Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

ZIGMAS KASNERIS, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Tauragės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2014-12-11, pagal LR BK 180 str. 1 d ir 140 str. 2 d., 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

LINA KASNERIENĖ, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 8 klasių išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. K. ir L. K., 2015 m. kovo 29 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), J. P. G. gyvenamojo namo kieme, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje dėl asmeninių paskatų, konflikto su J. P. G. metu, tyčia sudavė mažiausia septynis smūgius metaline juosta nukentėjusiajam J. P. G. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami jam muštines žaizdas kairėje blauzdoje, plaštakoje, dilbyje, odos nubrozdinimus kaktoje, kairės pusės VI, VIII šonkaulių, kairės rankos III, IV, V delnakaulių, kairio klubakaulio sparno lūžimus, tuo padarant nukentėjusiajam J. P. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl kairės pusės VI, VIII šonkaulių, kairės rankos III, IV, V delnakaulių, kairio klubakaulio sparno lūžimų sveikata yra sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų.

Apklaustas kaltinamuoju Z. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2015m. kovo 29 d. po pietų jis buvo savo namuose. Į namus grįžo žmona L. K. ir pasakė, kad su juo nori pasikalbėti močiutė Z. S.. Jie kartu su žmona nuėjo į močiutės namus. Močiutė buvo namuose, ten rado E. S.. Močiutė Z. S. papasakojo, kad E. S. sugyventinis ją skriaudžia. Jo paprašė nueiti į E. S. namus ir pasikalbėti su G.. Iš pradžių jis dvejojo, bet paskui nuėjo ketindamas pasikalbėti su Gu. Namuose girdėjosi triukšmas, o G. buvo neblaivus, nusiteikęs agresyviai. Tada jis užėmė į kieme esančią malkinę ir paėmė metalinį strypą. Tą strypą nusinešė į namus. Į malkinę kartu su juo buvo užėjusi ir jo žmona Lina ir pasiėmė lazdą. Tik jiems priėjus prie durų, į kiemą išpuolė G.ir užsimojo jiems suduoti su kažkokiu rankoje laikomu daiktu. Todėl nelaukdamas kol jam suduos, jis pats sudavė G. ir taip pat sudavė jo žmona. Po to jie išėjo iš namų, o metalinį strypą paliko kieme. Grįžęs į močiutės namus apie tai papasakojo ir išėjo namo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiam padarytą žalą atlygins.

E. S. Š. savo ekspertizės aktą patvirtino ir prašė skirti L. K. priverčiamąsias medicinines priemones – ambulatorinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad 2015-04-02, apžiūrint E. S. gyvenamąją sodybą, esančią Raseinių r., Raseinių sen., Kengių k., lauko virtuvėje buvo rastas ir paimtas apie 1,5 m. ilgio metalinis strypas (b. l. 7-10).

Iš VTPT prie SAM Kauno 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. 83TPK-336/2015 matyti, kad L. K. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu konstatuojama įgimta silpnaprotystė – vidutinis protinis atsilikimas. Gali nepilnai suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Ji gali būti apklausiama, gali dalyvauti teismo posėdyje, gali atkurti faktines įvykių aplinkybes. Pagal konstatuotą psichikos sutrikimą savo psichikos būklę L. K. galėtų atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Jai rekomenduojamos priverčiamosios medicininės priemonės – ambulatorinis gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (b. l. 111-113).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus – kaltinamųjų paaiškinimus, nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvadą, daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų Z. K. ir L. K. kaltę 2015 m. kovo 29 d. padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų 2015 m. kovo 29 d., padaryta nusikalstama veika, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir sukeltas pasekmes, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamieji veikdami iš anksto susitarę, bendrininkų grupėje, tyčia suduodami mažiausia septynis smūgius metaline juosta nukentėjusiajam J. P. G. į įvairias kūno vietas, padarė jam muštines žaizdas kairėje blauzdoje, plaštakoje, dilbyje, odos nubrozdinimus kaktoje, kairės pusės VI, VIII šonkaulių, kairės rankos III, IV, V delnakaulių, kairio klubakaulio sparno lūžimus, tokiu būdu J. P. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo Z. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (LR BPK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamosios L. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam Z. K., teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, į kaltinamojo asmenybę. Z. K. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Jis niekur nedirba, administracine tvarka baustas. 2014-12-11 teistas pagal LR BK 180 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., jam paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. Raseinių PSC įskaitoje registruotas dėl priklausomybės sutrikimų, jam nustatyta diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Teismo psichiatrijos ekspertizė Z. K. nereikalinga. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtai bausmei taikytinas LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Skiriant bausmę kaltinamajai L. K. teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, į kaltinamosios asmenybę. L. K. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Ji niekur nedirba, administracine tvarka nebausta, neteista. Raseinių PSC įskaitoje registruota dėl psichikos sutrikimų. Diagnozė – Vidutinis protinis atsilikimas. Atlikus kompleksinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, nustatyta, kad L. K. nusikaltimo padarymo metu galėjo nepilnai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ji gali būti apklausiama, gali dalyvauti teismo posėdyje, gali atkurti faktines įvykių aplinkybes. Pagal konstatuotą psichikos sutrikimą, savo psichikos būklę, L. K. galėtų atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Jai rekomenduojamos priverčiamosios medicininės priemonės – ambulatorinis gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Įvertinus teismo psichiatrijos akto išvadą, teismas mano, kad L. K., darydama nusikalstamą veiką, dėl psichikos sutrikimo, tai yra dėl įgimtos silpnaprotystės – vidutinio protinio atsilikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti ją nepakaltinama, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir negalėjo visiškai valdyti savo veiksmų. Teismas konstatuoja, kad L. K., padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., būdama riboto pakaltinamumo būsenoje, todėl atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant priverčiamąją medicinos priemonę.

Dėl civilinio ieškinio.

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta ribotai pakaltinamo asmens, turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Asmuo, būdamas riboto pakaltinamumo būsenos, nors ir nevisiškai, bet suvokia daromos veikos pavojingumą, todėl atsako už padarytą nusikalstamą veiką pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 18 str.). Jeigu byloje nustatoma, kad ribotai pakaltinamas asmuo padarė nusikalstamą veiką, kad tarp veikos ir jos teisinių padarinių – turtinės ir (ar) neturtinės žalos atsiradimo – yra priežastinis ryšys, nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti išspręstas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad L. K. ir Z. K. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų tiek nukentėjusysis bei civilinis ieškovas J. P. G. patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tiek ir civilinis ieškovas Kauno teritorinės ligonių kasos patyrė žalos teikdamas gydymo paslaugas. L. K. teismo sprendimu nepripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, jai nepaskirtas nei globėjas, nei rūpintojas, todėl laikytina, jog L. K. už padarytą žalą atsako solidariai su Z. K., nepaisant to, kad nusikaltimo padarymo metu ji buvo riboto pakaltinamumo būsenoje.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pilnai įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamųjų Z. K. ir L. K. solidariai 693,45 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt tris eurus, 17 ct) žalos už nukentėjusiojo gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333.

Nukentėjęs J. P. G. šioje byloje yra pareiškęs 500,00 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu padarytos žalos dydį padidino iki 1000,00 eurų.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais buvo nesunkai sutrikdyta nukentėjusiojo J. P. G.sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamųjų kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamųjų priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jų kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Iš specialisto išvados Nr. G 117/15(10) matyti, jog J. P. G. buvo nustatytos muštinės žaizdos kairėje blauzdoje, plaštakoje, dilbyje, odos nubrozdinimai kaktoje, kairės pusės VI, VIII šonkaulių, kairės rankos III, IV, V delnakaulių, kairio klubakaulio sparno lūžimai, jo sveikata sutrikdyta nesunkiai. Sužalojimai padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti įvykio aplinkybėse minimas strypas, juosta (b. l. 28-29). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų nukentėjęs J. P. G. patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusiojo pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.

Iš kitos pusės, teismas, taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamųjų amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamųjų turtinę padėtį, jų kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Nukentėjusiojo J. P. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, nes neturtinė žala yra akivaizdi, reali, todėl laikytina pagrįsta, priteisiant iš kaltinamųjų Z. K. ir L. K. solidariai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų, 00 ct) žalos atlyginimo. Rašytinių įrodymų dėl turtinės žalos priteisimo bylos medžiagoje nėra.

Z. K. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, keistinas į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą ir paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

L. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas pagal BPK 94 str. Daiktiniai įrodymai - strypas (metalinė juosta) ir strypas (statybinė armatūra), saugomi Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK organizacinėje grupėje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304,305 307,308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu, 98 straipsniu teismas

nusprendžia:

Z. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2014-12-11 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 69 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per pirmus šešis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginti turtinę žalą. Į bausmės laiką įskaityti kardomąją priemonę – suėmimą nuo 2016-01-19 iki 2016-02-03 (imtinai).

Z. K. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Iš suėmimo paleisti teismo salėje.

L. K., pripažinti ribotai pakaltinama dėl padaryto baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo 138 straipsnio 1 dalyje ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės už šios veikos padarymą.

Vadovaujantis BK 98 str. 1 d. 1 p., paskirti L. K. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pagal gyvenamąją vietą – VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centre.

L. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš Z. K. ir L. K. solidariai priteisti 693,45 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt tris eurus, 17 ct) žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333.

Nukentėjusiojo J. P. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš Z. K. ir L. K. solidariai priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus strypą (metalinę juostą) ir strypą (statybinę armatūrą), saugomus Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK organizacinėje grupėje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.