- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-775-755/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10501-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriaus, VSDFV Vilniaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- J. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-775-755/2018
teisėja Jolanta Vėgėlienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10501-2017-6
2018 m. gruodžio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16812-541/2017 pagal ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui J. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašė teismo priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 920,04 Eur žalos atlyginimą.
2. Nurodė, kad dėl 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykio nukentėjo J. M., kuriai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl ko ji buvo nedarbinga nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., jai ieškovas paskyrė 1 198,84 Eur dydžio ligos pašalpą.
3. Paaiškino, jog dėl eismo įvykio atsakinga E. R., vairavusi automobilį Mitsubishi Colt, kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Pateikus reikalavimą atlyginti žalą dėl 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykio, atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ informavo skyrių, kad bus atlyginta tik 278,80 Eur žala, nukentėjusiajai J. M. paskyrus ligos pašalpą už nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki balandžio 14 d., nes tolimesnis nedarbingumas nukentėjusiajai buvo tęsiamas ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.
4. Teigė, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė atlyginti žalą, nes įrodymai pagrindė nukentėjusiąją patyrus sveikatos sutrikdymą dėl eismo įvykio ir ,J. M. paskyrus ligos pašalpą už nedarbingumo laikotarpį, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į visą išmokėtą pašalpos sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas vertino byloje atliktos ekspertizės akto išvadas kaip motyvuotas, pagrįstas J. M. medicininių dokumentų duomenimis ir juos visiškai atitinkančias, t. y. J. M. medicininiai dokumentai nepaneigia eksperto nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados dėl J. M. nedarbingumo pažymėjimuose konstatuotos (duomenys neskelbtini) diagnozės. Pažymėjo, kad ieškovo argumentai dėl atliktos ekspertizės išvadų nepagrįstumo neparemti rašytiniais įrodymais, ieškovas nesinaudojo teise pateikti papildomų įrodymų, prašyti apklausti ekspertą teismo posėdyje ar skirti pakartotinę ekspertizę. Sprendė, jog nėra pagrindo nesivadovauti eksperto išvadomis dėl trečiajam asmeniui padarytų sužalojimų priežastinio ryšio.
7. Pažymėjo, kad teismo medicinos ekspertizės akte padarytos aiškios išvados, jog nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti ir tęsti nepagrįstai, nes diagnozė visiškai neatitiko TLK-10 klasifikacijos, o trečiojo asmens medicininiuose dokumentuose nurodyti sveikatos sutrikimo požymiai nebūdingi nustatytai (duomenys neskelbtini) diagnozei. Nurodė, jog nebuvo pagrindo vadovautis vien J. M. teismo posėdžio metu duotais subjektyvaus pobūdžio paaiškinimais dėl jos sužalojimo masto, kadangi juos paneigė ekspertizės išvados ir kitais rašytiniais įrodymais nustatytos objektyvios aplinkybės.
8. Sprendė, jog dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo J. M. sveikata buvo sutrikdyta ne daugiau kaip 10 dienų, todėl atsakovei nekilo prievolė atlyginti ieškovui išmokėtų socialinių draudimo išmokų, kurių išmokėjimas nepagrįstas objektyviais įrodymais.
9. Konstatavo, kad ieškovas, nukentėjusiajai paskirdamas pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. suteiktas nedarbingumas ir išmokėta ligos pašalpos dalis buvo dėl 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, kas reiškia, ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos ir eismo įvykio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį dėl 920,04 Eur žalos atlyginimo iš AB „Lietuvos draudimas“priteisimo.
11. Teigia, kad teismas netinkamai vertino apelianto pateiktus duomenis, trečiojo asmens parodymus, taip pat neįsigilino į kitas byloje esančias aplinkybes. Pažymi, jog skyrius, teikdamas ieškinį dėl žalos priteisimo, pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovo reikalavimo pagrįstumą, taip pat ieškinio pagrįstumą įrodinėjo nukentėjusiosios J. M. išsamiais ir aiškiais posėdžio metu duotais paaiškinimais, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės išimtinai vadovavosi tik Teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. 0201/17 ir administracinio teisės pažeidimo byloje Valstybinės teismo medicinos tarnybos eksperto pateikta išvada. Skundžiamame sprendime teismas išdėstė abstrakčias išvadas, neatitinkančias atskirų įrodymų ar jų visumos, nepagrįstai sumenkino ieškinio pagrįstumą patvirtinančių įrodymų įrodomąją reikšmę.
12. Tvirtina, jog bylos nagrinėjimo metu atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ekspertizės aktas turi būti vertinamas kritiškai, nes jo tiriamojoje dalyje ekspertas nurodė, jog daugelis gydytojų įrašų, esančių pateiktuose medicininiuose dokumentuose (kuriais remiantis buvo padarytos išvados), buvo neįskaitomi, medicinos ekspertas neapžiūrėjo nukentėjusiosios betarpiškai, neapklausė jos gydančio gydytojo, jis tik tyrė jam pateiktus dokumentus, kurių dalies net neįskaitė, todėl, apelianto manymu, yra pagrindas abejoti eksperto padarytų išvadų objektyvumu. Mano, kad ekspertizės akte pateiktos išvados neatitinka trečiojo asmens medicininiuose dokumentuose užfiksuotų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios patirtais sužalojimais.
13. Nurodo, kad trečiasis asmuo J. M. teikė teismui paaiškinimus prisiekusi, todėl jos parodymais netikėti nėra pagrindo. Be to, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad trečiasis asmuo J. M. simuliavo sužalojimą ar kad buvo sužalota ne eismo įvykio metu, kas lėmė ginčijamą nedarbingumą, todėl nepagrįstai teismas sprendė nesant pagrindo vadovautis trečiojo asmens teismo posėdžio metu duotais subjektyviais paaiškinimais. Atkreipia dėmesį, jog trečiojo asmens paaiškinimai patvirtino, kad dėl didelio gydytojų darbo krūvio medicininiuose dokumentuose nebuvo pakankamai detaliai aprašyti objektyvūs sužalojimo požymiai ir tai, kad gydytojas dokumentuose nenurodė objektyvių sužalojimų požymių, nėra pagrindas daryti išvadą, jog trečiasis asmuo nebuvo sužalotas ar, kad aptariamus sužalojimus patyrė ne eismo įvykyje, kurį sukėlė atsakovės draudėjas.
14. Atkreipia dėmesį, jog teismo nurodytos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės skirtos sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, kas yra reikšminga sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau ne nustatant, ar asmuo yra darbingas, ar nedarbingas.
Atsiliepimas
15. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
16. Nurodo, kad apeliantas nesiėmė priemonių siekiant paneigti atsakovės poziciją, t. y. nepateikė jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytų sužalojimų ir paskirto laikinojo nedarbingumo.
17. Tvirtina, jog apelianto pozicija dėl teismo medicinos ekspertizei suteiktos didesnės įrodomosios galios ir sumenkintų kitų apeliantės pateiktų įrodymų nepagrįsta, nes teismas akcentavo vertinęs eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja dalimis, su kitais įrodymais.
18. Pažymi, kad eksperto išvados pagrįstos vadovaujantis absoliučiai visais civilinėje byloje esančiais medicininiais dokumentais, su kuriais susipažino ir pats apeliantas, išvadas pateikė kvalifikuoti medicinos specialistai, kurių sudėties apeliantas civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu nepaneigė.
19. Teigia, jog ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo visas galimybes imtis atitinkamų priemonių – prašyti paskirti pakartotinę ekspertizę, apklausti ekspertą, pateikti kitus papildomus įrodymus byloje,tačiau nei vienu iš paminėtų būdų nepasinaudojo ir nepateikė logiškų paaiškinimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 2 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
21. Nustatyta, kad 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykio metu, Vilniuje, buvo sužalota J. M.. Atsakinga už eismo įvykį pripažinta E. R., vairavusi automobilį Mitsubishi Colt, kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 6-15-1431 pripažino 2016 m. kovo 31 d. įvykį draudžiamuoju, o už nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. VSDFV Vilniaus skyrius J. M. paskyrė 1 198,84 Eur ligos pašalpą. Ieškovas 2016 m. liepos 28 d. pretenzija Nr. (8.22) 3-83894 kreipėsi į eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas“ dėl 1 198,84 Eur žalos, patirtos paskyrus J. M. ligos pašalpą, atlyginimo. AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 1736324/977081 informavo VSDFV Vilniaus skyrių, jog bus atlyginama tik 278,80 Eur žala, susidariusi J. M. paskyrus ligos pašalpą už nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. nes tolimesnis J. M. nedarbingumas nesusijęs su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu.
22. Apeliantas VSDFV Vilniaus skyrius nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ieškovui neįrodžius priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir trečiajam asmeniui atsiradusios žalos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su sprendimu argumentai pagrįsti.
23. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl priežastinio ryšio tarp 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykio ir trečiajam asmeniui išmokėtos ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. nebuvimo, iš esmės rėmėsi teismo medicinos ekspertizės akto išvadomis bei Sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (toliau - Taisyklės).
24. 2017 m. birželio 28 d. nutartimi teismas paskyrė ekspertizę priežastiniam ryšiui tarp 2016 m. kovo 31 d. įvykusio įvykio ir šio įvykio metu nukentėjusios J. M. nedarbingumo nustatyti. Teismo ekspertas ekspertizės akto Nr. 0201/17 išvadose nurodė, kad trečiajam asmeniui 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykio metu nebuvo konstatuoti sužalojimai, (duomenys neskelbtini) diagnozė nepagrįsta objektyviais simptomais, diagnozė visiškai neatitiko TLK-10 klasifikacijos, trečiojo asmens medicininiuose dokumentuose nurodyti sveikatos sutrikimo požymiai nebūdingi trečiajam asmeniui nustatytai (duomenys neskelbtini) diagnozei.
25. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 str. 2 d., 216 str.). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).
26. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teismo medicinos ekspertizės išvadas, sprendžia, jog esminis ekspertizės išvados akcentas yra netinkamai nustatyta trečiojo asmens J. M. per eismo įvykį patirto sveikatos sutrikdymo diagnozė pagal TLK-10 klasifikaciją (CPK 185 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant priežastinio ryšio tarp ginčo eismo įvykio ir nukentėjusiajai išmokėtos ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. buvimo klausimą, negalima remtis išimtinai klaidingos diagnozės nustatymu, todėl konstatuoti ieškovui neįrodžius minėto priežastinio ryšio.
27. Iš byloje esančių rodymų matyti, jog 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykio metu nukentėjusioji J. M. kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl (duomenys neskelbtini) ir dėl to kilusio skausmo. Nukentėjusiąją pripažinus nedarbinga ir nukreipus į pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, J. M. medicininiuose dokumentuose buvo fiksuojami trečiojo asmens skundai dėl sveikatos būklės po ginčo eismo įvykio, kurie iš esmės per visą nukentėjusiosios nedarbingumo laikotarpį, nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., nekito. Byloje nenustatyta, kad per visą trečiojo asmens laikinojo nedarbingumo laikotarpį medicininiuose dokumentuose būtų užfiksuoti skundai dėl sveikatos būklės, nesusiję su 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykio metu patirtu sveikatos sutrikdymu ir kuriais remiantis J. M. buvo pratęstas nedarbingumas (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog atsakovė pagrįstų argumentų, kodėl po 2016 m. balandžio 15 d. trečiojo asmens J. M. nurodyti skundai dėl sveikatos būklės yra nesusiję su ginčo įvykio metu patirta trauma, nepateikė.
28. Atsižvelgiant į nutarties 27 punkte išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netikslus J. M. diagnozės nurodymas pats savaime negali paneigti ieškovo išmokėtų ligos pašalpų po 2016 m. balandžio 15 d. pagrįstumo, nes nepaneigta, kad nukentėjusioji J. M. buvo gydoma ir laikinai nedarbinga dėl 2016 m. kovo 21 d. eismo įvykio metu patirtos traumos, kas rodo, kad yra priežastinis ryšys tarp 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykio ir trečiajam asmeniui išmokėtos ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. (CK 6. 247 str., CPK 185 str.). Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad ieškovas du kartus tikrino trečiojo asmens J. M. medicininius dokumentus dėl ginčo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo teisėtumo ir nenustatė, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. trečiasis asmuo J. M. nebuvo nedarbinga dėl eismo įvykio ir elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti nepagrįstai.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja kad nagrinėjant ieškinio pagrįstumą ir priimant sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės akto išvadomis ir neatsižvelgė į trečiajam asmeniui dėl 2016 m. kovo 31 d. eismo įvykio kilusias realias pasekmes sveikatai, todėl nepagrįstai sprendė nebuvus priežastinio ryšio tarp ginčo eismo įvykio ir išmokėtos ligos pašalpos laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. (CPK 185 str.).
30. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Taisyklėmis, kurios yra skirtos nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą. Šiuo atveju 2016 m. birželio 23 d. specialisto paaiškinimas administracinėje byloje Nr. 07-16-9425319 dėl pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą nebuvimo, nagrinėjant ginčą dėl civilinės atsakomybės, negali būti tinkamu įrodymu, įrodinėjant priežastinį ryšį, nes sveikatos sutrikdymo masto nustatymas turi įtakos neteisėtos veikos kvalifikavimui išimtinai pagal baudžiamosios teisės normas.
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, spręsdamas priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos klausimą , netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
32. Panaikinus skundžiamą ir priėmus naują sprendimą, iš atsakovės priteisiamos valstybės naudai 4,35 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir 21 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 83 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (j. a. k. 191683350) naudai 920,04 Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų 04 ct) žalos atlyginimą.
Priteisti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) valstybės naudai 4,35 Eur (keturis eurus 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą 00 ct) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660.