- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- e2-16812-541/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10501-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgėlienė
- Trečiasis asmuo
- J. M.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo J. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 920,04 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (e. b. l. 1-6):
1.1. 2016 m. kovo 31 d., apie 14:49 val. (duomenys neskelbtini), dėl E. R., vairavusios automobilį Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas atsakovą, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo J. M.; pastarajai buvo suteikta pirmoji pagalba, suleisti vaistai, o kitą dieną dėl galvos sumušimo ir kaklo patempimo ji buvo pristatyta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ji buvo nukreipta į pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą UAB „Sanum medicale“, kur jai nustatyta diagnozė S13.4, paskirtas gydymas ir išduotas laikinas nedarbingumas nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., o už nedarbingumo laikotarpį ieškovas J. M. paskyrė 1 198,84 Eur dydžio ligos pašalpą;
1.2. J. M. laikinai nedarbinga minėtu laikotarpiu buvo dėl 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykio pasekmių, todėl ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalimi, Draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi, 2016 m. liepos 28 d. reikalavimu Nr. (8.22) 3-83894 kreipėsi į eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas“ dėl 1 198,84 Eur žalos, patirtos paskyrus J. M. ligos pašalpą, atlyginimo. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 26 d. raštu informavo VSDFV Vilniaus skyrių, kad bus atlyginama tik 278,80 Eur žala, susidariusi J. M. paskyrus ligos pašalpą už nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 14 d., nes, pasak draudimo bendrovės, tolimesnis nedarbingumas J. M. buvo tęsiamas ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų;
1.3. Ieškovas, atlikęs J. M. medicininių dokumentų patikrinimo išvadą, 2016 m. gruodžio 8 d. reikalavimu Nr. (8.22E) 3E-25626 pakartotinai kreipėsi į eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas“ dėl likusios žalos sumos, t. y. 920,04 Eur, atlyginimo, tačiau atsakovas 2017 m. sausio 6 d. raštu informavo VSDFV Vilniaus skyrių, kad savo sprendimo dėl draudimo išmokos nemokėjimo nekeis;
1.4. Atsakovo atsisakymas atlyginti žalą yra nepagrįstas, kadangi byloje pateiktų įrodymų visuma (J. M. nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktas, nedarbingumo pažymėjimai, išduoti vadovaujantis Pažymėjimų išdavimo taisyklių reikalavimais, medicininiuose dokumentuose esantys gydytojų įrašai) pagrindžia faktą, kad J. M. patyrė sveikatos sutrikdymą ir buvo nedarbinga dėl 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykio, už kurį atsakingos E. R. civilinė atsakomybė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“, todėl VSDFV Vilniaus skyrius įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į visą už šį nedarbingumo laikotarpį J. M. paskirtą ligos pašalpos sumą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti pilna apimtimi. Savo poziciją iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (e. b. l. 67-68):
2.1. Atsakovui nekyla pareiga mokėti likusios patirtos žalos dalies, nes nukentėjusiajai J. M. ligos pašalpa buvo išmokėta ne dėl 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų;
2.2. Draudikas turi pareigą įvertinti žalos aplinkybes, faktą ir dydį, todėl ligos pašalpos išmokėjimo, nedarbingumo pažymėjimų išdavimo faktai turi būti įvertinti pagrįstumo aspektu. Šiuo atveju atsakovas, objektyviai įvertinęs jam pateiktus nukentėjusiosios medicininius dokumentus, nustatė, jog jokie tyrimai nukentėjusiajai nustatytos diagnozės S13.4 nepagrindė, toks ilgas gydymas nebuvo niekuo pagrįstas, jo neįmanoma susieti su eismo įvykio padariniais, o administracinio teisės pažeidimo byloje J. M. diagnozuotas galvos sumušimas, kaklo raumenų patempimas, vestibiulinis sindromas, nepatvirtinti objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis;
2.3. Nukentėjusiajai nebuvo nustatytas net nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl laikinas nedarbingumas negalėjo tęstis taip ilgai, taigi, ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovės palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog ieškovas skyrė nukentėjusiam asmeniui ligos pašalpą tik išsamiai ištyręs aplinkybes ir dokumentus bei įsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu, be to, kompetentingų specialistų du kartus buvo patikrinti nukentėjusiosios dokumentai ir padarytos analogiškos išvados, jog visi J. M. sužalojimai buvo padaryti ginčo eismo įvykio metu, ir ieškovui nekyla abejonių dėl tokios išvados. Prašė nelaikyti byloje atliktos ekspertizės išvadų, kaip didesnės įrodomosios galios, o vertinti jas byloje esančių įrodymų bei pateiktų ieškovo paaiškinimų kontekste. Pažymėjo, jog ekspertas padarė išvadą tik iš jam pateiktų dokumentų, kurių dalies, be kita ko, neįskaitė, o visi gydytojų įrašai atlikti betarpiškai bendraujant su nukentėjusiąja, išklausius jos nusiskundimus. Be to, išvadoje yra daug netikslumų, ekspertas remiasi tik pavienėmis frazėmis medicininiuose dokumentuose, nevertina kitų gydytojų nurodytų išvadų ir rekomendacijų, o savo išvadas daro, nesiremdamas jokiais dokumentais. Teismo ekspertas taip pat nurodė, jog esant tokiam sužalojimui gydymas gali tęstis 2-3 savaites, tačiau galimi ir ilgesni gijimo periodai, kaip ir buvo šiuo atveju (e. b. l. 139-143).
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje atsakovų atstovės nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą, akcentavo tai, jog šiuo atveju nukentėjusiosios J. M. nedarbingumas tęsėsi net 2 mėnesius, tačiau susipažinus su nukentėjusiosios medicininiais dokumentais matyti, jog juose nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų diagnozę S13.4, todėl atsakovas nusprendė kompensuoti tik už 10 dienų laikiną nedarbingumą. Taigi, šiuo atveju nėra nustatyto ir įrodyto priežastinio ryšio tarp 2016 m. kovo 31 d. įvykusio eismo įvykio ir nukentėjusiajai atsiradusių pasekmių. Ieškovo atlikto patikrinimo išvadoms nepritaria, kadangi, priešingai, byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, jog nukentėjusiosios sužalojimai atsirado dėl ginčo eismo įvykio. Be to, jau iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos matyti, jog nukentėjusiajai, nesant objektyvių požymių, nebuvo pagrindo konstatuoti net nežymaus sveikatos sutrikdymo, po greitosios pagalbos medikų apžiūros nukentėjusioji atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Kitą dieną po medikų apžiūros ligoninėje nukentėjusiajai patvirtinta tik viena diagnozė - galvos sumušimas, jokios kitos diagnozės nebuvo patvirtintos, neskirtas joks gydymas, nukentėjusiajai skirti tik nerimą mažinantys vaistai, o nedarbingumas buvo tęsiamas tik remiantis subjektyviais nukentėjusiosios nurodytais simptomais. Pažymėjo, kad teismo ekspertas padarė kategorišką išvadą, jog nėra kaip susieti nukentėjusiosios sužalojimų su ginčo eismo įvykiu, t. y. nebuvo konstatuota jokių sužalojimų, o gydymas remiasi tik nukentėjusiosios įvardintais simptomais. Ieškovas, savo ruožtu, nepagrindė, jog teismo eksperto išvada yra nekompetentinga ar nepagrįsta, neteikė į bylą papildomų įrodymų, neprašė apklausti teismo eksperto ar skirti pakartotinės ekspertizės. Atsakovas, vykdydamas įrodinėjimo pareigą paneigti ieškovo pateiktas išvadas, inicijavo ekspertizės atlikimą šioje byloje ir visiškai įrodė savo poziciją, taigi, ieškinys turi būti atmestas pilna apimtimi (e. b. l. 139-143).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. M. nurodė, jog smūgis ginčo eismo įvykio metu buvo labai stiprus, skausmas taip pat, jai mėnesį laiko teko nešioti kaklo įtvarą, negalėjo pasukti galvos ir pakelti rankos, nuolat gėrė nuskausminamuosius vaistus, o patirtos traumos pasekmes jaučia iki šiol, todėl laikosi pozicijos, jog nedarbingumas jai buvo tęsiamas pagrįstai, dėl būtent eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Pažymėjo, jog į greitosios pagalbos ligoninę buvo atvežta suleidus trejus nuskausminamuosius vaistus, be to, galvos traumų ir mėlynių niekas nežiūrėjo, nors jos buvo ant viso kūno, o dėl gydytojų įrašų komentuoti nieko negalėjo. Į avarijos kaltininkę, taip pat į policiją nesikreipė (e. b. l. 139-143).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
II. Ginčo esmė
6. Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo žalos, patirtos paskyrus J. M. ligos pašalpą už nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., atlyginimo regreso teise iš už žalos padarymą atsakingo asmens draudiko – atsakovo. Atsakovas iš esmės neginčijo ieškovo reikalavimo teisės, atlygino dalį žalos, tačiau atlikęs žalos įvertinimą ir konstatavęs, jog nukentėjusiajai dalis ligos pašalpos buvo išmokėta ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, atsisakė atlyginti visą ieškovo nurodytą žalą. Taigi, šio ginčo nagrinėjimo objektą sudaro aplinkybės dėl trečiojo asmens J. M. patirtų sužalojimų apimties, jų priežastinio ryšio su 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykiu ir atsakovo pareigos atlyginti ieškovui žalą apimties.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
7.1. 2016 m. kovo 31 d., apie 14:49 val. (duomenys neskelbtini), dėl E. R., vairavusios automobilį Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo iš darbo vykstanti J. M.; dėl įvykio buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 10N-65287261-16 ir administracinėn atsakomybėn patrauktai E. R. paskirta 30,00 Eur administracinė nuobauda (e. b. l. 13-16, 71, 59).
7.2. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. M. 2016 m. balandžio 1 d. – 2016 m. gegužės 31 d. laikotarpiu buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai Serija EE Nr. 5075774, Nr. 5116486, Nr. 5182371, Nr. 5239146, Nr. 5304261, Nr. 5360281, Nr. 5421384, Nr. 5475740, Nr. 5517917 (e. b. l. 17-25). Ieškovas 2016 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 6-15-1431 pripažino, kad J. M. įvykęs lengvas nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo yra draudiminis įvykis, todėl už nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. ieškovas J. M. paskyrė 1 198,84 Eur ligos pašalpą (e. b. l. 26-27).
7.3. Ieškovas 2016 m. liepos 28 d. reikalavimu Nr. (8.22) 3-83894 kreipėsi į atsakovą dėl 1 198,84 Eur žalos, patirtos paskyrus J. M. ligos pašalpą, atlyginimo (e. b. l. 28-29). Atsakovas 2016 m. rugsėjo 26 d. pranešimu informavo VSDFV Vilniaus skyrių, kad bus atlyginama tik 278,80 Eur žala, susidariusi J. M. paskyrus ligos pašalpą už nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 14 d., nes, pasak draudimo bendrovės, tolimesnis nedarbingumas J. M. buvo tęsiamas ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (e. b. l. 32). Ieškovas, patikrinęs UAB „Sanum medicale“ esančius J. M. medicininius dokumentus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo, įvykusio 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. liepos 19 d. J. M. medicinos dokumentų patikrinimo pažyma Nr. 14N-2804 bei 2016 m. lapkričio 14 d. J. M. medicinos dokumentų patikrinimo pažyma Nr. (9.6) 11-12044 padarė išvadas ir siūlė vertinti, kad J. M. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. – 2016 m. gegužės 31 d. buvo laikinai nedarbinga dėl 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykyje patirtų sužalojimų, konstatavo, jog elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai išduoti vadovaujantis tesiės aktų reikalavimais (e. b. l. 30-31, 33-55). Ieškovas 2016 m. gruodžio 8 d. reikalavimu Nr. (8.22E) 3E-25626 kreipėsi į atsakovą dėl likusios – 920,04 Eur žalos, patirtos paskyrus J. M. ligos pašalpą, atlyginimo (e. b. l. 56-57), tačiau atsakovas 2017 m. sausio 6 d. raštu ieškovo prašymo netenkino, kadangi patikrinęs J. M. medicininius dokumentus padarė išvadą, jog J. M. nedarbingumas nuo 2016 m. balandžio 15 d. nesusijęs su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu (e. b. l. 58).
7.4. Byloje nėra ginčo, kad E. R. eismo įvykio metu vairuotas automobilis Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsakovo apdraustas valdytojo civiline atsakomybe pagal Draudimo įstatymą.
7.5. Į bylą taip pat buvo pateikta E. R. Administracinio teisės pažeidimo byla ROIK Nr. 16056551092 (El. bylos priedas, b. l. 8-29), Teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. 0201/17 (El. bylos priedas, b. l. 44-50).
Dėl žalos atlyginimo
8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad socialinio draudimo išmokos mokėjimą nukentėjusiam sąlygojo dėl atsakovo draudėjo kaltės sukeltas eismo įvykis, taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad įvykis pripažįstamas draudiminiu. Byloje sprendžiamas ginčas dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos atlyginusio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus reikalavimo priteisti žalai atlyginti išmokėtas lėšas iš žalą padariusio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas, vadovaudamasis J. M. medicininių dokumentų įrašais, laikė, kad J. M. laikinas nedarbingumas yra 2016 m. kovo 31 d. apie 14:49 val. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio pasekmė. Minėto eismo įvykio ir laikino J. M. nedarbingumo priežastinį ryšį ieškovas grindžia 2016 m. liepos 19 d. J. M. medicinos dokumentų patikrinimo pažyma Nr. 14N-2804, taip pat 2016 m. lapkričio 14 d. J. M. medicinos dokumentų patikrinimo pažyma Nr. (9.6) 11-12044, kuriose nurodyta, jog J. M. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. – 2016 m. gegužės 31 d. buvo laikinai nedarbinga dėl 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykyje patirtų sužalojimų, o elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai išduoti vadovaujantis tesės aktų reikalavimais (e. b. l. 30-31, 33-55).
9. Remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje pateiktų įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014).
10. Taigi, vien aplinkybė, jog trečiasis asmuo nedirbo laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. ir dėl to ieškovas išmokėjo valstybiniu socialiniu draudimu draustam asmeniui draudimo išmoką (ligos pašalpą) jo nedarbingumo laikotarpiu, nesudaro besąlyginio pagrindo ieškinio tenkinimui. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo poziciją, jog ieškovo išmokėta kompensacija trečiajam asmeniui J. M. viršija jos dėl ginčo eismo įvykio patirtos žalos dydį, grindžia byloje atliktos teismo ekspertizės išvada, jog iš esmės 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykio metu J. M. nebuvo konstatuota sužalojimų, kurie būtų pagrįsti objektyviais duomenimis, nedarbingumo pažymėjimai jai buvo išduoti ir tęsiami nepagrįstai (e. b. l. El. bylos priedas, b. l. 50). Dėl ekspertizės akto įrodomosios reikšmės yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015, kurioje yra išaiškinęs, kad teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Ekspertizės aktas vertintinas kaip vienas iš byloje esančių įrodymų kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir ekspertizės akte pateiktos išvados teismui nėra privalomos. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, šioje byloje atliktos ekspertizės išvados yra motyvuotos, pagrįstos J. M. medicininių dokumentų duomenimis ir juos visiškai atitinka, t. y. J. M. medicininiai dokumentai nepaneigia eksperto nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados dėl J. M. nedarbingumo pažymėjimuose konstatuotos kaklo raumenų ir raiščių patempimo diagnozės. Pažymėtina, jog ieškovo nurodyti argumentai dėl atliktos ekspertizės išvadų nepagrįstumo, neparemti jokiais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Savo ruožtu, ieškovas nesinaudojo teise teikti papildomus įrodymus byloje, teise prašyti apklausti ekspertą teismo posėdyje, skirti byloje pakartotinę ekspertizę, ir nepagrindė objektyviais duomenimis savo išsakytų abejonių dėl teismo proceso metu atliktos ekspertizės išvadų (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo nesivadovauti eksperto pateiktomis išvadomis dėl trečiajam asmeniui padarytų sužalojimų priežastinio ryšio (CPK 218 straipsnis).
11. Pažymėtina ir tai, kad pagal sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 punktą nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę (Taisyklių 12 punktas) Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 0201/17 padarytos aiškios išvados, jog nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti ir tęsti nepagrįstai, kadangi buvo pilnas diagnozės ir TLK-10 klasifikacijos neatitikimas, nes šeimos gydytojas rašo diagnozėje būklė po galvos sumušimo, smegenų sutrenkimas, o koduoja kaip kaklo patologiją. Be to, J. M. medicininiuose dokumentuose nurodyti sveikatos sutrikdymo požymiai, t. y. galvos skausmas, pykinimas, koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai, nebūdingi J. M. nustatytai galvos sumušimo diagnozei, nes sumušimo diagnozė visų pirma rašoma nustačius išorinius sužalojimus. o taip pat nebuvo ir galvos smegenų sukrėtimo simptomatikos – nebuvo sąmonės praradimo anamnezėje, spontaninio nistagmo (e. b. l. El. bylos priedas, b. l. 50). Nagrinėjamos bylos atveju J. M. buvo gydyta net 61 dieną, nors nukentėjusiajai nebuvo nustatytas net nežymus sveikatos sutrikdymas. Minėta, jog pagal Taisyklių 9 punktą, net esant nežymiam sveikatos sutrikdymui sužalojimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Be to, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus Vyresniosios tyrėjos Anos Zacharevič 2016 m. liepos 4 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-65287261-16 nurodė aplinkybes, jog VTMT ekspertas, susipažinęs su J. M. medicininiais dokumentais, nustatė, kad J. M. diagnozuotas galvos sumušimas, kaklo raumenų patempimas, vestibiulinis sindromas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, padarė išvadą, jog nėra pagrindo nėra pagrindo sveikatos masto nustatymui (e. b. l. 71). Teismas taip pat pažymi, jog nėra pagrindo vadovautis vien trečiojo asmens J. M. teismo posėdžio metu duotais subjektyvaus pobūdžio paaiškinimais dėl jos sužalojimo masto, kadangi juos paneigia ekspertizės išvados ir kitais minėtais rašytniais įrodymais nustatytos objektyvios aplinkybės. Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su atsakovo pozicija, jog dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo J. M. sveikata buvo sutrikdyta ne daugiau kaip 10 dienų, todėl atsakovui nekyla prievolė atlyginti ieškovui išmokėtų socialinių draudimo išmokų, kurių išmokėjimas nepagrįstas objektyviais įrodymais.
12. Įrodyti žalos priežastinį ryšį su eismo įvykiu turi ją priteisti reikalaujantis ieškovas. Nagrinėjamos bylos kontekste sutiktina su atsakovo argumentais, jog ieškovas, nukentėjusiajai paskirdamas pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. jai suteiktas nedarbingumas ir išmokėta ligos pašalpos dalis buvo dėl 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, taigi, neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovo ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
13. Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 520,00 Eur išlaidos už teismo ekspertizę (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, j. a. k. 191683350, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai 520,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.