Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VALBIS“ direktoriaus V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1156-230/2016 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VALBIS“ direktoriaus V. A. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VALBIS“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „KAUNO AUDINIŲ PROJEKTAS“.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, bendrovė) „VALBIS“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo klausimas.

Pareiškėjas UAB „VALBIS“ direktorius V. A. pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime prašė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „VALBIS“. Pareiškime nurodė, kad prasidėjus krizei bendrovės pajamos ir prekyba sumažėjo, tačiau sąnaudos dėl prekybinių plotų nuomos aukštų kainų bei didelio darbuotojų skaičiaus šiems plotams aptarnauti liko nepakitusios. Dėl šių priežasčių bendrovė 2013 metais patyrė 300 000 Eur nuostolių. Prasidėjus teisminiams ginčams bendrovės partneriai, įskaitant pagrindinį didmeninės prekybos partnerį LG Electronics, sumažino prekybinių kreditų garantijų limitus, kas apribojo bendrovės galimybes vystyti prekybą ankstesniais mastais. Pareiškėjas įvardijo tokias bendrovėje įgyvendinamas ir numatomas priemones veiklos pertvarkymui ir rezultatų pagerinimui: pasikeitė bendrovės vadovas ir priimta pardavimų vadybininkė; užsakyta, sukurta ir šiuo metu veikianti internetinė parduotuvė www.valbis.lt; deramasi dėl prekybinių patalpų Urmo miestelyje, kuriame sėkmingai veikia panašia veikla užsiimančios įmonės; pakeistas bendrovės buveinės adresas; deramasi su kreditoriais.

Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „VALBIS“.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pateiktus UAB „VALBIS“ finansinės būklės duomenis, sprendė, kad bendrovė neatitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ir ĮRĮ) keliamų sąlygų. Teismas nurodė, kad finansinę padėtį apibūdinantys dokumentai leidžia pagrįstai abejoti tiek bendrovės mokumu (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), tiek finansinių sunkumų laikinumu (ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalis). Nors 2015 m. lapkričio 11 d. balanso duomenimis pradelsti įsipareigojimai, kurie sudaro 916 267 Eur, neviršija daugiau kaip pusės bendrovės balanse apskaityto turto vertės, siekiančios 3 422 256 Eur, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas rašytiniais įrodymais nepagrindė bei neįrodė visų atsakovės finansinių rodiklių teisingumo. Nepriklausomo auditoriaus išvadose dėl bendrovės 2010-2011 metų finansinių dokumentų įvertinimo nurodoma, kad UAB „VALBIS“ finansiniuose dokumentuose neteisingai apskaitomas bendrovės turtas, jį smarkiai padidinant. Didžiąją dalį bendrovės turto sudaro atsargos (2 896 253 Eur), tačiau restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad iš atsargų planuojama gauti apie 2 030 000 Eur pajamų, kas leidžia spręsti apie mažesnę, nei balanse nurodyta, turimo turto vertę. Pareiškėjas parengė debitorių sąrašą 500 547,04 Eur sumai, tačiau nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių realią bendrovės trumpalaikio turto vertę, t. y. įrodymų, patvirtinančių, kad turtas yra realus, kokios yra galimybės išieškoti nurodytas sumas iš debitorių. Teismas pažymėjo, kad kai kurie bendrovės debitoriai yra bankrutavę ir (arba) likviduoti, todėl jų skolos laikytinos beviltiškomis. Bendrovės turimus finansinius sunkumus taip pat pagrindžia nuo 2010 metų kasmet žymiai mažėjančios pardavimo pajamos: bendrovė nuo 2013 metų veikia nuostolingai, darbuotojų skaičius smarkiai sumažėjęs (nuo 30 iki 2), neatsiskaitoma su nemaža dalimi kreditorių, kuriems prievolių vykdymo terminas yra suėjęs dar 2008-2010 metais, nors įsiskolinimų sumos santykinai nedidelės. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendė, kad bendrovės sunkumai yra nuolatinio, bet ne laikino pobūdžio, todėl tikėtis bendrovės mokumo atkūrimo ir tolimesnės normalios ūkinės komercinės veiklos vystymo nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs parengtus atsakovės restruktūrizavimo plano metmenis, nustatė, kad metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės veiklai stabilizuoti ir atkurti – neplanuojama nei įvairinti bendrovės veiklą, nei atsisakyti nuostolingos veiklos, nenumatomi struktūriniai pertvarkymai ar kreditų ir paskolų ėmimas. Pirmosios instancijos teismas metmenyse nurodytas priemones (bendrovės vadovo pasikeitimą, naujos vadybininkės įdarbinimą, buveinės registracijos vietos pakeitimą, derybas su kreditoriais) vertino kaip esamos bendrovės veiklos tęsimą, neatsižvelgiant į bendrovės besitęsiantį veiklos nuostolingumą, ir pabrėžė, kad realių ekonominių priemonių metmenyse nėra numatyta. 2015 m. lapkričio 11 d. balanso duomenimis bendrovės pardavimo pajamos 2015 m. laikotarpiu sudarė 1 155 Eur, o metmenyse 2016 metais prognozuojamos pardavimo pajamos sudarytų 178 000 Eur, tačiau numatytos priemonės nesudaro pagrindo manyti apie tokį didelį ir staigų pardavimo pajamų augimą. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „VALBIS“ iškėlimo jau buvo kreiptasi 2014 m. rugpjūčio 18 d. ir 2015 m. vasario 4 d. Trečią kartą kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nebuvo pateikti nauji įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė dėl naujai atsiradusių aplinkybių įgijo realią galimybę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, ją plėsti ar pradėti naują. Apibendrindamas padarytas išvadas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų, o atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini, todėl ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą.

Pareiškėjas UAB „VALBIS“ direktorius V. A. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „VALBIS“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas be jokių objektyvių priežasčių atsakovę pripažino nemokia. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams nėra didesni už pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nors bendrovės veiklos pajamos mažėjo, tačiau atitinkamai mažėjo ir bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, o 2010-2015 metų laikotarpiu turto ir įsipareigojimų santykis praktiškai nepakito. Bendrovės nuostoliai 2013 metais buvo 3 970 000 Lt, tačiau 2014 metais – jau tik 810 000 Lt, kas rodo, kad bendrovė sistemingai dirba siekdama pagerinti savo finansinę padėtį.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad bendrovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra nepatikimi. Dokumentai yra parengti profesionalų ir įrašyti į viešą registrą, todėl pagal Civilinio kodekso 4.262 straipsnį laikytini teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad bendrovės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 12 straipsnyje keliamų reikalavimų. Metmenyse aiškiai yra nurodyta, kad restruktūrizavimo metu bendrovė vykdys veiklą ir gaus pajamas prekiaudama buitine technika. Atsargas planuojama parduoti dviem būdais: dalį prekių per bendrovės internetinę parduotuvę, dalį – prekybos patalpose Urmo miestelyje. Bendrovė siekia ir toliau sieks išvengti ilgalaikio nemokumo ir pagerinti veiklos rodiklius šiais būdais: pakeistas direktorius, priimta pardavimų vadybininkė, pakeistas buveinės adresas, sukurta internetinė parduotuvė.

4. Bendrovė šiuo metu nėra visiškai konkrečiai ir tiksliai apsibrėžusi kaip bus uždirbamos pajamos ar kaip bus mažinamos veiklos išlaidos, bet tai nereiškia, kad bendrovė atsisako imtis kitų veiklų ar neketina atlikti struktūrinių pertvarkymų. Metmenyse nurodytos tik apibendrintos priemonės finansinei būklei gerinti, kurios, atsižvelgiant į kreditorių nuomonę ir pasiūlymus, būtų detalizuojamos bendrovės restruktūrizavimo plane.

5. Per laikotarpį nuo vieno kreipimosi su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki kito kreipimosi pasikeičia faktinė situacija, susijusi su bendrovės veikla, pajamomis, turtu ir įsipareigojimų kiekiu. Teismui pateikti finansinę būklę apibūdinantys dokumentai patvirtina, kad šios aplinkybės yra pasikeitusios nuo prieš tai buvusių, taip pat yra pasikeitęs bendrovės direktorius, sukurtos naujos priemonės bendrovės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo užuomina apie galimą piktnaudžiavimą teise, kreipiantis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, yra nepagrįsta.

Trečiasis asmuo KAUNO AUDINIŲ PROJEKTAS, UAB atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime akcentuoja tokius esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkto prasme. Neįrodžius galimybių padidinti veiklos apimtis ir pelną, tikėtis atsakovės mokumo atkūrimo ir tolesnės normalios ūkinės komercinės veiklos vystymo nėra pagrindo.

2. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad metmenyse numatytos priemonės mokumui atkurti negali būti pripažintos efektyviomis. Atskirajame skunde apeliantas iš esmės pripažįsta, kad neturi aiškaus plano, kaip bus pasiekiami atsakovės restruktūrizavimo tikslai, t. y. kaip bus atkurtas atsakovės mokumas, kokia veikla bus vykdoma ir iš kokių lėšų atsiskaitoma su kreditoriais.

3. Pareiškėjas neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Apeliantas nurodė šias po paskutinio kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pasikeitusias aplinkybes: atsakovės direktoriaus pasikeitimą, atsakovės finansinės padėties pablogėjimą. Šios aplinkybės negali būti laikomos naujomis ĮRĮ 4 straipsnio prasme. Trečiojo asmens įsitikinimu, pareiškimai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra teikiami tik siekiant vilkinti priverstinio skolų išieškojimo iš bendrovės procedūrą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Byloje yra kilęs ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).

ĮRĮ reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki. Kadangi tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo priemonės, teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi vertinti ne tik įmonės pateiktus finansinius dokumentus, tačiau ir jos veiksmus rinkoje, kitus su vykdoma veikla susijusius duomenis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „VALBIS“ restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų, be to, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktu bei 2 punktu, priėmė nutartį atsisakyti kelti atsakovei UAB „VALBIS“ restruktūrizavimo bylą.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas be jokių objektyvių priežasčių atsakovę pripažino nemokia, kadangi bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams nėra didesni už pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Apeliacinis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs atsakovės finansinės būklės duomenis, nepadarė išvados, kad ši bendrovė yra nemokus ūkio subjektas ir netaikė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyto materialiojo pagrindo, kuriam esant atsisakoma kelti įmonės restruktūrizavimo bylą. Visgi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi nuostatos, kad finansinės būklės duomenys verčia rimtai abejoti tiek bendrovės mokumo, tiek patiriamų finansinių sunkumų laikinu pobūdžiu: didžiąją dalį bendrovės turto sudaro perpardavimui skirtos prekės (atsargos), kurių balansinė vertė 2 896 253 Eur, tačiau restruktūrizavimo plano metmenų 3.4. punkte nurodoma, kad pardavinėjant atsargas būtų galima gauti apie 2 030 000 Eur pajamų (t. 3, b. l. 59); į bendrovės debitorių sąrašą, be kita ko, įtraukti ir jau bankrutavę ir / ar likviduoti debitoriai, kurių įsiskolinimai laikytini beviltiškais; bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas jau nuo 2013 metų; neatsiskaitoma su nemaža dalimi kreditorių, kuriems prievolių vykdymo terminai suėję dar 2008-2010 metais, nors įsipareigojimai jiems yra sąlyginai nedideli. Vadovaujantis į bylą pateiktomis pelno (nuostolių) ataskaitomis, bendrovės pajamos kiekvienais metais nuosekliai ir smarkiai mažėjo: 2009 metais – 135 970 874 Lt; 2010 metais – 58 381 274 Lt (t. 1, b. l. 26); 2011 metais – 30 091 021 Lt (t. 1, b. l. 42); 2012 metais – 19 833 593 Lt (t. 1, b. l. 59); 2013 metais – 9 713 106 Lt (t. 1, b. l. 64); 2014 metais – 887 262 Lt (t. 1, b. l. 71); 2015 metais – 1 155 Eur (t. 1, b. l. 74). Pajamoms mažėjant, bendrovė nuo 2013 metų pradėjo patirti nuostolius: 2013 metais –3 976 652 Lt; 2014 metais – 850 373 Lt; 2015 metais – 77 838 Eur. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje esantys duomenys, susiję su įmonės finansiniais įsipareigojimais kreditoriams, yra prieštaringi: 1) UAB „ELMOSLITA“ 2015 m. gruodžio 2 d. patvirtinime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 30 d. duomenimis UAB „ELMOSLITA“ finansinis reikalavimas yra 114 918,81 Eur (t. 3, b. l. 41), tačiau UAB „VALBIS“ 2015 m. lapkričio 11 d. kreditorių sąraše ir metmenyse nurodoma 2 014 792,11 Eur dydžio įsiskolinimo suma (t. 1, b. l. 96, t. 3, b. l. 56); 2) UAB „MEDIASHOP“ 2015 m. gruodžio 4 d. patvirtinime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 30 d. duomenimis UAB „MEDIASHOP“ finansinis reikalavimas yra 2 218 312,70 Eur (t. 3, b. l. 43), tačiau UAB „VALBIS“ 2015 m. lapkričio 11 d. kreditorių sąraše ir metmenyse nurodoma 311 647,41 Eur dydžio įsiskolinimo suma (t. 1, b. l. 96, t. 3, b. l. 55). Bylos duomenims esant prieštaringiems, negalima tiksliai nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio ir atitinkamai įvertinti jos mokumo lygį. Apeliantas nurodo, kad nors bendrovės veiklos pajamos mažėjo, tačiau atitinkamai sumažėjo ir bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, o 2010-2015 metų laikotarpiu turto ir įsipareigojimų santykis praktiškai nepakito, bendrovei pavyko sumažinti patiriamus nuostolius, kas rodo, kad bendrovė sistemingai dirba siekdama pagerinti savo finansinę padėtį. Nors apeliantas iš esmės pagrįstai teigia, kad 2010-2015 metų laikotarpiu bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis praktiškai nepakito, o patiriami nuostoliai, palyginus 2013-2015 metų duomenis, mažėja, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad bendrovės pajamos 2015 metais sudaro tik 1 155 Eur, kas leidžia pagrįstai abejoti, ar bendrovė apskritai tebevykdo kokią nors veiklą. Suprantama, kad itin sumažinus veiklos mastą, atitinkamai sumažėja ir su vykdoma veikla patiriamos išlaidos, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad patiriamų nuostolių mažėjimas yra susijęs su įmonės finansinės būklės gerėjimu.

Restruktūrizavimo plano metmenyse apeliantas nurodė šias vykdytas, vykdomas ir planuojamas vykdyti priemones įmonės veiklos rodikliams gerinti: 1) pasikeitė įmonės vadovas. Naujas vadovas yra sukaupęs ilgametę patirtį ir turi viziją, kaip bendrovei padėti išspręsti susidariusius finansinius sunkumus; 2) priimta pardavimų vadybininkė atsargoms parduoti, taip pat bus priimtas dar vienas vadybininkas darbui su internetine prekyba; 3) užsakyta, sukurta ir šiuo metu veikianti internetinė parduotuvė www.valbis.lt; 4) deramasi dėl prekybinių patalpų Urmo miestelyje; 5) pakeista bendrovės registravimo vieta; 6) deramasi su kreditoriais dėl palūkanų už susidariusius įsiskolinimus sustabdymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti atsakovės mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Nors metmenyse nurodoma, kad naujas bendrovės vadovas turi viziją, kaip bendrovei padėti išspręsti susidariusius finansinius sunkumus, tačiau atskirajame skunde apeliantas (naujasis bendrovės direktorius) nurodo, jog bendrovė šiuo metu nėra visiškai konkrečiai ir tiksliai apsibrėžusi, kaip bus uždirbamos pajamos ar kaip bus mažinamos veiklos išlaidos. Aplinkybė, kad buvo pakeistas bendrovės buveinės adresas, apskritai neturi jokios įtakos bendrovės veiklos rezultatų gerinimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės iš esmės yra esamos bendrovės veiklos tolesnis tęsimas, nepaisant ilgai ir nuolat besitęsiančio jos (bendrovės) tokios veiklos nuostolingumo.

Apeliantas nurodo, kad metmenyse nurodytos tik apibendrintos priemonės finansinei būklei gerinti, kurios, atsižvelgiant į kreditorių nuomonę ir pasiūlymus, būtų detalizuojamos bendrovės restruktūrizavimo plane. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurios turi būti nurodytos restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane. Taigi įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas. Siekdamas restruktūrizavimo proceso, pareiškėjas turėtų pateikti restruktūrizavimo plano metmenis, kurių turinys atitiktų ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, o juose nurodytos priemonės būtų konkrečios, kurių realumą teismas galėtų įvertinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl pareiškimo iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės turtinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad restruktūrizavimo paskirtis nėra išvengti skolų, palūkanų ir delspinigių mokėjimo kreditoriams. Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). Taigi, bendrovė, siekdama restruktūrizuotis, turi turėti aiškų planą ir priemones, kaip pasiekti restruktūrizavimo tikslus – atkurti ilgalaikį įmonės mokumą ir galimybę vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateikti atsakovės restruktūrizavimo plano metmenys yra pernelyg deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo išvadai, kad pasitelkus šias priemones restruktūrizavimo tikslai bus pasiekti. Be to, negalima sutikti su apelianto argumentais, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi prioritetą teikė finansinių sunkumų turinčio verslo subjekto likvidavimui, o ne reabilitavimui. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas yra galimas tik nustačius įstatyme įtvirtintus restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindus, taip pat neturi būti pagrindų, dėl kurių restruktūrizavimo bylos iškėlimas yra negalimas.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti atsakovės mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas, todėl pagal tokius metmenis teismas pagrįstai nustatė teisinės galimybės kelti atsakovės restruktūrizavimo bylą nebuvimą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnio 2 dalis).

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.