- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-22-479/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05104-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- Compensa TU S
- Atsakovas
- E. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group ieškinį atsakovei E. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group 2015-04-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. K. dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad 2013-05-12 atsakovės nepilnametė dukra A. K. apgadino (duomenys neskelbtini), stovėjusią L. R. IĮ priklausančią transporto priemonę Honda CRV, kuri pagal transporto priemonių draudimo sutartį buvo apdrausta Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group. Ieškovė paaiškino, kad transporto priemonės savininkei išmokėjo 175,63 Eur dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė teigė, kad dėl automobilio sugadinimo padarytą žalą privalo atlyginti nepilnametės A. K. įstatyminė atstovė E. K.. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 175,63 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-22 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2013-04-25 ieškovė apdraudė L. R. IĮ priklausantį automobilį Honda CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nustatyta, kad 2013-05-14 G. R. kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad 2013-05-12 buvo apgadintas apdrausto automobilio Honda CRV dešinės pusės galinis bamperis. Teismas nustatė, kad ieškovė 2013-10-30 sumokėjo L. R. IĮ 175,63 Eur dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog apdraustą automobilį sugadino atsakovės nepilnametė dukra A. K., todėl teismas ieškovės ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovė skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais ir liudytojos R. K. parodymais. Ieškovės įsitikinimu šios proceso dalyvės draudiminio įvykio tiesiogiai nematė ir yra suinteresuotos bylos baigtimi, todėl teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti. Ieškovė nurodė ir tai, kad teismas netinkamai įvertino Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK 2013-05-20 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris patvirtina, jog ieškovės apdraustą transporto priemonę apgadino atsakovės dukra A. K., todėl atsakovė privalo atlyginti dėl to atsiradusią žalą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nustatyta tvarka teismui nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Ieškovė skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais ir liudytojos R. K. parodymais. Ieškovės įsitikinimu šios proceso dalyvės draudiminio įvykio tiesiogiai nematė ir yra suinteresuotos bylos baigtimi, todėl teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko ir savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus grindė savo paaiškinimais, taip pat liudytojos R. K., kuri yra atsakovės motina, parodymais. LR CPK 177 str. 1 d. nustato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai yra viena iš įstatyme numatytų įrodinėjimo priemonių (LR CPK 177 str. 2 d.). Taigi atsakovės paaiškinimai bei liudytojos R. K. parodymai nagrinėjamu atveju yra leistina ir teisėta įrodinėjimo priemonė atsakovės atsikirtimams pagrįsti. Kolegija pažymi, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal LR CPK 185 str. nuostatas, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Akivaizdu, jog atsakovė yra suinteresuota šios bylos baigtimi, nes teismo sprendimas turės tiesioginės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Liudytoja R. K. yra atsakovės motina, todėl ši aplinkybė taip pat yra reikšminga vertinant jos parodymų patikimumą. Kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nurodytos aplinkybės savaime nepaneigia teismo teisės remtis šiomis įrodinėjimo priemonėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK 2013-05-20 nutarimo matyti, kad atsakovė policijos pareigūnams nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes dėl automobilio sugadinimo kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra nustatyta esminių prieštaravimų tarp atsakovės paaiškinimų, liudytojos R. K. parodymų bei kitų byloje esančių įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik atsakovės paaiškinimus ir liudytojos R. K. parodymus, bet ir kitus byloje esančius įrodymus bei jų visumą, kuria remiantis buvo padarytos teismo išvados dėl ginčo esmės. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias LR CPK nuostatas ir procesinių pažeidimų nepadarė.
Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas netinkamai įvertino Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK 2013-05-20 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris patvirtina, jog ieškovės apdraustą transporto priemonę apgadino atsakovės dukra A. K.. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad apdraustą transporto priemonę sugadino atsakovės nepilnametė dukra A. K., todėl atsakovė privalo atlyginti dėl to padarytą žalą pagal LR CK 6.275 str. nuostatas. Kolegija pažymi, kad ieškovei teigiant, kad transporto priemonę sugadino atsakovės dukra, ieškovė turėjo procesinę pareigą šias aplinkybes įrodyti (LR CPK 178 str.). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė neteisėtus atsakovės veiksmus įrodinėjo Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK 2013-05-20 nutarimu, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu dėl turto sugadinimo. Kolegija pažymi, kad nors 2013-05-20 nutarime nurodoma, jog A. K. veiksmuose yra įžvelgiami LR BK 187 str. nurodyto nusikaltimo požymiai, tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina nusikalstamos veikos padarymo ir atsakovės neteisėtų veiksmų civilinei atsakomybei taikyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje pateikiami baudžiamosios bylos duomenys, kurie, juos pateikusios proceso šalies įsitikinimu, turi reikšmės įrodinėjimo dalykui civilinėje byloje, jie turi būti įvertinti kaip ir kiti įrodymai remiantis civiliniame procese taikytinomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, išskyrus jei jie yra prejudicinių faktų galią turintys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad 2013-05-20 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nagrinėjamu atveju neturi prejudicinės galios pagal LR CPK 182 str. 3 p. nuostatas, todėl šis nutarimas turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Iš nutarimo matyti, kad atsakovės dukra purvu ir smėliu išpurvino automobilio Honda CRV variklio gaubtą, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, jog šiais veiksmais transporto priemonė nebuvo sugadinta. Iš nutarimo taip pat matyti, kad automobilio naudotojas G. R. automobilio subraižymo momento nematė ir sugadinimus pastebėjo tik 2013-05-14 būdamas darbe. Nors ieškovė teigė, kad įvykį tiesiogiai matė kito subraižyto automobilio savininkas D. N. bei jo motina D. K., tačiau šie asmenys policijos pareigūnams pateikė paaiškinimus tik dėl automobilio BMW 535 sugadinimo. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad šie asmenys būtų matę kaip atsakovės nepilnametė dukra A. K. subraižė ieškovės apdrausto automobilio Honda CRV dešinės pusės galinį bamperį. Kiti byloje esantys įrodymai šių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Įvertinusi byloje esančius įrodymus kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei dėl transporto priemonės sugadinimo taikyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškovės ieškinį atmesti.
Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-22 sprendimą palikti nepakeistą.