Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės (teisėja pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Eglės Kiaurakytės,

atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Arūnui Umbrasui,

2016-09-07 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir V. M. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, atstovaujamam Klaipėdos skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjai V. M. ir V. M. (toliau – ir pareiškėjai) skundu atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas), atstovaujamam Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius), trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) prašo:

1) panaikinti Klaipėdos skyriaus 2016-05-27 raštą Nr. (12.53.-Kl)2Kl-958 „Dėl prašymo suderinti projektą“ (toliau – ir skundžiamas raštas);

2) įpareigoti Klaipėdos skyrių dar kartą apsvarstyti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – ir Planas) ir jį suderinti arba pateikti motyvuotą atsisakymą jį suderinti;

3) priteisti pareiškėjai V. M. iš atsakovo turėtų 822,00 € bylinėjimosi išlaidų.

Paaiškina, kad Administracijos direktorius 2012-08-23 įsakymu Nr. A1-849 leido rengti Planą, kurio tikslas nekeičiant Žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo, padalinti jį į 26 sklypus. Teigia, kad naujai formuojami žemės sklypai patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, todėl būtina nustatyti atitinkamus apribojimus šiems sklypams ir, prieš tvirtinant Planą, jį būtina derinti su Klaipėdos skyriumi.

Nurodo, jog dėl parengto Plano derinimo pareiškėjai į Klaipėdos skyrių kreipėsi 2016-02-19, tačiau Klaipėdos skyrius 2016-04-04 raštu Nr. (12.44.-Kl)2Kl-560 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui nederinimo“ (toliau – ir 2016-04-04 raštas) nurodė, kad Planas nederinamas, kadangi neatitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) nuostatų bei Palangos miesto tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano sprendinių. Be to, 2016-04-04 raštu pareikalavo iki 2016-05-06 papildyti Plano aiškinamąjį raštą konkrečiais sprendiniais, tam kad būtų užtikrintos imperatyvios NKPAĮ nuostatos ir kad nebūtų sunaikintos ar kitaip žalojamos Šventosios senovės gyvenvietės apskaitos dokumentuose nustatytos vertingosios savybės bei pabrėžė, kad reikalavimų nevykdymas užtraukia atsakomybę teisės aktų nustatyta tvarka.

Nurodo, kad pareiškėjai 2016-05-16 dar kartą kreipėsi į Klaipėdos skyrių ir prašė suderinti Planą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros ministerija) 2016-05-09 rašte Nr. S1-178 „Dėl kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir 2016-05-09 raštas) nurodytas pastabas. Teigia, kad Klaipėdos skyrius priėmė skundžiamą raštą, kuriuo nederino Plano, kadangi neįvykdyti 2016-04-04 raštu nurodyti reikalavimai pataisyti Planą pagal nurodytas pastabas bei atsižvelgiant į tai, kad šie reikalavimai neįvykdyti iki 2016-05-06, vadovaujantis NKPAĮ 31 straipsnio 2 dalimi, nurodė pareiškėjams atvykti į Klaipėdos skyrių pas vyriausiąjį valstybinį inspektorių dėl protokolo surašymo pagal NKPAĮ 31 straipsnio 1 dalį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai pareiškėjų skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Pareiškėjai ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėta iš esmės rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ši administracinė byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016-07-01, nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d.).

Byloje kilo ginčas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2016-05-27 rašto Nr. (12.53.-Kl)2Kl-958 „Dėl prašymo suderinti projektą“ teisėtumo ir pagrįstumo bei Klaipėdos skyriaus įpareigojimo dar kartą apsvarstyti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jį suderinti arba pateikti motyvuotą atsisakymą jį suderinti.

Faktinės aplinkybės

Pareiškėjams V. M. ir V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 4,0600 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos (įrašas nekilnojamo turto registre apie šio sklypo naudojimo pobūdį – urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių – galiojo nuo 2007-02-05 iki 2014-03-27). Žemės sklypo plotas, pagrindinė tikslinė paskirtis, naudojimo būdas ir apribojimai nustatyti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-01-20 įsakymu Nr. (4.1)-A1-28. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-08-23 įsakymu Nr. A1-849 „Dėl žemės sklypo, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini)“ leista rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – žemės sklypo padalijimas į 26 sklypus. Įsakymo 2 punktu nustatyti plano rengimo reikalavimai, iš kurių 2.5 papunkčiu nurodyta, jog teritorija patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją (senovės gyvenvietė, A1705), pripažinta saugoma. Dėl šios priežasties žemės sklypo plano projektas turi būti derinamas Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio (skyriaus).

Bylos duomenimis nustatyta, kad iki šio ginčo iškėlimo teisme paskutinį kartą dėl Žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos m., plano prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui suderinimo pareiškėjos V. M. vardu į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrių kreiptasi 2016-05-16 prašymu, kuriuo buvo prašoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2016-05-09 raštą Nr. S1-178 skubos tvarka suderinti minėtą Planą. Prie šio prašymo pridedama Plano projekto byla, 2016-05-09 raštas bei įgaliojimo kopija.

Į pareiškėjos V. M. 2016-05-16 prašymą Klaipėdos skyrius atsakė skundžiamu 2016-05-27 raštu Nr. (12.53.-Kl)2Kl-958 „Dėl prašymo suderinti projektą“.

„Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau tekste KPD) Klaipėdos skyrius, 2016-04-04 Nr. (12.44.-Kl)2Kl-560 priėmė administracinį sprendimą, „Dėl „Žemės sklypo ( kad. Nr. 2501/0016:345) (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumento“ nederinimo“ ir tam, kad būtų užtikrinti imperatyvūs NKPAĮ 11 str. 5 d., 17 str. 3 d. ir 19 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 4 d., 6 d. lp., 2 p., 3 p. reikalavimai ir nesunaikintos ar kitaip nežalojamos Šventosios senovės gyvenvietės apskaitos dokumentuose nustatytos vertingosioms savybės - 1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai - kultūrinis sluoksnis <. . .>; dabartinis ir senasis reljefas <...> , vadovaujantis NKPAĮ 5 str. 10 d. 10 p. surašė reikalavimą iki 2016 gegužės 6 d. papildyti Teritorijų planavimo dokumento Aiškinamojo rašto III dalį „Žemės sklypo plano sprendiniai“ sekančiai:

1. Žemės sklypas (kad.Nr.2501/0016:345), esantis (duomenys neskelbtini) yra nacionalinio lygmens, valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės Šventosios senovės gyvenvietės teritorijoje (unikalus kodas kultūros vertybių registre 1813), Lietuvos respublikos Kultūros ministro įsakymu pripažinta saugoti moksliniam pažinimui bei saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Šventosios senovės gyvenvietės apskaitos dokumentuose nustatytos vertingosioms savybėms - 1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai - kultūrinis sluoksnis <...>; dabartinis ir senasis reljefas <...> .

Žemės sklypui (kad.Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) taikomi NKPAĮ 19 str. reikalavimai, Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 “Archeologinio paveldo tvarkyba” nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo “ patvirtintų sąlygų XIX skyrius.

2. Papildyti Aiškinamojo rašto dalį, aprašant planuojamus sklypus ir kiekvienam suplanuotam sklypui įrašyti šiuos reikalavimus:

Žemės sklypo ( kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentu suformuotas sklypas Nr. ... (sklypo plotas ... m2) yra nacionalinio lygmens, valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės Šventosios senovės gyvenvietės teritorijoje (unikalus kodas kultūros vertybių registre 1813), Lietuvos Respublikos Kultūros ministro įsakymu pripažinta saugoti moksliniam pažinimui bei saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Šventosios senovės gyvenvietės teritorijoje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nustatytas vertingąsias savybes - 1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai - kultūrinis sluoksnis <...>; dabartinis ir senasis reljefas <...>.

Suformuotam žemės sklypui taikomi Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. nustatyti reikalavimai, Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 “Archeologinio paveldo tvarkyba” nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 Nutarimu Nr.343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo “ patvirtintų sąlygų XIX skyrius.

Pataisytus „Žemės sklypo ( kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumento“ sprendinius, prašome teikti KPD Klaipėdos skyriui nagrinėti pakartotinai.“

Departamento Klaipėdos skyrius informuoja, kad pakartotinai 2016-05-16 d. su „Prašymu suderinti projektą“ pateiktos priede Nr.1 „Žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, bylos“ (adresas (duomenys neskelbtini)) 2012 m.), nėra pataisytos pagal 2016-04-04 Nr. (12.44.- Kl)2Kl-560 sprendime nurodytus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad iki 2016-05-06 reikalavimas neįvykdytas, manome, kad tokiais veiksmais Jūs atsisakote vykdyti privalomą reikalavimą, ko pasėkoje yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau NKPAĮ) 5 str. 10 d. 10 p. p., todėl vadovaujantis to paties įstatymo 31 str. 2 d. prašome Jus atvykti į Departamento Klaipėdos skyrių, adresu Tomo g. 2, Klaipėda 2016 06 13 13.00 val. pas vyriausiąjį valstybinį inspektorių L. K. dėl protokolo surašymo pagal NKPAĮ 31¹ str. 1 dalį.“

Prie skundžiamo rašto pridedama Plano projekto byla.

Dėl skundžiamo rašto panaikinimo

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš vieningos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (pvz., 2008-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008; 2006-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006). ABTĮ (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme. Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2010-09-03 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Išanalizavus skundžiamo rašto turinį, matyti, kad skundžiamu raštu pateikiama informacija, kad jau yra priimtas sprendimas, t. y. Klaipėdos skyriaus 2016-04-04 raštas Nr. (12.44.-Kl)2Kl-560 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui nederinimo“ bei atkartojami jame išdėstyti reikalavimai, kurie turėjo būti įgyvendinti pakartotinai kreipiantis dėl Plano suderinimo. Skundžiamu raštu konstatuojama, kad pareiškėjos V. M. 2016-05-16 prašymu nėra įgyvendinti minėti Klaipėdos skyriaus 2016-04-04 rašte nurodyti reikalavimai. Be to, skundžiamu raštu prašoma atvykti į Klaipėdos skyrių 2016-06-13 13.00 val. pas vyriausiąjį valstybinį inspektorių L. K. dėl protokolo surašymo pagal NKPAĮ 31¹ str. 1 dalį. Taigi skundžiamu raštu iš esmės neatsakyta į pareiškėjos V. M. 2016-05-16 rašte išreikštą prašymą, t. y. skundžiamu raštu nepasisakoma, ar Planas suderinamas, ar nederinamas, tai pat nepasisakyta ar 2016-05-16 rašte išreikštas prašymas bus nagrinėjamas ar paliktas nenagrinėtu ar kt.

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, jo turinys patvirtina, kad juo pareiškėjams nėra numatomos ar taikomos kokios nors poveikio priemonės, nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos kokios nors teisės, pareigos, jų apimtis. Aptariamu raštu nėra išsprendžiamas koks nors konkretus klausimas, priimamas sprendimas, pareiškėjams tiesiogiai nesukeliamos jokios teisinės pasekmės. Teisines pasekmes dėl Plano derinimo sukėlė skundžiamame rašte minimas Klaipėdos skyriaus 2016-04-04 raštas Nr. (12.44.-Kl)2Kl-560 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui nederinimo“, kuriuo atsisakyta derinti Planą. Tačiau šis sprendimas nėra skundžiamas ir jo teisėtumas bei pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Skundžiamo rašto panaikinimas pareiškėjams jokių realių teisinių pasekmių nesukeltų.

Argumentai, kad Klaipėdos skyrius skundžiamame rašte nepagrįstai konstatuoja, jog pareiškėjos V. M. 2016-05-16 prašymu nėra įgyvendinti Klaipėdos skyriaus 2016-04-04 rašte nurodyti reikalavimai, galėtų būti reikšmingi, jei skundžiamu raštu apskritai būtų nuspręsta atsisakyta derinti Planą, t. y. jei būtų priimtas sprendimas, sukeliantis pareiškėjams teisines pasekmes. Tas pats pasakytina ir dėl argumentų, jog skundžiamu raštu nepagrįstai kviečiama atvykti į Klaipėdos skyrių dėl protokolo surašymo pagal NKPAĮ 31¹ str. 1 dalį. Šie argumentai taip pat galėtų būti reikšmingi nebent ginčijant priimtą galutinį sprendimą, pvz. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau vien prašymas atvykti protokolo surašymui nelaikytinas sukeliančiu teisines pasekmes.

Dėl nurodytų argumentų skundžiamas raštas vertintinas kaip informacinio, aiškinamojo pobūdžio aktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje informacinio pobūdžio dokumentai nepripažįstami aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui (pvz., 2011-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2011-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiamas raštas pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti laikomas savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl vadovaujantis ABTĮ (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 101 straipsnio 1 punktu administracinė byla dalyje dėl skundžiamo rašto panaikinimo nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 1 dalį iki šio įstatymo įsigaliojimo (2014-01-01) pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Pagal šio straipsnio 4 dalį, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti detalieji planai planavimo organizatoriaus sprendimu gali būti nerengiami ar nebaigiami rengti, t. y. įstatymas numato, kad šiuo klausimu turi būti priimtas sprendimas. Byloje nėra duomenų, kad Palangos miesto savivaldybės administracija būtų priėmusi sprendimą neberengti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-08-23 įsakymu Nr. A1- 849 leistą rengti planą. Pažymėtina, kad Administracija 2016-03-22 raštu (4.12)-D3-765 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-15 nutartį (adm. byla Nr. eA- 2463-624/2016), nepanaikins 2012-08-23 įsakymo Nr. Al-849 „Dėl žemės sklypo, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo pradžios ir reikalvimų nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini)“.

Teritorijos planavimo dokumentas pradėtas rengti vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi iki 2014-01-01) 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kuriame buvo įtvirtinti atvejai, kai miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai yra prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Tokie planai buvo rengiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), galiojusio nuo 2010-08-01 iki 2014-01-01, reikalavimus. Tvarkos aprašo 1 punktas numato, kad šio aprašo tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Žemės sklypo planas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, kitais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, o kai žemės sklypai formuojami ar pertvarkomi kultūros paveldo objektų teritorijose, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Tvarkos aprašo 2, 6 punktai). Žemės sklypo Plano rengimo tikslas – žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, esamų naudojimo ir veiklos sąlygų nustatymas, servitutų projektavimas ir (ar) panaikinimas. Tvarkos aprašo 34.4 punkte nustatyta, kad žemės sklypo planas derinamas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu, jeigu žemės sklypas formuojamas ar pertvarkomas kultūros paveldo objektų ar vietovių, kuriems taikoma pradinė teisinė apsauga arba kurie paskelbti saugomais valstybės, teritorijose ar jų apsaugos zonose. Tvarkos aprašo 35 nurodyta, kad savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar kita institucija derinti žemės sklypo plano negali ilgiau kaip 10 darbo dienų; per tokį pat laiką privaloma raštu pateikti motyvuotą atsakymą plano rengėjui, jeigu planas nederinamas.

Byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškėjos V. M. 2016-05-16 prašymo, kuriuo buvo prašoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2016-05-09 raštą Nr. S1-178 skubos tvarka suderinti Planą, būtų priimtas konkretus sprendimas, t. y. kad Planas būtų suderintas ar kad būtų pateiktas motyvuotas atsakymas plano rengėjui dėl plano nederinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis ABTĮ (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 2 punktu ir Tvarkos aprašo 35 punktu, atsakovas įpareigotinas per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti pareiškėjos V. M. 2016-05-16 prašymą, kuriuo buvo prašoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2016-05-09 raštą Nr. S1-178 skubos tvarka suderinti Planą, ir jį suderinti arba pateikti motyvuotą atsisakymą derinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad, sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, yra vadovaujamasi Lietuvos administraciniame procese vyraujančiu principu „pralaimėjęs moka“. Šį principą išreiškia ABTĮ (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 44 straipsnio 1 dalis, nustatanti, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, todėl ji ne tik neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet ir įgyja pareigą atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK, ir Civilinio proceso kodeksas) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ABTĮ (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjai skundu prašo pareiškėjai V. M. iš atsakovo priteisti turėtų 822,00 € bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju už parengtą skundą pareiškėja V. M. sumokėjo UAB „Anarima“ 800,00 € (aštuonis šimtus eurų ir 00 ct), ką patvirtina pridedami dokumentai (2014-06-15 Sąskaita faktūra ANR Nr. 0220 ir 2016-06-15 Kasos pajamų orderis ANR Nr. 355) bei 22,00 € (dvidešimt du eurai ir 00 et) žyminio mokesčio. Detalizuojama, kad skundo parengimas apima: pareiškėjų pirminę konsultaciją (1 val.) - 40 €, susipažinimą su bylos medžiaga (3 val.) - 120 €, dokumentų skanavimą (1 val.) - 40 €, skundo surašymą (15 val.) - 600 €.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vadovaujantis ABTĮ (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 44 straipsnio 6 dalies pirmu sakiniu, administracinių bylų teisenoje proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti jai tokias atstovavimo išlaidas, kurias ji patyrė ne tik advokato ar advokato padėjėjo, bet ir kitų asmenų, kurie teisėtai atstovavo proceso šaliai, teisinėms paslaugoms apmokėti (2012-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal Rekomendacijų (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punktą maksimalūs galimi priteisti užmokesčio dydžiai skaičiuotini taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (nagrinėjamu atveju – 2015 m IV ketvirčio, kadangi skundas surašytas 2016-06-15) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. 756,90 € (https://osp.stat.gov.lt).

Pagal Rekomendacijų (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas koeficientas – 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo parengimą yra 1892,25 € (2,5 x 756,90). Taigi, pareiškėjų prašoma suma neviršija rekomenduojamų dydžių.

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ši administracinė byla dalyje nutrauktina, o kitoje dalyje pareiškėjo skundas tenkintinas, laikytina jog sprendimas priimtas iš dalies pareiškėjų naudai, t. y. buvo tenkintas vienas iš dviejų reikalavimų. Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo pareiškėjos V. M. naudai priteistina 411 € (822 € / 2) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 45 straipsnio 2 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 1 punktu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2016-07-01) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti administracinę bylą dalyje dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2016-05-27 rašto Nr. (12.53.-Kl)2Kl-958 „Dėl prašymo suderinti projektą“ panaikinimo.

Įpareigoti atsakovą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, atstovaujamą Klaipėdos skyriaus, per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti pareiškėjos V. M. 2016-05-16 prašymą ir jį suderinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui arba pateikti motyvuotą atsisakymą jį derinti.

Iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, atstovaujamo Klaipėdos skyriaus, pareiškėjos V. M. naudai priteisti 411 € (keturis šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.