restruktūrizavimo plano metmenis, neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovės restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai, susiję su bendrovės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti.

Pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą metmenyse turi būti preliminarus įmonės verslo planas, kuriame privalo būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, tai yra nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos, įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai, įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas, turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos, numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės, numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, atleidžiamų ar priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusios išlaidos, numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai, kitos priemonės. Iš teismui pateiktų metmenų matyti, kad atsakovė neplanuoja nei įmonės veiklos įvairinimo, nei nuostolingos veiklos atsisakymo, galimo struktūrinio pertvarkymo ar kreditų bei paskolų ėmimo. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės (pasikeitė įmonės vadovas, priimta pardavimo vadybininkė, pakeista įmonės registravimo vieta, aktyviai dirbama su įmonės kreditoriais, vedamos derybos dėl tolesnio bendradarbiavimo, vykdoma darbuotojų atranka ir bus priimtas dar vienas pardavimų vadybininkas darbui su internetine prekyba, deramasi su kreditoriais dėl palūkanų už susidariusius įsiskolinimus sustabdymo) iš esmės yra esamos bendrovės veiklos tęsimas, nepaisant besitęsiančios jos (bendrovės) veiklos nuostolingumo, todėl nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Tuo tarpu realių ekonomių priemonių, kurios atitiktų ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslų, t. y. atkurti ilgalaikį bendrovės mokumą bei atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, metmenyse nenumatyta. Numatomas turimų atsargų pardavimas iš esmės taip pat reiškia esamos veiklos tolesnį vykdymą, o vien buvusios komercinės veiklos tęsimas, nepaisant jau kelerius metus besitęsiančios tokios veiklos nuostolingumo, nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Planavimas išsinuomoti prekybines patalpas Urmo miestelyje nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Internetinės prekybos portalo sukūrimas taip pat nelaikytinas efektyvia priemone įmonės veiklos rezultatų pagerinimui, kadangi jame iš esmės taip pat tik realizuojamos turimos buitinės technikos atsargos, o duomenų apie ketinimą įsigyti naują techniką – taip pat nepateikta. Metmenyse nėra nurodyti kokie nors konkretūs investicijų pritraukimo ar kiti specifiniai pajamų gavimo būdai, realios naujų perspektyvių sutarčių sudarymo galimybės, akcininkų pastangos taisyti susidariusią padėtį ir pan. Todėl neaišku, kokiu pagrindu, tęsiant iš esmės analogišką veiklą ir nesant kardinalesnių priemonių padėčiai gerinti, galima būtų prognozuoti sėkmingą restruktūrizavimo proceso baigtį. Pats ieškovas metmenyse nurodo, kad dėl prasidėjusių teisminių ginčų bendrovės (inter alia LG Electronics), suteikiančios prekybinių kreditų garantijas, sumažino prekybinius limitus. Tačiau, visų pirma, abejotina, ar toms bendrovėms apskritai buvo žinoma apie vykstančius teisminius ginčus (Metmenų 6 lentelėje nurodoma tik byla su UAB „Kauno audinių projektas“) ir būtent dėl to sumažinti prekybiniai limitai, antra, teisminis ginčas vyksta ir toliau, todėl būtų menkai tikėtina, kad jie vėl bus padidinti (jei buvo sumažinti dėl teisminių ginčų). Pagal 2015-11-11 balanso duomenis įmonės pardavimo pajamos sudaro 1 155 Eur sumą, o tuo tarpu iš Metmenų 10 lentelės matyti, kad 2016 m. prognozuojamos pardavimo pajamos sudaro net 178 000 Eur, t. y. net 154 kartus didesnės, nors nėra pateikta įtikinamų argumentų dėl to, kokios iš nurodomų Metmenyse priemonių galėtų teikti pagrindą manymui apie tokį didelį ir staigų pardavimo pajamų augimą.

Išdėstyta bylos duomenų analizė leidžia spręsti, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti atsakovės mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad UAB „Valbis“ restruktūrizavimo metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų, be to, atsakovės finansiniai sunkumai, kaip jau minėta, nėra laikini, todėl, remiantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktu bei 2 punktu, atsisakytina iškelti atsakovui UAB „Valbis“ restruktūrizavimo bylą.

Taip pat pažymėtina, jog 2014-08-18 ir 2015-02-04 į Vilniaus apygardos teismą jau buvo kreiptasi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Valbis“. Vilniaus apygardos teismas 2014-10-01 nutartimi atsisakė iškelti UAB „Valbis“ restruktūrizavimo bylą (Lietuvos apeliacinis teismas 2014-12-11 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014-10-01 nutartį paliko nepakeistą), o Vilniaus apygardos teismas 2015-03-20 nutartimi iškėlė UAB „Valbis“ restruktūrizavimo bylą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015-06-04 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015-03-20 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė iškelti UAB „Valbis“ restruktūrizavimo bylą. Ieškovas 2015 m. gruodžio 8 d. trečią kartą kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB ,,Valbis“ iškėlimo, tačiau nepateikė naujų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė dėl naujai atsiradusių aplinkybių įgijo realią galimybę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, ją plėsti ar pradėti naują, atkurti ilgalaikį mokumą ir įvykdyti likusius įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas dirbantiesiems bei išvengti bankroto. Nors ĮRĮ nedraudžia įmonėms pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau šia teise įmonė neturėtų piktnaudžiauti. Procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį. Pakartotinis kreipimasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo galimas tuomet, kai atsiranda naujos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą dėl įmonės atitikimo ĮRĮ 4 straipsnio reikalavimams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 2-2007/2011). Šiuo atveju tokių aplinkybių bei įrodymų ieškovas, pateikdamas naują pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB ,,Valbis“ iškėlimo, nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutaria:

atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Valbis“ (juridinio asmens kodas 125817210, buveinės adresas: Kauno m. sav. Kauno m. Savanorių pr. 192).

Atnaujinti uždarosios akcinės bendrovės „Valbis“ (juridinio asmens kodas 125817210, buveinės adresas: Kauno m. sav. Kauno m. Savanorių pr. 192) turto (lėšų) realizavimą ir (ar) išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi priimtą nurodymą leisti mokėti uždarosios akcinės bendrovės „Valbis“ (juridinio asmens kodas 125817210, buveinės adresas: Kauno m. sav. Kauno m. Savanorių pr. 192) darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių bankas, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 4 200 Eur.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, antstoliui G. B., Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.