Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, atstovaujamo Klaipėdos skyriaus, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir V. M. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, atstovaujamam Klaipėdos skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjai V. M. ir V. M. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2016 m. birželio 15 d. teismui pateikė skundą, prašydami:panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2016 m. gegužės 27 d. raštą Nr. (12.53.-Kl)2Kl-958 „Dėl prašymo suderinti projektą“;įpareigoti Skyrių dar kartą apsvarstyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – ir Planas), ir jį suderinti arba pateikti motyvuotą atsisakymą jį suderinti;priteisti V. M. 822 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pareiškėjai paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. A1-849 jiems leido rengti Planą, kurio tikslas – nekeičiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirties ir būdo, padalinti jį į 26 sklypus. Naujai formuojami žemės sklypai pateko į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, todėl buvo būtina nustatyti atitinkamus apribojimus šiems sklypams ir, prieš tvirtinant Planą, suderinti su Skyriumi. Dėl parengto Plano derinimo pareiškėjai į Skyrių kreipėsi 2016 m. vasario 19 d., tačiau Skyrius 2016 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (12.44.-Kl)2Kl-560 atsakė, kad Planas nederinamas, kadangi neatitiko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) nuostatų bei Palangos miesto tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano sprendinių. Be to, minėtu raštu pareiškėjų pareikalauta iki 2016 m. gegužės 6 d. papildyti Plano aiškinamąjį raštą konkrečiais sprendiniais, tam kad būtų užtikrintos imperatyvios NKPAĮ nuostatos ir kad nebūtų sunaikintos ar kitaip žalojamos (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės apskaitos dokumentuose nustatytos vertingosios savybės, bei pabrėžta, kad reikalavimų nevykdymas užtraukia teisinę atsakomybę. Pareiškėjai 2016 m. gegužės 16 d. dar kartą kreipėsi į Skyrių ir prašė suderinti Planą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2016 m. gegužės 9 d. rašte Nr. S1-178 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų veiksmų“ nurodytas pastabas. Skyrius ginčijamu 2016 m. gegužės 27 d. raštu neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė nederinti Plano, kadangi, jo vertinimu, buvo neįvykdyti 2016 m. balandžio 4 d. rašte Nr. (12.44.-Kl)2Kl-560 išdėstyti reikalavimai, bei pareiškėjams nurodė atvykti į Skyrių dėl protokolo surašymo pagal NKPAĮ 31 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjai teigė, jog ginčijamame rašte nenurodyta, kaip jie pažeidė NKPAĮ nuostatas ir už ką įstatymu nustatyta tvarka jiems galėjo būti taikoma atsakomybė. 2016 m. balandžio 4 d. rašte Nr. (12.44.-Kl)2Kl-560 išdėstyti reikalavimai dėl Plano sprendinių papildymo buvo nepagrįsti, neaiškūs ir pertekliniai, nes Planas turėjo būti baigiamas rengti, derinti ir tvirtinti senąja tvarka, o atsakovo reikalavimai nepagrįsti teisės normomis, reglamentuojančiomis tokių planų rengimą. Skyrius tik perrašė teisės normas, nenurodė svarbių aplinkybių – nedetalizavo, kokių konkrečių veiksmų pareiškėjai negalėjo atlikti teritorijoje, kaip konkrečiai šie apribojimai turėtų būti suprantami ir taikomi jų planuojamo sklypo atžvilgiu ir kaip juos galėtų įtakoti sklypo plano suderinimas, – tai niekaip nesuderinama su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimais, be to, reikalavimai Plano sprendiniams negalėjo būti taikomi atgal, nes Plano projektas buvo parengtas ir pateiktas derinti dar 2011 m., galiojant tuo metu nustatytam teisiniam reguliavimui.Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas), atstovaujamas Klaipėdos skyriaus, atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.Atsakovo teigimu, pareiškėjų skundas negalėjo būti priimtas, nes ginčijamas raštas skirtas ne jiems, be to, skundas grįstas tik pareiškėjų nuomone. Skyrius, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pateiktą prašymą dėl Plano suderinimo, pateikė administracinį sprendimą ir reikalavimą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Almontus“ iki 2016 m. gegužės 6 d. pataisyti Planą pagal sprendime nurodytas pastabas. Reikalavimas nebuvo įvykdytas, todėl ginčijamu raštu Skyrius informavo UAB „Almontus“ direktorių, kad jis kviečiamas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁴ straipsnį. UAB „Almontus“ į šaukimą nereagavo, protokolo surašymui neatvyko. Atsižvelgiant į tai, skundą teismui galėjo teikti tik UAB „Almontus“ ar jos atstovas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjų V. M. ir V. M. skundą tenkino iš dalies ir nusprendė nutraukti administracinę bylą dalyje dėl atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2016 m. gegužės 27 d. rašto Nr. (12.53.-Kl)2Kl-958 panaikinimo, įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti V. M. 2016 m. gegužės 16 d. prašymą ir suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba pateikti motyvuotą atsisakymą jį derinti, taip pat iš atsakovo priteisti 411 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Skyriaus 2016 m. gegužės 27 d. rašto Nr. (12.53.-Kl)2Kl-958 teisėtumo ir pagrįstumo bei Skyriaus įpareigojimo dar kartą apsvarstyti Planą ir jį suderinti arba pateikti motyvuotą atsisakymą jį suderinti. Nustatyta, jog pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 4,0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos (įrašas nekilnojamo turto registre apie šio sklypo naudojimo pobūdį – urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių – galiojo nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2014 m. kovo 27 d.). Žemės sklypo plotas, pagrindinė tikslinė paskirtis, naudojimo būdas ir apribojimai nustatyti Administracijos direktoriaus 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-28. Administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. A1-849 pareiškėjams leista rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – žemės sklypo padalijimas į 26 sklypus. Įsakymo 2 punktu nustatyti plano rengimo reikalavimai, iš kurių 2.5 papunkčiu nurodyta, jog teritorija pateko į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją (senovės gyvenvietė, A1705), pripažintą saugoma. Dėl to Plano projektas turėjo būti derinamas Skyriuje.Iki šio ginčo iškėlimo teisme paskutinį kartą dėl Plano suderinimo V. M. vardu į Skyrių kreiptasi 2016 m. gegužės 16 d., prašant atsižvelgti į Kultūros ministerijos 2016 m. gegužės 9 d. raštą Nr. S1-178 ir skubos tvarka suderinti Planą. Prie šio prašymo pridėta Plano projekto byla, 2016 m. gegužės 9 d. raštas bei įgaliojimo kopija. Į šį V. M. prašymą Skyrius atsakė ginčijamu 2016 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (12.53.-Kl)2Kl-958, paaiškindamas, kad:Skyrius 2016 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (12.44.-Kl)2Kl-560 „Dėl „Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ nederinimo“ ir tam, kad būtų užtikrinti imperatyvūs NKPAĮ 11 straipsnio 5 dalies, 17 straipsnio 3 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 2 punktų, 4 dalies, 6 dalies l, 2 ir 3 punktų reikalavimai ir nesunaikintos ar kitaip nesužalotos (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės apskaitos dokumentuose nustatytos vertingosios savybės (1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – kultūrinis sluoksnis; dabartinis ir senasis reljefas), vadovaujantis NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu, pareikalavo iki 2016 gegužės 6 d. papildyti Plano Aiškinamojo rašto III dalį „Žemės sklypo plano sprendiniai“, nurodant apie ginčo sklype (formuojamuose naujuose sklypuose) esančią valstybės saugomą nekilnojamąją kultūros paveldo vertybę ir jai taikytiną teisinį reguliavimą, ir pataisyto Plano sprendinius teikti nagrinėti pakartotinai;pakartotinai su 2016 m. gegužės 16 d. prašymu pateikta Plano byla nebuvo pataisyta pagal 2016 m. balandžio 4 d. sprendime Nr. (12.44.-Kl)2Kl-560 nurodytus reikalavimus;reikalavimas nurodytu terminu nebuvo įvykdytas ir laikytina, kad tokiais veiksmais buvo atsisakyta vykdyti privalomą reikalavimą, tuo pažeidžiant NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 10 punktą, todėl, vadovaujantis to paties įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, Skyrius prašė pareiškėją atvykti į Skyrių 2016 m. birželio 13 d. 13.00 val. pas vyriausiąjį valstybinį inspektorių dėl protokolo surašymo pagal NKPAĮ 31¹ straipsnio 1 dalį.Teismo vertinimu, ginčijamu raštu iš esmės neatsakyta į V. M. 2016 m. gegužės 16 d. prašymą, t. y. nepasisakyta dėl Plano derinimo (nederinimo), prašymo nagrinėjimo (palikimo nenagrinėtu). Toks raštas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, juo nebuvo išspręstas koks nors konkretus klausimas, priimtas sprendimas, pareiškėjams tiesiogiai nesukeltos jokios teisinės pasekmės. Teisines pasekmes pareiškėjams sukėlė Skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. raštas Nr. (12.44.-Kl)2Kl-560, kuriuo atsisakyta derinti Planą, tačiau pastarasis sprendimas nebuvo apskųstas, jo teisėtumas bei pagrįstumas nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas. Ginčijamo rašto panaikinimas pareiškėjams jokių realių teisinių pasekmių nesukeltų, tai buvo informacinio, aiškinamojo pobūdžio aktas. Atitinkamai skundo argumentai dėl ginčijamo rašto turinio nebuvo reikšmingi. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, jog ginčijamas raštas negalėjo būti laikomas savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl administracinė byla dalyje dėl skundžiamo rašto panaikinimo nutraukta.Teismas pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 1 dalį, iki šio įstatymo įsigaliojimo (2014 m. sausio 1 d.) pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Pagal šio straipsnio 4 dalį, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti detalieji planai planavimo organizatoriaus sprendimu gali būti nerengiami ar nebaigiami rengti, t. y. įstatymas numato, kad šiuo klausimu turi būti priimtas sprendimas. Byloje nebuvo duomenų, kad Administracija būtų priėmusi sprendimą neberengti Administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. A1-849 leistą rengti Planą. Administracija 2016 m. kovo 22 d. raštu Nr. (4.12)-D3-765 nurodė, kad, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2463-624/2016, ji nepanaikins 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. Al-849.Teismas akcentavo, kad teritorijos planavimo dokumentas buvo pradėtas rengti vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Tokie planai buvo rengiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) reikalavimus. Tvarkos aprašo 34.4 punkte nustatyta, kad žemės sklypo planas derinamas su Departamento teritoriniu padaliniu, jeigu žemės sklypas formuojamas ar pertvarkomas kultūros paveldo objektų ar vietovių, kuriems taikoma pradinė teisinė apsauga arba kurie paskelbti saugomais valstybės, teritorijose ar jų apsaugos zonose. Tvarkos aprašo 35 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar kita institucija derinti žemės sklypo plano negali ilgiau kaip 10 darbo dienų; per tokį pat laiką privaloma raštu pateikti motyvuotą atsakymą plano rengėjui, jeigu planas nederinamas. Byloje nebuvo duomenų, kad dėl V. M. 2016 m. gegužės 16 d. prašymo, atsižvelgiant į Kultūros ministerijos 2016 m. gegužės 9 d. raštą Nr. S1-178, skubos tvarka suderinti Planą, būtų priimtas konkretus sprendimas, t. y. kad Planas būtų suderintas ar kad būtų pateiktas motyvuotas atsakymas jo nederinti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nusprendė įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti V. M. 2016 m. gegužės 16 d. prašymą ir jį suderinti arba pateikti motyvuotą atsisakymą derinti.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo tenkintas tik vienas iš dviejų skundo reikalavimų, V. M. naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino iki 411 Eur.

III.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, atstovaujamas Klaipėdos skyriaus, apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.Atsakovo nuomone, teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, todėl netinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas pastebėjo, kad ginčijamame rašte buvo pateikta informacija apie dėl plano nederinimo jau priimtą 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (12.44.-Kl)2Kl-560, kuris buvo galiojantis ir neapskųstas, teismas pastarojo sprendimo nevertino ir nepanaikino, tačiau vis tiek įpareigojo atsakovą nagrinėti V. M. 2016 m. gegužės 16 d. prašymą, kadangi byloje neva nėra duomenų apie tai, kad dėl šio prašymo būtų buvęs priimtas konkretus sprendimas. Teismas nevertino ir Kultūros ministerijos 2016 m. gegužės 9 d. rašto Nr. S1-178 turinio, pagal kurį Skyrius turėjo priimti naują sprendimą. Atsakovas pabrėžia, jog bylos nagrinėjimo metu jo atstovas aiškiai nurodė, kad informacija ginčijamame rašte buvo pateikta atsižvelgiant į Kultūros ministerijos 2016 m. gegužės 9 d. raštą Nr. S1-178. Teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad Skyrius turi vertinti Kultūros ministerijos rašte išdėstytą nuomonę, nes tai neįeina į Skyriaus kompetenciją, o Kultūros ministerija nėra įgaliota atlikti konkrečius planų derinimo veiksmus, be to, joks viešojo administravimo subjektas negali būti verčiamas elgtis ne pagal įstatymą (šiuo atveju – NKPAĮ), t. y. veikti ultra vires (lot. viršijant įgaliojimus). Atsakovas akcentuoja, kad Plano rengėjas (pareiškėjų įgaliota UAB „Almontus“) negali nepaisyti imperatyvių NKPAĮ 19 straipsnio nuostatų ir nevykdyti teisėtų valstybės institucijos reikalavimų (2016 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. (12.44.-Kl)2Kl-560), o valstybės institucijos negali pritarti teritorijų planavimo dokumentui (Planui), kuriame išskirtinai nebūtų nurodyti paveldosaugos reikalavimai ir duomenys apie tai, kad planuojami sklypai yra kultūros paveldo teritorijoje. Priešingas aiškinimas prieštarautų, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsniui ir 42 straipsnio 2 daliai. Skyrius 2016 m. balandžio 4 d. rašte Nr. (12.44.-Kl)2Kl-560, vadovaudamasis NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu, aiškiai nurodė, kaip turėtų būti pataisytas Planas, šis sprendimas buvo neapskųstas ir galiojantis, todėl pareiškėjai ir plano rengėjai privalo jį vykdyti.Pareiškėjai V. M. ir V. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.Pareiškėjams nėra aišku, dėl ko, atsakovo nuomone, kilo ginčas, ir kokiu teisiniu pagrindu turėtų būti panaikintas skundžiamas teismo sprendimas, apeliacinio skundo motyvai yra nesuprantami. Nors pareiškėjai sutinka su teismo sprendimu ir neprašo jo panaikinti, jų vertinimu, teismas nevisiškai aiškiai pasisakė dėl ginčo objekto. Pareiškėjai nevisiškai sutinka su teismo pozicija, kad ginčijamas raštas jiems tiesiogiai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes atsakovas patvirtino, jog šis raštas buvo parengtas kaip atsakymas į pareiškėjų atstovo V. P. 2016 m. gegužės 16 d. prašymą suderinti Planą ir kad kitokio atsakymo jau nebebus. Kito atsakymo ir nebuvo, todėl ginčijamas raštas vertintinas kaip priimtas sprendimas dėl minėto pareiškėjų prašymo. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ginčijamas raštas turi daug trūkumų ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, tačiau rašto turinys ir aplinkybės leidžia teigti, kad šiuo raštu buvo priimtas sprendimas netenkinti prašymo, nurodant to priežastis. Tai, kad ginčijamame rašte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ginčijamas raštas pareiškėjams sukėlė teisines pasekmes, nes šiuo raštu buvo atsisakyta derinti jų pateiktą Planą, tuo užkertant kelią tęsti planavimo procedūrą. Ginčijamame rašte nėra minima, kad tai tėra tarpinis raštas ir į pareiškėjų 2016 m. gegužės 16 d. prašymą bus atsakyta kitu raštu. Pareiškėjai teigia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl vilkinimo priimti sprendimą, o dėl jau priimto individualaus administracinio akto, kuris pareiškėjams užkirto kelią pabaigti planavimo procedūras. Nors teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą panaikinti ginčijamą raštą, galėtų būti pakeista, nėra pagrindo šį teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2016 m. gegužės 27 d. rašto Nr. (12.53.-Kl)2Kl-958 teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad ginčijamu raštu nebuvo priimtas joks sprendimas dėl pareiškėjos V. M. 2016 m. gegužės 16 d. prašymo suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, šis raštas pareiškėjams tiesiogiai jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir negalėjo būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl byla šioje dalyje nutraukta. Tačiau pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti V. M. 2016 m. gegužės 16 d. prašymą ir suderinti Planą arba pateikti motyvuotą atsisakymą jį derinti.Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais. Atsakovas aplinkybių arba argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti iš naujo, nepateikė.Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, vadovaujantis Tvarkos apraše nustatyta tvarka, žemės sklypo plano rengėjas planą ir dokumentus, įrodančius, kad šio aprašo 28–30 punktuose nustatyta tvarka asmenys supažindinti ar kviesti susipažinti su parengtu žemės sklypo planu (sprendinių brėžinys su susipažinusių asmenų parašais, išsiųstų laiškų kopijos), teikia derinantiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams ir institucijoms (33 p.), nurodytiems šio aprašo 34 punkte (tarp jų – Departamento teritorinis padalinys). Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar kita institucija derinti žemės sklypo plano negali ilgiau kaip 10 darbo dienų; per tokį pat laiką privaloma raštu pateikti motyvuotą atsakymą plano rengėjui, jeigu planas nederinamas (35 p.). Žemės sklypo planas laikomas suderintu, kai yra derinimo įrašas sprendinių brėžinyje arba teigiamas rašytinis atsakymas (36 p.).Įgaliotas asmuo UAB „Almontus“ direktorius V. P. pareiškėjos V. M. vardu 2016 m. gegužės 16 d. Skyriui pateikė prašymą suderinti projektą (I t., b. l. 192), kuriuo prašė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2016 m. gegužės 9 d. raštą Nr. S1-178, skubos tvarka suderinti Planą. Skyrius ginčijamame 2016 m. gegužės 27 d. rašte (I t., b. l. 198-199) nurodė, kad jis 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. (12.44.-K1)2K1-560 atsisakė derinti Planą ir pareiškėjams suformulavo reikalavimą iki 2016 m. gegužės 6 d. papildyti Plano Aiškinamojo rašto III dalį jo nurodytų būdu, pataisytus Plano sprendinius pateikti nagrinėti pakartotinai; kadangi su 2016 m. gegužės 16 d. prašymu pakartotinai pateiktame Plane nėra atlikti pataisymai pagal 2016 m. balandžio 4 d. sprendime Nr. (12.44.-K1)2K1-560 išdėstytus reikalavimus, t. y. iki nustatyto termino privalomi reikalavimai nebuvo įvykdyti, V. P. nurodyta 2016 m. birželio 13 d. atvykti į Skyrių dėl protokolo surašymo pagal NKPAĮ 31¹ straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamame rašte nėra pateiktas joks Tvarkos aprašo 35 ir 36 punktų nuostatas atitinkantis sprendimas, t. y. nepriimtas nei sprendimas Planą derinti, nei motyvuotas atsisakymas jį derinti. Atsakovas apeliaciniu skundu neprieštarauja, kad ginčijamas sprendimas yra informacinio pobūdžio, bet pažymi, kad sprendimas nederinti Plano buvo priimtas 2016 m. balandžio 4 d. rašte Nr. (12.44.-K1)2K1-560, kuris yra galiojantis ir neapskųstas, pirmosios instancijos teismas dėl šio sprendimo nepasisakė. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, 2016 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. (12.44.-K1)2K1-560 nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas neturėjo pagrindo jį vertinti. Pareiškėjai V. M. pateikus naują prašymą suderinti Planą, Skyrius turėjo pareigą į šį prašymą pateikti aiškų atsakymą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 ir 14 straipsnių nuostatas, bet to nepadarė. Skyrius nepriėmė sprendimo 2016 m. gegužės 6 d. prašymą tenkinti arba netinkinti (Planą derinti arba nederinti), taip pat nenurodė jokių priežasčių šio prašymo nenagrinėti. Tai, kad iš ginčijamo rašto turinio netiesiogiai galima numanyti, jog juo Skyrius atsisako derinti pakartotinai pateiktą Planą, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti V. M. 2016 m. gegužės 16 d. prašymą ir suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba pateikti motyvuotą atsisakymą jį derinti, laikytinas teisingu.Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, atstovaujamo Klaipėdos skyriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.