- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-01
- Bylos Nr.
- I-472-243/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01684-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- I. T.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- R. Ž., AB SEB bankas, UAB „Memel Land“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, pareiškėjai I. T. (Ž.), atsakovo VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. T. (Ž.) skundą ir patikslintą skundą atsakovams VĮ Registrų centras Klaipėdos filialui ir VĮ Registrų centras, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB SEB bankas, R. Ž., UAB „Memel Land“ dėl 2015-02-26 sprendimo (registro įrašo – nuosavybės teisių įregistravimo) ir 2015-08-24 sprendimo Nr. cspr1-159 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. T. (Ž.) skundu ir patikslintu skundu prašo panaikinti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2015-02-26 sprendimą (registro įrašą), kuriuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos jos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėda, ir VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-08-24 sprendimą Nr. cspr1-159 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2015-02-26 sprendimas (registro įrašas). Nurodo, jog jos nuosavybės teisės į butą buvo įregistruotos AB SEB bankas prašymu. Argumentuoja, jog pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 punktą prašymą įregistruoti, išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo turto registro įraše gali teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucija, ginanti viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir pasibaigimo dalyvis. Teigia, jog AB SEB bankas nepatenka į šį sąrašą, nes trečiasis suinteresuotas asmuo buvo proceso dalyvis civilinėje byloje dėl kreditorinių prievolių, bet ne dėl nekilnojamojo daikto. Argumentuoja, jog ji nebuvo patalpų savininkė, jos vardu daiktinės teisės neįregistruotos, todėl ji negalėjo būti įkaito davėja, o hipotekos lakštas, kuriuo įkeistas butas, pasirašė jos buvęs sutuoktinis R. Ž., kuris suklastojo jos parašą. Pareiškėjos teigimu, pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo imą paskolą, kuri nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl sąžiningam sutuoktiniui negali kilti solidarioji atsakomybė (t. 1, b.l. 2, 23-24)
Pareiškėja skundą ir patikslintą skundą prašo patenkinti juose išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas atsiliepimu su skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo juos atmesti. Nurodo, jog R. Ž. prašymu ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimo Nr. 2-81-83/2012, Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-05 nutarties Nr. 2-81-83/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutarties Nr. 2A-1243-460/2012 pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2013-02-06 buvo išregistruotos R. Ž. nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėda, nes butas nurodytais sprendimais priteistas I. Ž. Pažymi, jog pareiškėja pati nepateikė prašymo įregistruoti jos nuosavybės teises į butą, tačiau tokį prašymą 2015-02-10 pateikė AB SEB bankas. Nurodo, jog pareiškėjos nuosavybės teisės į butą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ginčijamu 2015-02-26 sprendimu (registro įrašu) pagal AB SEB bankas prašymą. Argumentuoja, jog bankas Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379, 28 punkto nustatyta tvarka turėjo teisę paduoti prašymą dėl daiktinių (nuosavybės) teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre, nes AB SEB bankas buvo proceso dalyvis (atsakovas) Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012, kurioje teismo 2012-02-21 sprendimu I. Ž. priteistas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Nurodo, kad sprendimas paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Pažymi, jog teismo sprendimas yra dėl nekilnojamojo daikto - buto, nes teismo sprendimu butas buvo priteistas pareiškėjai. Nurodo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 dalį daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės registruojamos Nekilnojamojo turto registre, yra teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. Registro įstatymo 14 straipsnis numato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją, ir dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos I. Ž. nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - butą, Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) , pagal pateiktus dokumentus (Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012; Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012 ir Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012), kurie neginčijamai patvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės atsiradimą į šį nekilnojamąjį daiktą (t. 1, b.l. 75-80).
Atsakovo VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas atstovas prašo pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu su skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo juos atmesti. Dėsto tas pačias faktines aplinkybes, kurios nurodytos atsakovo VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo atsiliepime. Nurodo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktą daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės registruojamos Nekilnojamojo turto registre, yra teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. Registro įstatymo 14 straipsnis numato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją, bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Akcentuoja, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą galima tik pagal pateiktą dokumentą, kuris vienareikšmiškai patvirtintų atitinkamos daiktinės teisės (šiuo atveju nuosavybės teisės) atsiradimą tam tikram asmeniui į tam tikrą nekilnojamąjį daiktą. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379, 28 punktas numato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymo nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis. Argumentuoja, jog pareiškėjo nuosavybės teisės įregistruotos AB SEB bankas 2015-02-10 prašymu, kuris turėjo teisę paduoti tokį prašymą, nes buvo dalyvis (atsakovas) civilinės bylos Nr. 2-81-83/2012, kurioje Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimu pareiškėjai priteistas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje. Nurodo, jog pagal Registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktas nustato, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Teigia, jog duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui). Pažymi, jog Nekilnojamojo turto registratorius administracine tvarka negali keisti Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (keisti įrašą apie daiktinės teisės turėtoją), kitaip vertindamas tuos pačius duomenis (įstatymų nustatytus dokumentus), kurie buvo pagrindas padaryti Nekilnojamojo turto registre pirminį įrašą. Teigia, jog dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisių pasibaigimą pareiškėja nepateikė. Argumentuoja, jog nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad jos nuosavybės teisės į butą su rūsiu buvo įregistruotos sukčiavimo būdu ir juos paneigia minėti teismų sprendimai. Pažymu, jog Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Registro įstatymas numato, kad registratorius duomenis Nekilnojamojo turto registre įrašo pateiktų dokumentų pagrindu, o tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą ir, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo ir daryti savarankiškas išvadas aiškinant arba interpretuojant jų turinį. Nurodo, jog pareiškėjos nuosavybės teisės negali būti išregistruotos ir dėl to, jog Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ) butui su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuo 2015-07-07 įregistruotas areštas, kuriuo apribota disponavimo teisė (Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą, 2015-07-07, Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžianti turto areštą kaip įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomą priverstinį nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikiną apribojimą, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (t. 1, b.l. 57-60).
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Memel Land“ atsiliepimu pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstus (t. 2, b.l. 19).
Tretysis suinteresuotas asmuo R. Ž. pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2015-02-26 sprendimo (registro įrašo), kuriuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos I. T. (Ž.) nuosavybės teisės į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) , Klaipėda, ir VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-08-24 sprendimo Nr. cspr1-159 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2015-02-26 sprendimas (registro įrašas), teisėtumo ir pagrįstumo.
Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (redakcija, galiojusi ginčijamo akto priėmimo metu, nuo 2014-06-02 iki 2015-11-01) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu 379 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatai (redakcija, galiojusi nuo 2014-05-01 iki 2015-11-21).
Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog ginčijamu VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2015-02-26 sprendimu (registro įrašu) Nekilnojamojo turto registre įregistruotos I. T. (Ž.) nuosavybės teisės į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda (t. 1, b.l. 14-17). Pareiškėjos daiktinės teisės įregistruotos AB SEB banko prašymu, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialui paduotu 2015-02-10 (t. 1, b.l. 85-86), ir vadovaujantis Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012, Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012 ir Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012 (t. 1, b.l. 87-105). Pareiškėja VĮ Registrų centras Klaipėdos filialui 2015-08-07 paduotu skundu prašė panaikinti registro įrašą, t.y. išregistruoti jos nuosavybės teises, tačiau ginčijamu VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-08-24 sprendimu Nr. cspr1-159 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ paliktas galioti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2015-02-26 sprendimas (registro įrašas) (t. 1, b.l. 126, 3-6).
Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus. Nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimas nekilnojamojo turto registre nėra nuosavybės ar kitos daiktinės teisės atsiradimo pagrindas, o valstybės siekis išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro įrašai daromi kitų kompetentingų subjektų išduotų pirminių dokumentų, išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, pagrindu. Įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas būtent ir užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Šios nuostatos reiškia, jog Nekilnojamojo turto registro įstaigoms nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą. Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, t.y. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, tačiau nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nesuteikta teisė spręsti ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A14–938/04; 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, 2013-09-16 sprendimas administracinėje byloje A492-1383/2013, 2013-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1694/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, 2014-08-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1764/2014, 2015-07-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1632-662/2015, kt.). Tai lemia, jog teismine tvarka nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo (išregistravimo) nekilnojamojo turto registre gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai buvo įregistruoti be pagrindo (pvz. nesant dokumento, kurio pagrindu šie duomenys galėjo būti įrašyti į nekilnojamojo turto registrą; įrašant į nekilnojamojo turto registrą duomenis, kurių nėra dokumente, kuris buvo pagrindas atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimą ir pan.) arba pažeidžiant nustatytą tvarką. Pareiškėja skundą ir patikslintą skundą argumentuoja iš esmės tuo, jog AB SEB bankas neturėjo teisės paduoti prašymą dėl jos nuosavybės teisių įregistravimo, ir tuo, jog nebuvo teisinio pagrindo įregistruoti jos nuosavybės teises. Pareiškėjos argumentai pripažintini nepagrįstais.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktą teismo sprendimas, nutartis, nutarimas ar nuosprendis yra daiktinių teisių registravimo registre pagrindas. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu; prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, o 3 dalyje numatyta, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, sprendimų dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo priėmimo tvarką ir jų formą nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – Nuostatai). Nuostatų 19 punkte įtvirtinta, jog registro tvarkytojas, gavęs prašymus ir registro duomenis, siekdamas įregistruoti arba išregistruoti registro objektą arba pakeisti duomenis apie jį, atlieka pateiktų registro duomenų analizę, įvertina duomenis ir priima sprendimą registro objektą įregistruoti, išregistruoti arba pakeisti jo duomenis, o Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytais atvejais – atsisakyti registro objektą įregistruoti ar išregistruoti arba pakeisti duomenis apie jį. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; o to paties straipsnio 4 punkte įtvirtintas atsisakymo registruoti daiktines teises pagrindas - jeigu dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios.
Minėta, jog pagrindas registruoti pareiškėjos nuosavybės teises į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012, Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012 ir Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012. Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys (t. 1, b.l. 14). Iš Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012 matyti, jog tiek ieškovas R. Ž., tiek atsakovė I. Ž. santuokos nutraukimo byloje be kitų reikalavimų prašė priteisti butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsakovei I. Ž. (t. 1, b.l. 110-122). Nurodytu teismo sprendimu būtent tai ir buvo padaryta – teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog I. Ž. priteisiamas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012 ištaisyti rašymo apsirikimai, kurie nagrinėjamoje byloje teisinės reikšmės neturi, nes nėra susiję su dalinamo sutuoktiniams turto priklausomybe (t. 1, b.l. 125). Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012 I. Ž. taip pat priteistas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (t. 1, b.l. 87-109). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012 įsiteisėjo 2013-03-04. ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011, 2015-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2148-520/2015 ir kt.). Aplinkybė, kad pareiškėja yra padavusi prašymus dėl civilinių bylų atnaujinimo, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes registruojant pareiškėjos nuosavybės teises registre minėti teismų sprendimai buvo įsiteisėję ir galiojo. Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklauso I. Ž., todėl atsakovas VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas turėjo teisinį pagrindą, nurodytą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punkte įregistruoti pareiškėjos teises į šį butą.
Pareiškėjai argumentuojant, jog AB SEB bankas neturėjo teisės paduoti prašymą įregistruoti jos nuosavybės teises, pažymėtina, kad pagal Nuostatų 28 punktą prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis. Minėtose civilinėse bylose AB SEB bankas buvo proceso šalis - atsakovas, o teismų procesiniais sprendimais santuokos nutraukimo byloje išspręsti ir nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisų į juos klausimai, todėl teismo sprendimas yra ir dėl nekilnojamųjų daiktų bei daiktinių teisių į juos. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog AB SEB bankas buvo proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių dalyvis, todėl pagal Nuostatų 28 punktą laikytinas subjektu, turinčiu teisę paduoti prašymą VĮ Registrų centras Klaipėdos filialui dėl pareiškėjos nuosavybės teisių į butą įregistravimo. Pažymėtina, kad bankas įgyvendino šią teisę, nes pareiškėja tokio prašymo neteikė.
Pareiškėjai iš esmės neigiant savo nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini) , Klaipėda, pažymėtina, jog tokie ginčai nagrinėjami bendros kompetencijos teisme ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Minėta, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatą, darytina išvada, kad duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui). Šios nuostatos yra taikomos nekilnojamojo turto registratoriui, kuris, kaip viešojo administravimo subjektas, administracine tvarka negali keisti nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (keisti įrašą apie daiktinės teisės turėtoją), kitaip vertindamas tuos pačius duomenis (įstatymų nustatytus dokumentus), kurie buvo pagrindas padaryti Nekilnojamojo turto registre pirminį įrašą. Pareiškėja tokių duomenų nei atsakovui, nei teismui nepateikė. Konstatuotina, jog VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2015-02-26 sprendimas (registro įrašas), kuriuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos I. T. (Ž.) nuosavybės teisės į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėja ginčija ir VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-08-24 sprendimą Nr. cspr1-159 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, priimtą išnagrinėjus pareiškėjos skundą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Sprendimu paliktas galioti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2015-02-26 sprendimas (registro įrašas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog paprastai teisines pasekmes sukelia teritorinio registratoriaus sprendimas, o ne institucijos, patikrinusios teritorinio registratoriaus sprendimo teisėtumą privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, sprendimas. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo pobūdį bei į tą aplinkybę, jog teritorinio skyriaus sprendimas yra įformintas ne individualiu administraciniu aktu, kaip jis suvokiamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu, o padarytas registro įrašas, atitinkantis institucijos valios išraišką, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo išvadai, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas, kuriuo iš esmės išdėstyti padaryto registro įrašo motyvai, nesukėlė pareiškėjai teisinių pasekmių (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, kurių pagrindu konstatuota, jog VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2015-02-26 sprendimas (registro įrašas) yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo panaikinti ir VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-08-24 sprendimą Nr. cspr1-159 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2015-02-26 sprendimas (registro įrašas), kuriuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos I. T. (Ž.) nuosavybės teisės į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-08-24 sprendimas Nr. cspr1-159 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2015-02-26 sprendimas (registro įrašas), yra teisėti ir pagrįsti ir panaikinti juos pareiškėjos skunde ir patikslintame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjos I. T. (Ž.) skundą ir patikslintą skundą dėl VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2015-02-26 sprendimo (registro įrašo) ir VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-08-24 sprendimo Nr. cspr1-159 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ panaikinimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.