Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui V. S.

išvadą duodančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – Institucija) atstovei Justinai Jačiūnienei

viešame teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl J. S. pripažinimo neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, globos jai nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. nuo 2019 m. spalio 16 d. – neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Vadovaujantis į bylą pateiktais VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų išrašu iš medicininių dokumentų matyti, kad J. S. po sunkios galvos smegenų traumos ir operacinio gydymo (2016 m. gegužės mėnuo) konstatuota pilna motorinė ir išreikšta sensorinė afazija (kalbos praradimas), agrafija (sutrikęs gebėjimas rašyti), akalkulija (sutrikęs gebėjimas skaičiuoti), dešinė hemiparezė (kūno pusės judesių silpnumas), židininė epilepsija, židininiai motoriniai priepuoliai be/su suvokimo sutrikimu. 2020 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 47 išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad J. S. yra nesavarankiška ir nesugebėtų priimti sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. 2021 m. sausio 27 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-38/2021 J. S. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – trauminės kilmės dimencija, nurodyta, kad moteris negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Akte pažymėta, kad minėta būklė atsirado po 2016 m. gegužės mėnesį patirtos sunkios galvos smegenų traumos. Moteris dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. J. S. būtina kito asmens priežiūra ir globa.

8. Teismas J. S. teismo posėdžio metu neapklausė. 2021 m. sausio 27 d. ekspertizės akte nurodyta, kad ji negali dalyvauti teismo posėdyje, nes daugumos klausimų nesupranta, pati nekalba, nesugeba suprasti girdimos kalbos. Pagal bylos duomenis būtinumas apklausti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, neiškilo. J. S. teismo posėdyje atstovavo advokatas A. K.. Pareiškėjas, suinteresuoto asmens atstovas patvirtino, kad J. S. negali išreikšti savo poreikių, beveik nebendrauja, pareiškėjas išmoko ją suprasti per ilgą laiką.

9. Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą bei parinktos mažiausio jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Europos Tarybos M. K. rekomendacijoje Nr. R(99) 4, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog dėl psichikos sutrikimų pažeidžiamų asmenų prioritetinei teisinei gynybai turėtų būti pasirinktos priemonės pagal nustatytą neveiksnumo laipsnį, jis turėtų būti siejamas su konkrečia priemone, taikoma konkrečiam asmeniui.

10. Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad J. S. psichikos sutrikimas nuo 2016 metų gegužės mėnesio sveikatos būklė negerėja, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjo, suinteresuoto asmens J. S. ir D. S. atstovo, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius išvadą, teismo ekspertizės aktą bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus J. S. pripažintina neveiksnia šiose srityse: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo santykių sritis; pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė). Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus teismo posėdžio metui, kad J. S. gali pasirinkti, ką jai dėvėti, suvartoja nurodytus medikamentus, savitvarkos įgūdžių srityje ji pripažintina iš dalies neveiksnia.

11. CPK 468 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globa padeda neveiksniam tam tikroje srityje fiziniam asmeniui įgyvendinti jo, kaip teisės subjekto, teises, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams bei turtiniams interesams tenkinti (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 3.238 straipsnis). Pripažinus J. S. neveiksnia nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jai nustatytina globa ir skirtinas globėjas.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas V. S. ir suinteresuotas asmuo J. S. yra mama ir sūnus. J. S. ir V. S. gyvena kartu, J. S. turi nekilnojamojo turto, kuriuo rūpinasi V. S.. Pareiškėjas pageidauja būti savo mamos globėju ir turto administratoriumi, kaip nurodė teismo posėdyje, pareiškėjas nuo pat savo mamos ligos pradžios ją prižiūri, rūpinasi jos sveikata ir kasdieniais poreikiais. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius savo išvadoje nurodyta, kad J. S. gyvena kartu su sūnumi V. S. ir jo šeima. V. S. jau kelis metus rūpinasi motina, kartais atvyksta į seniūniją konsultacijoms aktualiais klausimais, veža motiną į polikliniką pas gydytojus, perka reikalingus vaistus ir maistą. Jis atsakingai žiūri į motinos sveikatos būklę, jų tarpusavio santykiai yra šilti. V. S. vykdo individualią veiklą. Institucija nurodė, jog nežino priežasčių, dėl kurių V. S. negalėtų būti paskirtas savo motinos globėja. Kitų asmenų norinčių ir galinčių atlikti šias pareigas, Institucijos turimais duomenimis, nėra. Siūlo patenkinti V. S. pareiškimą.

13. CK 3.242 straipsnio 3 dalis numato, kad globėju gali būti skiriamas veiksnus fizinis asmuo, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-364-553/2016). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

14. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus išvadą bei kitus byloje esančius įrodymus, suinteresuoto asmens D. S. paaiškinimus, kad jis sutinka, jog pareiškėjas (jo brolis) būtų jų mamos J. S. globėjas ir turto administratorius, teismas neturi priežasčių neskirti pareiškėjo J. S. globėju. Be to teismas pastebi ir tai, jog pareiškėjas nors ir teistas 2015 metais, tačiau nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei 5 metai, pareiškėjas per visą laikotarpį kitų nusikalstamų veikų nepadarė. Pareiškėjas taip pat administracine tvarka buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Sveikatos būklė pareiškėjui leidžia globoti kitą asmenį. Įvertinus tai, kad pareiškėjas yra J. S. sūnus bei esant Vilniaus rajono socialinės paramos centro išvadai, kad jis tinkamai rūpinasi J. S. poreikiais, šias aplinkybes patvirtinus D. S., sprendimas pareiškėją skirti mamos globėju, manytina, labiau atitiks J. S. interesus nei pakenks (CPK 185 straipsnis). Todėl, nesant kitų artimų asmenų, norinčių ir galinčių globoti J. S., byloje esant duomenims, kad pareiškėjas šiuo metu faktiškai atlieka globėjo funkcijas ir išvadą teikiančiai institucijai pateikus teigiamą išvadą, V. S. skirtinas pripažintos neveiksnia J. S. globėju.

15. Kaip numato CK 3.238 straipsnio 2 dalis asmens globa apima ir pripažinto neveiksniu turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius. Kadangi neveiksnus tam tikrose srityse asmuo gauna ir ateityje gaus socialinių išmokų, pagal CK 3.245 straipsnį, (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatas, J. S. priklausančiam turtui nustatytinas administravimas, turto administratoriumi skirtinas V. S. (CK 4.239 straipsnio 1 dalis, CK 4.240 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes J. S. nustatytina globa ir skirtinas turto administratorius. Todėl remiantis byloje esančiais duomenimis, J. S. globėju ir turto administratoriumi skirtinas V. S., kuriam išaiškintos globėjo ir turto administratoriaus pareigos bei atsakomybė (Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Globėjų veiklą prižiūri globos ir rūpybos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 3 dalis). Globėjas privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis).

16. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 10 straipsniu, 270 straipsniu, 467-468 straipsniais, 496 straipsniu, 505 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. S. (V. S.) a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ribotai veiksnia savitvarkos įgūdžių srityje.

Pripažinti J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

- asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvedinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo santykių sritis; pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė).

Nustatyti J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) globą, jos globėju ir turto administratoriumi paskirti V. S. (V. S.) a. k. (duomenys neskelbtini).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.