Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013-12-02 nuosprendžio, kuriuo V. V. išteisintas dėl blindžių ir beržų nukirtimo ir medienos pagrobimo nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. požymių, A. N. išteisintas dėl dokumento suklastojimo, nepadarius veikos turinčios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. požymių ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d. požymių.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų 9786 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis pagrobė svetimą turtą, tai yra, 2009 m. sausio – kovo mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iškirto bendrasavininkiams E. D., A. Z. ir R. Z. – V. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sklype augusius medžius – 3 beržus, kurių kelmų skersmenys 9 cm., 11 cm. ir 30 cm., 143 blindes, kurių kelmų skersmenys - 10 vnt. po 8 cm., 7 vnt. po 9 cm., 3 vnt. po 10 cm., 7 vnt. po 11 cm., 7 vnt. po 12 cm., 8 vnt. po 13 cm., 5 vnt. po 14 cm., 8 vnt. po 15 cm., 9 vnt. po 16 cm., 8 vnt. po 17 cm., 8 vnt. po 18 cm., 7 vnt. po 19 cm., 6 vnt. po 20 cm., 3 vnt. po 21 cm., 7 vnt. po 22 cm., 8 vnt. po 23 cm., 6 vnt. po 24 cm., 6 vnt. po 25 cm., 2 vnt. 26 cm., 3 vnt. po 28 cm., 1 vnt. 29 cm., 2 vnt. 30 cm., 5 vnt. po 31 cm., 2 vnt. po 32 cm., 2 vnt. po 33 cm.,1 vnt. 34 cm., 1 vnt. 41 cm., 1 vnt. 47 cm., baltalksnį, kurio kelmo skersmuo 20 cm. ir 2009 m. kovo – gegužės mėnesiais, bet ne vėliau kaip 2009 m. gegužės 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, medieną išgabenęs pagrobė 1536, 31 Lt vertės svetimą, E. D., A. Z. ir R. Z. – V. priklausantį turtą.

A. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio tyrėju ir eidamas jam pavestas pareigas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00267-09, 2009-08-05 apie 13.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, surašė įvykio vietos apžiūros 2009-08-05 protokolą ir jame pasirašė, kuriame užfiksavo, kad: 2009-08-05 nuo 09.30 val. iki 10.10 val. buvo apžiūrėtas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypas ir nustatytas nupjautų pušų skaičius bei kelmų matmenys, nors šis žemės sklypas ir medžių kelmai A. N. nebuvo apžiūrėti; dalyvaujant V. V. ir A. P. 2009-08-05 nuo 09.30 val. iki 10.10 val. buvo apžiūrėta žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis ((duomenys neskelbtini)sklypas) ir nustatytas šiame žemės sklype iškirstų medžių kiekis bei kelmų matmenys, nors V. V. apžiūrint žemės sklypą nedalyvavo, A. N. medžių kelmų neapžiūrėjo, jų neskaičiavo bei jų matmenų nematavo ir protokole užrašė neteisingą šiame žemės sklypo plote iškirstų medžių rūšį, kiekį bei kelmų matmenis, taip įvykio vietos apžiūros 2009-08-05 protokole A. N. įrašė žinomai neteisingus duomenis ir suklastojo tikrą dokumentą.

Taip pat A. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas vieninga tyčia, 2009-08-05 ryte, tiksliau nenustatytu laiku, IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), surašė specialisto apklausos 2009-08-05 protokolą ir jame pasirašė, kuriame užfiksavo, kad 2009-08-05 nuo 10.00 val. iki 10.20 val. specialistu apklausiamas A. P. nurodė, jog ,,Po matavimų paaiškėjo, kad didžioji dalis krūmų ir nenaudmenų priklauso R. Z. V., o iškirstos blindės L. V.. „R. iškirsta apie 16 blindžių“, taip protokole užrašė neteisingą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sklype iškirstų medžių rūšį ir kiekį, taip specialisto apklausos 2009-08-05 protokole A. N. įrašė žinomai neteisingus duomenis ir suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, A. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju - Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio tyrėju – 2009-08-05, iki apie 13.00 val., suklastodamas įvykio vietos apžiūros 2009-08-05 protokolą ir 2009-08-05 ryte, tiksliau nenustatytu laiku, IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) suklastodamas specialisto apklausos 2009-08-05 protokolą, sąmoningai iškreipė ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamas svarbias aplinkybes, dėl ko baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00267-09 Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-11-19 nutarimu buvo nepagrįstai nutrauktas ikiteisminis tyrimas; taip, kaltinamajame akte nurodyta, A. N. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo principai, sumenkintas valstybės institucijos – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato – autoritetas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos BPK 257 str. numatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nusikalstamą veiką galį būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Proceso metu baigiamosiose kalbose prokuroras paprašė įvertinus byloje surinktus duomenis atskira nutartimi pranešti prokurorui apie nustatytą galimai matininko G. B. padarytas nusikalstamas veikas – melagingų parodymų davimą ir dokumento suklastojimą. G. B. teisme apklaustas keitė savo duotus parodymus, teigė, kad nukentėjusiesiems 1999 metais buvo matuota tik dalis miško, o vėliau tvirtino, kad toje vietoje nukentėjusiesiems miškas iš viso nepriklausė, ikiteisminio tyrimo metu G. B. kelis kartus nurodė, kad 2009 metais jam atmatavus žemės sklypo ribas buvo matyti, kad iškirstas miškas neįeina į E. D. miško sklypo ribas. Teismui buvo primintas G. B. parodymų keitimas pateikti objektyvūs duomenys, kodėl jo parodymai apie iškirstus medžius ir jo atliktus matavimus 2009 metais yra melagingi. Be to, G. B. V. V. išdavė pažymą, kuri buvo pateikta teismui ir toje pažymoje G. B. pažymėjo tikrovės neatitinkančią aplinkybę, jog J. Z. (nukentėjusiųjų tėvui) žemė buvo atmatuota iš S. V. žemės. Tokią aplinkybę paneigė byloje esantys prokuroro surinkti duomenys bei D. B. duoti parodymai. Posėdžio metu G. B. pats pripažino, kad tokia aplinkybė yra neteisinga, nurodė, kad V. V. prašė išduoti tokią pažymą, jis ir išdavė. Apylinkės teismas jokio sprendimo dėl nusikalstamų veikų požymių buvimo nepriėmė. Kadangi šiuo atveju nusikalstama veika gali būti pripažįstama esanti vertinant byloje surinktus duomenis, kurie teismo pripažintini įrodymais, teismas sprendžia ar tam tikras dokumentas, duoti parodymai gali būti laikomi įrodymais ir tai yra teismo prerogatyva, atlikdamas įrodymų analizę teismas tikrina ar įrodymai neprieštarauja kitiems įrodymams ir gali patvirtinti įrodymo netikrumą, apylinkės teismas įvertinęs byloje išrinktus įrodymus turėjo pasisakyti dėl galimų G. B. įvykdytų nusikalstamų veikų.

Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nuosprendyje priėmė sprendimą nuosavybės teisių atkūrimo bylas grąžinti nekilnojamojo turto savininkams. Tokie daiktai – bylos – negali perduoti fiziniams asmenis, dėl jų praradimo galimybės, šie daiktai grąžintini įstaigai, iš kurios jie gauti – Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriui.

Taip pat skunde nurodo, kad teismo nuosprendyje yra ir kitų trūkumų – nors teismui buvo pateiktas prašymas pakeisti V. V. pateiktą kaltinimą ir teismas tokį prokuroro prašymą patenkino. Nuosprendyje nurodyta, kad V. V. kaltinamas pirminiu kaltinimu. Teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo, kad išteisina V. V. dėl blindžių ir beržų kirtimo, tačiau nepamini kaltinime nurodyto baltalksnio.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktas).

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Pagal LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad V. V. nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. požymių, A. N. nepadarė veikų, turinčių Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas neatliko V. V. duotų parodymų analizės, visiškai nevertino, neanalizavo byloje esančių rašytinių dokumentų, todėl teismo išvados dėl V. V. kaltės yra nepagrįstos, padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nes įrodymai įvertinti ne visumoje, nepagrįsti.

Nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnyje, padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas grobdamas svetimą turtą suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Teismo išvada, kad V. V. medžius kirto kaip savo ir neturėjo tyčios pagrobti svetimą turtą paremta paties V. V., nukentėjusiojo A. Z., liudytojo L. V., P. U., K. B., Ž. L. parodymais, iš dalies liudytojo A. B., parodymais, kad V. V. kirto medžius, augančius pamiškėje prie jo dirbamos žemės, manydamas, kad medžius kerta iš jam priklausančios miško ribos. Tai, kad buvo kilęs ginčas dėl sklypų ribų, patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. P., kuris parodė, kai jis dalyvavo 2012-04-10 privataus miško sklypo apžiūroje, kuris priklausė R. Z.-V., dėl neteisėtai iškirstų medžių kiekio nustatymo, tūrio nustatymo, vyko ginčai dėl ribų, teko truputį tas ribas atnaujinti pagal sklypo planus, kad nustatyti kiekį, kiek iškirsta R. Z.-V. pusėje, nenustačius ribų, sunku buvo išmatuoti, kiek R. Z.-V. pusėje iškirsta. Taip pat liudytojas nurodė, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti 2009 metais. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtų asmenų parodymus, į tai, kad tarp V. V. ir nukentėjusiųjų buvo kilęs ginčas dėl riboženklių, buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų patikslinimas, į byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, pagrįstai nurodė, kad V. V. veikoje nėra vagystei būtinos subjektyvinės pusės – tiesioginės tyčios, nes V. V. medžius iškirto dėl suklydimo, kadangi jis galėjo nežinoti riboženklių ir klysti dėl sklypų ribų.

Taip pat nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad A. N. nematavo ir neskaičiavo lapuočių medžių kelmų, nepasikvietė specialisto, galinčio nustatyti medžių rūšį, turinčio sertifikuotą matavimo priemonę, nekvietė ir nukentėjusiosios, įvykio vietos nefiksavo vaizdinio fiksavimo priemonėmis. A. N. apklausiamas teisme nurodė, kad 2009-08-05 papildomai apžiūrėjo įvykio vietą, apžiūrai buvo pakviestas specialistas matininkas A. P., V. V., telefonu į apžiūrą ir apklausą kvietė R. Z.-V., tačiau ji paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) atvykti negali. Įvykio vietos apžiūros metu kartu su juo dalyvavo matininkas A. P. ir V. V.. Apžiūrima vieta buvo apžėlusi aukšta žole ir krūmokšniais, aiškios ribos tarp sklypų nebuvo, matė kelis riboženklius, nukirstų medžių ir krūmų kelmų matėsi R. Z.-V. ir bendrasavininkų sklypo ribose bei V. V. sklypo pusėje, A. P. patvirtino, kad sustatyti riboženkliai yra teisingi ir jais reikia vadovautis, V. V. pasirašė vietoje, su A. P. dar reikėjo atlikti apklausą, todėl jis protokole įvykio vietoje nepasirašė, grįžus į (duomenys neskelbtini) buvo atlikta jo apklausa. Po to pastebėjo, kad įvykio vietos apžiūros protokole nėra A. P. parašo, tuomet nuvyko į A. P. darbovietę ir paprašė jo susipažinti ir pasirašyti protokole, A. P. susipažino ir pasirašė. A. N. taip pat nurodė, kad apžiūrėdamas įvykio vietą protokole aprašė apžiūrimus objektus, kaip atrodo objektai, kaip jie yra matomi, tuo laiku apžiūrimo objekto būklė ir taip toliau. Apžiūrėdamas įvykio vietą nesiekė į įvykio vietos apžiūros protokolą įrašyti klaidingus duomenis, t.y. nupjautų medžių kiekį, rūšį, bei kelmų matmenis. Taip pat neturėjo tyčios suklastoti specialisto apklausos protokolą. V. V. teisme patvirtino A. N. parodymus, tvirtindamas, kad įvykio vietos apžiūroje dalyvavo jis, A. N. ir A. P.. V. V. parodė, kad A. N. įvykio vietoje skaičiavo ir matavo rastus kelmus, protokole pasirašė. Liudytojas A. P. parodė, kad A. N. jį kvietė ir jis buvo nuvykęs į įvykio vietą, medžių skaičiuoti pareigūnui nepadėjo, neprisimena, ar pareigūnas medžius skaičiavo, protokole pasirašė, tačiau nesidomėjo kas jame buvo parašyta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. P. savo anksčiau duotus parodymus patvirtino ir nurodė, jog pareigūnas vėliau atvažiavęs davė pasirašyti ant apžiūros protokolo. Taigi, visuma byloje surinktų įrodymų nepatvirtina, jog A. N., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, apžiūrėdamas įvykio vietą būtų siekęs į įvykio vietos apžiūros protokolą įrašyti klaidingus duomenis bei suklastoti specialisto apklausos protokolą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog A. N. pagrįstai išteisintas dėl dokumento suklastojimo, nepadarius veikos turinčios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. požymių ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. požymių

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2013-12-02 nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės bylos Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010). Tokios nuostatos yra įtvirtintos ir EŽTT jurisprudencijoje (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000, Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky- Laurens and July v. France, no. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009).

Kita vertus, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės bylos Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010). EŽTT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai, bet nagrinėjami atitinkamų kitų Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų teisių aspektu. Šios bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko iš esmės tinkamai laikantis rungimosi principo, bylos nagrinėjimo teisme nuostatų, įtvirtintų BPK XIX-XXII skyriuose. Bylos proceso metu pirmosios instancijos teisme ne kartą buvo tenkinami proceso dalyvių prašymai, pridėti prie bylos jų pateikti dokumentai. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko laikantis rungimosi principo. Nors iš dalies pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis struktūriniu išdėstymu yra panaši į nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą, o turinys nemaža dalimi atitinka advokato baigiamosios kalbos dėl A. N. išteisinimo teiginius, tačiau motyvai dėl įrodymų vertinimo yra paremti bylos nagrinėjimo teisme duomenimis. Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys Nr. 2K-50/2009, 2K-198/2009, 2K-243/2009).

Nu­tar­tis pa­nai­kin­ti nuosp­ren­dį ir per­duo­ti by­lą iš nau­jo nag­ri­nė­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui ga­li bū­ti pri­im­ta tik tais at­ve­jais, kai by­lą iš­nag­ri­nė­jo ša­liš­kas teis­mas ar­ba ji iš­nag­ri­nė­ta pa­žei­džiant BPK 224 ir 225 straips­niuo­se nu­sta­ty­tas teis­min­gu­mo tai­syk­les (BPK 326 straips­nio 1 da­lies 4 punktas). Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių suabejoti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo šališkumu. Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Vertinant subjektyviuosius aspektus byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjos asmeninį tendencingumą. Prokuroro nurodomi teiginiai, kad nėra žinoma, kokie ryšiai teisėją sieja su A. N., V. V., tačiau žinant kad A. N. toliau eina policijos pareigūno pareigas Telšių apskrities VPK, o V. V. anksčiau ėjo policijos pareigūno pareigas, tokie ryšiai yra galimi, yra tik prokuroro nuomonė, kuri neparemta jokiais duomenimis. Proceso dalyviams buvo išaiškinta teisė nušalinti teisėją, tačiau pareiškimų dėl teisėjo nušalinimo nei prokuroras, nei kiti proceso dalyviai nepareiškė. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Prokuroro teiginiai, kad teismas nuosprendžiu nustatinėjo aiškiai nepagrįstas faktines aplinkybes, kurios kelia abejones dėl teismo šališkumo, jog Telšių rajono apylinkės teismas priėmęs 2013-12-02 nuosprendį byloje, jo proceso dalyviams neįteikė, į LITEKO duomenų bazę neįkėlė, nuosprendis, prokuratūrai buvo išsiųstas tik 2013-12-06 prokurorui pateikus atskirą prašymą, todėl apribota, proceso dalyvių galimybė susipažinti su teismo nuosprendžio motyvais ir dėl jo paduoti apeliacinį skundą byloje, jog LITEKO duomenų sistemoje nėra prisegtų dalies teismo posėdžių protokolų, todėl buvo apribota galimybė ir sulyginti protokole fiksuotus duomenis ir tuo akivaizdžiai parodė šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi, yra deklaratyvūs. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 310 str. 1 d. numatyta, jog nuosprendžio nuorašai tuojau po paskelbimo įteikiami išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, o 3 dalyje nurodoma, kad kitiems asmenims, dalyvavusiems bylą nagrinėjant teisme, nuosprendžio nuorašai jų prašymu įteikiami tuojau po nuosprendžio paskelbimo ar išsiunčiami per penkias dienas nuo tokio prašymo gavimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįteikdamas prokurorui nuosprendžio nuorašo iš karto po paskelbimo Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė. Tai, kada nuosprendis, posėdžio protokolas buvo įkeltas į LITEKO duomenų bazę, jokios teisinės reikšmės nuosprendžio pagrįstumui, teismo šališkumui neturi. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo prokuroras, nereiškia, kad teismas ar teisėjas buvo šališki.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus bei apeliaciniame skunde pateiktų reikalavimų vertinimą kolegija pažymi, kad Telšių rajono apylinkės teismas, remdamasis objektyviu vidiniu įsitikinimu ir įstatymu, ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, ir atsižvelgęs į konkrečios bylos specifiką, padarė teisingas išvadas, todėl naikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013-12-02 nuosprendį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, kaip prašė prokuroras, nėra teisinio pagrindo.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad įvertinus byloje surinktus duomenis teismas turėjo atskira nutartimi pranešti prokurorui apie galimai nustatytas matininko G. B. padarytas nusikalstamas veikas. Tai, kad apylinkės teismas įvertinęs visus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, tarp jų ir liudytojo G. B. parodymus, nepriėmė nutarties dėl galimai matininko G. B. padarytų nusikalstamų veiksmų, kaip prašė prokuroras, baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų nepažeidė.

Pagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje priėmė sprendimą nuosavybės teisių atkūrimo bylas grąžinti nekilnojamojo turto savininkams. Kaip matyti iš bylos duomenų, pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareikalavimą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyrius pateikė S. V. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. Z. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. 37, 38 b. l.), todėl minėtos nuosavybės teisių atkūrimo bylos grąžintinos Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2013-12-02 nuosprendį pakeisti:

Nuosavybės teisių atkūrimo bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Telšių skyriui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.