Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-476/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-03 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Z. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 st. 1 d., jam paskirta jam laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2014-12-11 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 69 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per pirmus šešis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginti turtinę žalą. Į bausmės laiką įskaitytas kardomasis kalinimas – suėmimas nuo 2016-01-19 iki 2016-02-03 (imtinai).

Nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdomas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016-04-28 kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su prašymu išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-476/2016 ir priteisti iš kaltinamojo Z. K. 57,90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Prašyme nurodė, kad Tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 14 str. 12 d., BPK 106 str. 2 d. gavusi advokato Henriko Norvaišo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, 2015-11-30 15.46 val. pateikė elektroniniu paštu (raseinių.rajono@teismas.lt) Raseinių rajono apylinkės teismui 2015-11-30 pažymą Nr. VI-2072(04.8) pasirašytą saugiu elektroniniu parašu, kurioje buvo pateikta informacija apie valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Raseinių rajono apylinkės teismui buvo pateikta laiku, kadangi posėdis prasidėjo 2016-02-03 13.30 val., tačiau teismas 2016-02-03 nuosprendyje antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė ir dėl jų nepasisakė. Pažymėjo, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali bylinėjimosi išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti, tačiau teisė išvis nenagrinėti VGTP išlaidų priteisimo valstybei klausimo nėra numatyta.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Iš baudžiamosios bylos Nr.1-2-476/2016 matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-11-16 nutartimi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pranešta, jog kaltinamajam Z. K. ginti teisme būtinas gynėjas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog gynėjo dalyvavimas būtinas vadovaujantis LR BPK 51 str. 1 d. 4 p. nuostatomis, kadangi yra gynybos prieštaravimų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-467/2016, kaltinamąjį Z. K. parinktas ginti advokatas Henrikas Norvaiša.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.2.1 p. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą Nr.VI-2072(04.8), patvirtinančią 57,90 dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Z. K. atstovaujant jį nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme.

LR BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir LR BPK 44 str. 8 d., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant LR BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, LR BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).

Nagrinėjamu atveju, Z. K. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 4 p. Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas iš kaltinamojo Z. K. netenkintinas.

Vadovaudamasis LR BPK 361 str., 362 str. 4 d., 5 d., 364 str. 3 d. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.