- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-02
- Bylos Nr.
- ATP-792-533/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-04-3-00124-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus vedėjos T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla R. D. atžvilgiu nutraukta nenustačius Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. vasario 24 d. R. D. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius V. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad R. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nuostatas, kadangi jo vadovaujamos įmonės statybos objekte leido dirbti T. S. esant darbo sutarties požymiams, tačiau nepasirašius su juo darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinę bylą R. D. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus vedėja T. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teigia, kad pagal suformuotą teismų praktiką pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Valstybinės darbo inspekcijos nuomone, apylinkės teismas, nagrinėdamas R. D. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl nelegalaus darbo, nukrypo nuo bendrostos nuostatos, kad darbdavys neturi teisės leisti darbuotojams pradėti dirbti, kol nėra pasirašyta darbo sutartis bei apie jų įdarbinimą nėra tinkamai pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Jei darbuotojai dirba aptartomis sąlygomis, toks darbas, laikomas nelegaliu. Nagrinėjamu atveju T. S. dirbo nesudaręs darbo sutarties, apie jo įdarbinimą Valstybinto socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nebuvo pranešta, todėl R. D. įmonėje jis dirbo nelegaliai. Pažymi, kad šį faktą paliudijo teismo posėdyje apklaustas V. S., kuris paaiškino, kad tyrė nelaimingą atsitikimą objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje dėl S. Š. patirtos traumos darbe. Tiriant S. Š. nelaimingą atsitikimą darbe, su juo buvo bendrauta jam suprantama rusų kalba, taigi paaiškinimus inspektoriui jis teikė taip pat rusų kalba, todėl, kad kažką būtų nesupratęs bendraujant ar iš jo butų paimti nesuprantami jam paaiškinimai, nuomonė yra klaidinga. Būdamas įspėtas apie atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., S. Š. 2011 m. lapkričio 18 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jį 2011 m. lapkričio 18 d. porininkas Tomas (T. S.) atvežė į objektą 7.00 val. Apie 9.00 val. jį, iškritusį iš 4,5 m. aukščio surado porininkas Tomas, kuris tuo metu kasė šulinį. 2012 m. vasario 10 d. rašytiniame paaiškinime rusų kalba S. Š. nurodė, kad 2011 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje kartu su T. S. dirbo objekte. Darbo inspekcijos specialistų nuomone, neaiškus yra teismo motyvas, jog T. S., teikusiam rašytinį paaiškinimą inspektoriui lietuvių kalba buvo būtinas vertėjas. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)" direktortus teisme įrodinėjo, jog T. S. yra lenkas ir nemoka rašyti lietuviškai, o dėl kalbos barjero galėjo nesusikalbeti, tačiau paaiškinimus Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui pateike lietuvių kalba. Atkreipia dėmesį, kad T. S. teisme paprašė rusų kalbos vertėjo, nors teigė esąs lenkas, kuris nuo gimimo gyvena Lietuvoje, pagrindinį išsilavinimą įgijo Lietuvoje, darbo sutartį pasiraše lietuvių kalba, ją pasirašant vertėjas nebuvo reikalingas. Dėl šių priežasčių teismas netinkamai įvertino liudininko T. S. parodymus, duotus teismo posėdžio metu. T. S. nurodė, kad R. D. pasiūlė jam darbą ir jie susitare susitikti Pavilnyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atvykęs į objektą, T. S., jo teigimu darbdavio nerado, todėl jis apėjo objektą, apžiūrėjo, ką reikes dirbti. Kadangi R. D. telefonu buvo sakęs, jog reikės kasti kanalizaciją, akivaizdu, kad tai yra susitarimas del išbandymo, t. y., darbo sutarties požymis.
Apeliaciniu skundu nesutinka su teismo versija, jog tai, kad S. Š. ir T. S. rašytiniai paaiškinimai ir parodymai, duoti apylinkės teismo posėdžio metu skiriasi iš esmės, yra netinkama parodymų paėmimo priežastis. Be to, teismas neįvertino, jog A. G. liudijo R. D. naudai, kadangi iki šiol dirba jo vadovaujamoje įmonėje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu R. D. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas administracinio teisės pažeidimo protokolą grindžia tik T. S. ir S. Š. rašytiniais paaiškinimais. Atkreipia dėmesį, kad darbo sutarties sudarymas su T. S. nuo 2011 m. gruodžio 5 d. nesudaro pagrindo išvadai, jog iki šios datos jis dirbo nelegaliai. Pažymi, kad 2011 m. lapkričio 21 d. A. G. rašytiniame paaiškinime ir teismo posėdžio metu pateiktame paaiškinime nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 16 d. objekte jis dirbo tik su S. Š.. Šie parodymai sutampa su S. Š. ir T. S. parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Teigia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad 2011 m. lapkričio 16 d. – 17 d. R. D. būtų instruktavęs T. S., kad jis būtų dirbęs paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, kad būtų gavęs atlyginimą, taigi visų būtinų darbo sutarties požymių nustatyta nebuvo.
R. D. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nesutiktina su apelianto argumentais, jos rašytinį paaiškinimą S. Š. davė rusų kalba, kadangi jame nėra atžymos apie tai, jog paaiškinimo tekstą kas nors būtų išvertęs į jam suprantamą kalbą. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu tiek S. Š., tiek T. S. parodymus davė rusų kalba. Pabrėžia, kad T. S. teisme nurodė, jog rašytinio paaiškinimo tekstą jam diktavo inspektorius, kadangi jis pats nelabai gerai moka lietuvių kalbą. Pats Valtybinės darbo inspekcijos inspektorius teisme paaiškino, kad pirmasis T. S. paaiškinimas buvo su klaidomis, pribraukytas, kad bendrauta buvo lietuvių kalba, tačiau nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad T. S. neteisingai suprato inspektoriaus jam diktuojamą tekstą. Dėl to byloje atsirado parodymų prieštaravimai, be to, darytina išvada, kad inspektorius galėjo diktuoti jam priimtiną tekstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-705-648/2012).
R. D. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. nuostatas, kadangi jo vadovaujamos įmonės statybos objekte leido dirbti T. S. esant darbo sutarties požymiams, tačiau nepasirašius su juo darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
R. D. savo kaltės nepripažino tiek paaiškinime, tiek pirmos instancijos teismo posėdžio metu. Teigė, kad T. S. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės neteisingos galbūt todėl, kad jis yra lenkų tautybės, rašyti lietuviškai nemoka. Statybos objekte galėjo būti ieškodamas darbo, nes anksčiau yra dirbęs R. D. firmoje. Pažymėjo, kad darbai objekte (duomenys neskelbtini) g. buvo sustabdyti nuo 2011 m. lapkričio 17 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d. dėl nelaimingo atsitikimo darbe.
Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius V. S. teismo posėdžio metu paaiškino tyręs 2011 m. lapkričio 17 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą statybų objekte (duomenys neskelbtini) g. Nukentėjusysis S. Š. jam paaiškino, kad jį, iškritusį iš statomo namo antro aukšto surado ten dirbęs T. S.. Inspektorius paaiškino, kad šis asmuo, rašydamas paaiškinimą, su juo bendravo lietuvių kalba. Paaiškinime nurodė dirbęs nuo 2011 m. lapkričio 16 d., o kitą dieną įvyko nelaimingas atsitikimas. Inspektorius nurodė, kad T. S. nebuvo instruktuotas dėl darbų saugos, jam nebuvo išduotos darbo priemonės, darbo žurnaluose jo parašų nėra.
Liudytoju apklaustas T. S. nurodė, kad su R. D. 2011 m. lapkričio 17 d. sutarė susitikti (duomenys neskelbtini) g. Jam atvykus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus neberado, todėl apėjo statybų objektą, apžiūrėjo ką reikės dirbti. Tuo metu iš statomo namo antro aukšto nukrito S. Š.. Neigė tą dieną dirbęs, kadangi buvo apsirengęs švariais drabužiais. Patvirtino, kad rašytinį paaiškinimą pasirašė jis, tačiau pažymėjo, kad paaiškinimo tekstą diktavo inspektorius, nes jis pats nelabai moka lietuvių kalbą.
Liudytoju apklaustas S. Š. nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio dieną statybų objekte dirbo vienas, kadangi kolega A. G. buvo išvykęs. Tą dieną buvo atvykęs T. S., laukė direktoriaus. Po nelaimingo atsitikimo jis parvežė S. Š. namo. Kada T. S. pradėjo dirbti nežino, tik paaiškino, kad iki nelaimingo atsitikimo jis nedirbo, o po to pats S. Š. buvo nedarbingas. Paaiškino matęs T. S. su kastuvu rankose, tačiau jis nedirbo, nes buvo apsirengęs švariais drabužiais.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-704-195/2011195/2011).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, rašytiniai S. Š. ir T. S. parodymai iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų pirmos instancijos teismo posėdžio metu. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog S. Š. ir T. S. nurodė įtikinamas tokių neatitikimų priežastis, t. y., netinkamą jų parodymų paėmimą ir konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai, remdamasis Lietuvos Respublikos ATPK 249 str., vadovavosi Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d. ir 301 str. nuostatomis, pagal kurias įrodymais laikomi tik patikrinti ir tiesiogiai teismo posėdžio metu ištirti duomenys.
Įvertinus visus surinktus įrodymus, susipažinus su pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymais konstatuotina, jog apylinkės teismas priėjo teisingos išvados, kad R. D. kaltė dėl nelegaliai jo vadovaujamoje firmoje dirbusio T. S. neįrodyta, todėl pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nutraukė.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus vedėjos T. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.