Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apeliantės) N. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-09-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2740-860/2015 pradėtoje teismo iniciatyva dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, suinteresuoti asmenys N. N., D. L., R. L., Prūdiškių socialinės globos namai, valstybės institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti V. L. neveiksniu. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-13 sprendimu V. L. buvo pripažintas neveiksniu (civilinė byla Nr. 2-572-860/2015, b. l. 160-162). Teismo 2015-05-13 nutartimi pradėta civilinė byla dėl globos nustatymo bei globėjo paskyrimo V. L. (b. l. 1).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius teismui pateiktoje išvadoje (b. l. 2-3) siūlo V. L. nustatyti institucinę globą, o jo globėju ir turto administratoriumi skirti Prūdiškių socialinės globos namus.

Suinteresuoti asmenys D. L. ir R. L. pateikė teismui atsiliepimą (b. l. 10-13), kuriame prašo teismo V. L. globėju ir turto administratoriumi paskirti Prūdiškių socialinės globos namus.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo N. N. nurodė, kad sutinka, jog V. L. būtų nustatyta globa ir pageidauja būti jo globėja bei turto administratore.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-09-29 nutartimi nutarė nustatyti V. L. institucinę globą, jo nuolatiniu globėju bei turto administratoriumi paskirti Prūdiškių socialinės globos namus.

Teismas nurodė, kad neveiksnus asmuo V. L. turi nekilnojamojo turto – jam asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-572-860/2015, b. l. 66-68); kita dalis – 1/8 buto priklauso suinteresuotam asmeniui N. N. ir po 3/16 buto priklauso suinteresuotiems asmenims D. L. bei R. L.. Pažymėjo ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1074-466/2015, susijusi su minėtu butu, t.y. dėl ieškovams D. L., R. L. ir V. L. priklausančios turto dalies atidalijimo iš bendro su atsakove N. N. priklausančio turto (b. l. 47-50), kuri yra sustabdyta. Teismo vertinimu, tarp suinteresuotų asmenų, kartu ir neveiksnaus asmens, dėl minėto buto yra iškilęs turtinis ginčas. Teismas taip pat nustatė, kad V. L. nuo 1995-02-25, t.y. pastaruosius 20 metų, gyvena Prūdiškių socialinės globos namuose, kur jam yra teikiama visa reikalinga medicininė priežiūra, socialinės globos paslaugos, juo tinkamai rūpinamasi. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad N. N. kartas nuo karto aplanko V. L.; dėmesys sustiprėjo nuo tada, kai iškilo turtiniai klausimai. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendė, jog N. N. iš V. L. priklausančio turto, jo naudojimo, turi realios naudos, ši nauda, atsižvelgiant į turto naudojimo trukmę, yra ženkli; tuo tarpu pats V. L. iš jo turto naudojimo negauna jokios naudos (pajamų). Šios aplinkybės leido teismui abejoti dėl tikrųjų N. N. ketinimų, taip pat galimybės tinkamai pasirūpinti neveiksnaus asmens interesais, tame tarpe turtiniais. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju Prūdiškių socialinės globos namai geriausiai įgyvendins ir apgins neveiksnaus asmens teises ir interesus; neveiksnus asmuo - V. L., jau 20 metų gyvena Prūdiškių socialinės globos namuose, jam tinkamai teikiama speciali medicininė, socialinė priežiūra, be to, įstaiga nėra suinteresuota minėto turtinio ginčo dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės baigtimi. Taigi, V. L. nustatė institucinę globą, jo nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi skyrė Prūdiškių socialinės globos namus.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo N. N. (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-29 nutartį ir priimti naują nutartį - paskirti N. N. neveiksnaus asmens V. L. globėja ir turto administratore.

Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į apeliantės argumentus, kad ji nuolat lankė V. L. Prūdiškių socialinės globos namuose, kad nuo 1998 metų tinkamai prižiūri neveiksniam asmeniui V. L. priklausančio buto dalį. Teismas netinkamai vertino apeliantės argumentus, kad tuo atveju, jeigu apeliantė būtų paskirta globėja ir turto administratore, namuose apeliantė tinkamai nesugebėtų prižiūrėti V. L., kadangi jam reikalinga ypatinga kvalifikuotų darbuotojų medicininė priežiūra. Apeliantė teismui nurodė, kad būdama globėja ir turto administratore, galėtų toliau rūpinti V. L. interesais, administruotų jo turtą, o V. L. ir toliau galėtų gyventi Prūdiškių socialinės globos namuose, kur jam būtų suteikta medicininė priežiūra ir slauga. Teismo argumentas, kad V. L. jau 20 metų gyvena Prūdiškių socialinės globos namuose, negali būti esminis, nutariant skirti neveiksniam asmeniui institucinę globą bei eliminuojant kitas kandidatūras būti globėjais. Apeliantės įsitikinimu, Prūdiškių socialinės globos namai galėtų būti skiriami V. L. globėju ir turto administratoriumi, jei nebūtų kitų, šias funkcijas galinčių vykdyti asmenų. Byloje nėra įrodymų, jog apeliantė būtų netinkama globėja ir turto administratore. Teismas tokios savo išvados nemotyvavo.

Suinteresuotas asmuo Prūdiškių socialinės globos namai atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-09-29 nutartį nepakeistą.

Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-07-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013, atkreipė dėmesį, kad ilgas nuolatinis gyvenimas kartu iš tiesų gali sudaryti prielaidas atsirasti artimiems asmeniniams ryšiams, prieraišumo jausmui, ir šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl globėjos paskyrimo. Apeliantė yra pensininkė, gyvenanti su savo motina vieno kambario bute, be to nėra V. L. artima giminaitė. Atskirajame skunde nurodo, kad nesugebės prižiūrėti V. L., tačiau galės prižiūrėti ir administruoti V. L. nuosavybės teise priklausančią turto dalį, atlikdama veiksmus, kuriuos atlieka Prūdiškių socialinės globos namai, administruodami neveiksnių gyventojų turtą. Apeliantė naudojasi V. L. turtu daugiau negu 15 metų, iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad jis gautų naudos iš jo turto naudojimo. Šiuo metu iškilęs turtinis ginčas dėl šio turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliantei svarbu, kad butas nebūtų parduotas, taigi apeliantė yra suinteresuota minėto ginčo baigtimi ir paskyrus ją turto administratore nebūtų išvengtas turtinio intereso konfliktas.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyrius atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-09-29 nutartį nepakeistą.

Paaiškino, kad V. L. jau virš 20 metų gyvena globos įstaigoje, kuris jis jaučiasi kaip namuose, jo santykiai su personalu ir gyventojais yra šilti, paremti pasitikėjimu. Jis yra vienišas, vedęs nebuvo, vaikų neturi. Jo tėvais ir vienintelis brolis yra mirę. Prūdiškių socialinės globos namai nuo pat V. L. apgyvendinimo dienos visapusiškai gina bei atstovauja jo teises ir interesus, rūpinasi poreikiais ir pan., todėl teisingai buvo paskirti neveiksnaus V. L. globėju ir turto administratoriumi. Tarp apeliantės ir R. L. (sūnėno), D. L. (sūnėno) bei V. L. vyksta ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, taigi susiklosčius tokiai situacijai, mano, kad geriausiai V. L. teises ir interesus atstovaus būtent Prūdiškių socialinės globos namai, o ne giminaičiai, kadangi institucija nėra suinteresuota minėto turtinio ginčo baigtimi. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė iš V. L. priklausančio turto, jo naudojimo, turi realios naudos, abejojama dėl tikrųjų jos ketinimų, taip pat galimybės tinkamai pasirūpinti neveiksnaus asmens interesais.

Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-09-29 nutartį nepakeistą.

Nurodo, kad teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog V. L. nuo 1995-02-25 gyvena Prūdiškių socialinės globos namuose, kur jam yra teikiama visa reikalinga medicininė priežiūra, socialinės globos paslaugos, juo tinkamai rūpinamasi. Per šį laikotarpį tarp V. L. ir globos namų personalo bei gyventojų yra susiklostę geri, nekeliantys įtampos santykiai. Pabrėžia, kad iki šiol nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių ar leidžiančių įtarti netinkamą Prūdiškių socialinės globos namų rūpinimąsi V. L.. Nei iki bylos nagrinėjimo pradžios, nei teismo posėdžių metu apeliantė nepagrindė savo tinkamumo visapusiškai atlikti V. L. globėjo ir turto administratoriaus pareigų. Apeliantė išreiškė tik susirūpinimą dėl galimo V. L. nekilnojamojo turto pardavimo sandorio sudarymo. Asmuo, kuris neįrodo savo tinkamumo eiti globėjo pareigas moralės aspektu, nepatvirtina teigiamai susiklosčiusių santykių tarp jo ir neveiksnaus asmens, siekio veikti išimtinai neveiksnaus asmens naudai, turimų galimybių visapusiškai šiuo asmeniu rūpintis, o išreiškia tik suinteresuotumą ir norą gauti naudos iš neveiksniam asmeniui priklausančio turto, nėra tinkamas kandidatas globėjo ir turto administratoriaus funkcijoms atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-09-29 nutartimi nutarė V. L. nuolatiniu globėju bei turto administratoriumi paskirti Prūdiškių socialinės globos namus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-09-29 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Globa yra nustatoma, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 str. 1 d.). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 str. 1 d.). CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas; skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013). Tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių, kuriuo gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio1dalis).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pretendentės N. N. kandidatūrą, pagrįstai atsisakė ją skirti V. L. globėja, kadangi ji neatitinka (nepakankamai atitinka) CK 3.242 straipsnio 3 dalyje keliamų reikalavimų. Nors apeliantė teigia, kad byloje nėra duomenų, jog ji yra netinkama būti globėja, tačiau pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliantė turėjo pareigą teikti įrodymus, jog yra tinkama būti V. L. globėja, tačiau šios pareigos neįgyvendino. Apeliantės argumentas, jog ji nuolat lankė V. L., yra nepagrįstas, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad apeliantės apsilankymai prasidėjo nuo 2013 metų lapkričio mėn., kuomet prasidėjo procesas dėl V. L. pripažinimo neveiksniu. O tai patvirtina faktą, jog lankydama V. L. apeliantė siekė asmeninių tikslų. Apeliantė tiek teismo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo, jog nesugebėtų prižiūrėti V. L., tačiau gali administruoti V. L. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Apeliantė nurodo apeliaciniame skunde, jog iki šiol ji tinkamai prižiūrėjo V. L. priklausantį turtą, mokėjo komunalinius mokesčius. Teismo vertinimu, tokie argumentai nepatvirtina, jog apeliantė gali tinkamai rūpintis V. L., o būtinybės išskirti globos ir turto administravimo nėra, kadangi globos ir turto administravimo teisės ir pareigos yra tiesiogiai susijusios su neveiksnaus asmens poreikių tenkinimu. Pažymėtina, kad to paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi užtikrina didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus asmens naudai, suderinamumą. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie bendraturčių teisminį ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buto, adresu (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis nuosavybės teisėmis priklauso V. L., o kita buto dalis priklauso apeliantei, R. L. ir D. L., yra pagrindas tikėtinai išvadai, kad apeliantė pirmiausia siekia globoti V. L. ne todėl, kad įgyvendinti jo teises ir teisėtus interesus, sukuriant tinkamą socialinę ir dorovinę aplinką, o išimtinai atsižvelgdama į savo interesų apsaugą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo klausimus, tinkamai įvertino svarbias bylai aplinkybes ir teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.