Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1A-48-350-2013

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-03-21
Bylos Nr.: 1A-48-350-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-50-9-00026-2009-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Valdas Petras Meidus
Kaltinamasis: B. L., D. S.
Advokatai: Vytautas Kupcikevičius

Kategorijos

2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
2.4.6.4.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)

Teisėjas Audrius Sadauskas Baudž. byla Nr. 1A-48-350/2013

Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00026-2009-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6; 2.4.6.4.2; (S) 1.2.14.5.2; 1.2.29.1;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U O SPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Sigito Bagdonavičiaus,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant: prokurorei Aurelijai Gališanskytei,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,išteisintosioms B. L., D. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo B. L. ir D. S. pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. išteisintos, neįrodžius, kad jos padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. L. ir D. S. buvo kaltinamos tuo, kad veikdamos bendrininkų grupėje ir turėdamos vieningą tikslą, jog valstybinio socialinio draudimo fondas D. S. apskaičiuotų ir išmokėtų didesnes nei priklauso nėštumo ir gimdymo pašalpas bei išmokas vaiko priežiūrai ir tokiu būdu siekdamos apgaule D. S. naudai užvaldyti svetimą turtą, B. L. ir D. S. žinodamos apie D. S. nėštumą ir žinodamos, kad pagal tuo metu galiojusio Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. nuostatas motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, ir motinystės pašalpa D. S. turėtų būti apskaičiuojama pagal D. S. 2008 m. 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, o motinystės (tėvystės) pašalpa D. S. turėtų būti apskaičiuojama pagal D. S. 2008 m. 4 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, iš anksto žinodamos, jog jokio darbo D. S. neatliks, susitarė, kad ji fiktyviai įdarbins D. S. savo ūkyje ir mokės 3000 Lt per mėnesį, melagingai įvardintus kaip darbo užmokestį, o laikotarpiu, iš kurio bus skaičiuojamos motinystės pašalpos, mokės pinigus, melagingai įvardinamus kaip priedai,

ir vykdamos savo nusikalstamus ketinimus B. L., atstovaudama savo ūkį, registruotą (duomenys neskelbtini), Panevėžys, su D. S. 2008-07-23 suklastojo darbo sutartį Nr. 4, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog D. S. priimama dirbti į B. L. ūkį pardavimų vadybininke ir 3000 Lt. mėnesinė alga yra mokama už atliktą darbą,

po ko B. L. 2008-07-23 B. L. ūkio pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 08-3 (Forma 1-SD) įrašydama melagingus duomenis apie tai, jog D. S. priimta dirbti B. L. ūkyje, suklastojo tikrą dokumentą, kurį ji 2008-07-23 pateikdama valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, panaudojo,

vėliau B. L. suklastojo 2008-09-01 įsakymą Nr. 08-2 bei 2008-10-01 įsakymą Nr. 08-3, kuriuose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog D. S. pasiekė gerų darbo rezultatų tirdama rinką atitinkamai per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, už ką D. S. skiriamos vienkartinės 2500 Lt ir 3800 Lt premijos,

ir B. L. laikotarpiu nuo 2008-07-23 iki 2008-12-31 remiantis suklastota darbo sutartimi ir suklastotais 2008-09-01 bei 2008-10-01 įsakymais Nr. 08-2 ir 08-3 D. S. priskaitė 22 254,55 Lt darbo užmokesčio už iš anksto pagal susitarimą neatliktą darbą ir išmokėjo 16 245,82 Lt: už liepos mėnesį D. S. išmokėjo 696,82 Lt, už 2008 metų rugpjūčio mėnesį D. S. išmokėjo 4015 Lt, už 2008 metų rugsėjo mėnesį D. S. išmokėjo 4964 Lt, už 2008 m. spalio mėnesį D. S. išmokėjo 2190 Lt, už 2008 lapkričio mėnesį D. S. išmokėjo 2190 Lt, už 2008 lapkričio mėnesį D. S. išmokėjo 2190 Lt, ir tokiu būdu sukūrus fiktyvią teisinę padėtį, B. L. apie D. S. draudžiamąsias pajamas pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui:

B. L. 2008-10-09 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriai, 2008-10-09 B. L. ūkio suklastotą pranešimą apie apdraustuosius už 2008 m. 3 ketvirtį Nr. 08-4 (forma SAM) su suklastotais priedais: 2008-10-09 valstybinio socialinio draudime ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita (forma SAMF4) ir 2008-10-09 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose buvo įtraukti duomenys apie D. S. už 2008 m. 3 ketvirčio kiekvieną mėnesį išmokėtą pinigų sumą, melagingai įvardinamą kaip atlyginimą už darbą, ir už minėtą ketvirtį D. S. turėtas nepagrįstas 13 254,55 Lt dydžio draudžiamąsias pajamas,

B. L. 2009-01-09 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, 2009-01-09 B. L. ūkio suklastotą pranešimą apie apdraustuosius už 2008 m. 4 ketvirtį Nr. 08-5 (forma SAM) su suklastotais priedais: 2009-01-09 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita (forma SAMF4) ir 2009-01-09 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose buvo įtraukti duomenys apie D. S. už 2008 m. 4 ketvirčio kiekvieną mėnesį išmokėtą pinigų sumą, melagingai įvardinamą kaip atlyginimą už darbą ir už minėtą ketvirtį D. S. turėtas nepagrįstas 9000 Lt dydžio draudžiamąsias pajamas,

Toliau tęsiant nusikalstamą veiką, D. S. 2009-01-06 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių, kur įrašydama prašyme skirti motinystės pašalpą tikrovės neatitinkančias žinias apie ūkininkės B. L. ūkį kaip apie savo darbovietę, suklastojo dokumentą ir panaudojo pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus specialistams, remiantis dokumentais, tame tarpe D. S. 2009-01-06 suklastotu prašymu ir jos anksčiau pateiktais suklastotais dokumentais: pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 08-3 (Forma 1-SD), 2008-10-09 pranešimu apie apdraustuosius už 2008 m. 3 ketvirtį Nr. 08-4 (forma SAM) su priedais, ir vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XI-71 pakeistu LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., motinystės pašalpų dydį apskaičiavus pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, 2009-01-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priėmė sprendimą Nr. 30-101 „Dėl D. S. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo D. S. nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 skirta 18 536,94 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurios apgaule padidintos motinystės pašalpos dalis sudaro 8 175, 23 Lt,

Toliau tęsiant nusikalstamą veiką, D. S. 2009-05-11 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių, kur įrašydama prašyme skirti motinystės (tėvystės) pašalpą tikrovės neatitinkančias žinias apie ūkininkės B. L. ūkį kaip apie savo darbovietę, suklastojo dokumentą ir panaudojo pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus specialistams, remiantis dokumentais, tame tarpe D. S. 2009-05-11 suklastotu prašymu ir jos anksčiau pateiktais suklastotais dokumentais: pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 08-3 (Forma 1-SD), bei 2009-01-09 pranešimu apie apdraustuosius už 2008 m. 4 ketvirtį Nr. 08-5 (forma SAM) su priedais, ir vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XI-71 pakeistu LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., jai motinystės pašalpų dydis apskaičiavus pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, 2009-05-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priėmė sprendimą Nr. 30-1224 „Dėl D. S. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpos“, kuriuo D. S. vaiko iki 1 metų priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-05-11 iki 2010-02-21 skirta 50 740 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, kuri 2010-01-06 ir 2010-01-13 įsakymais Nr. 24-1 bei Nr. 24-123 sumažinta iki 49 415,63 Lt., ir iš kurios apgaule padidintos motinystės (tėvystės) pašalpos dalis sudaro 24 644,73 Lt,

po ko 2010-03-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priėmė sprendimą Nr. 30-464 „Dėl D. S. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpos“, kuriuo D. S. vaiko iki 2 metų priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2010-02-22 iki 2010-02-28 skirta 47 679,26 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, kuri 2010-07-27 ir 2011-01-06 įsakymais Nr. 24-406 bei Nr. 24-4 sumažinta iki 38 680,13 Lt., iš kurios apgaule padidintos motinystės (tėvystės) pašalpos dalis sudaro 13 759,64 Lt,

tokiu būdu B. L. ir D. S., veikdamos išankstine vieninga tiesiogine tyčia, apgaule D. S. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, gauti 46579,60 Lt didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir, nuo 2009-01-05 iki 2010-12-31 išmokėjus D. S. dalį šios didesnės nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpos, apgaule D. S. naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 45125,51 Lt dydžio lėšas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-882/2012 panaikinti ir B. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., jai paskirti baudą 250 MGL (32 500 Lt). Pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d. ir paskirti baudą 150 MGL (19 500 Lt). Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę - baudą 250 MGL (32 500 Lt).

Žemesnės instancijos teismas

D. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., jai paskirti baudą 200 MGL (26 000 Lt). Pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d. ir paskirti baudą 120 MGL (15 600 Lt). Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę - baudą 200 MGL (26 000 Lt).

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. S. ir B. L. solidariai 46 579,60 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, jog B. L. ūkis galėjo D. S. mokėti sulygtą algą, tačiau teismo konstatuotas faktas apie realiai atliktą darbą, nepagrįstas surinktais duomenimis. Tik gynybos pateiktos informacijos vertinimu teismas padarė išvadą, jog D. S. dirbo B. L. ūkyje. Tačiau teismas neišanalizavo kaltinimo pateiktų duomenų. Nuosprendyje lakoniškai nurodyta, jog valstybinio kaltinimo pateikti įrodymai visiškai neatlaiko konkurencijos prieš kitas objektyvias byloje nustatytas kaltinamąsias teisinančias aplinkybes, tačiau motyvų, kodėl kaltinantys duomenys atmesti, nėra. Teismas nepasisakė ir dėl išteisintųjų tarpusavio prieštaravimų bei neatitikimų kitiems bylos duomenims, tokiu būdu pažeidė įstatymo reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje teismų praktikoje taikytinas įrodymų vertinimo taisykles.

Nurodo, kad byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad teisiniai santykiai, reguliuojami darbo kodeksu ir kitais įstatymais nebuvo sukurti, nes darbo sutartimi, pareiginiais nuostatais deklaruojamų ir išteisintosios B. L. tyrimo pradžioje nurodytų darbų D. S. neatliko. 2008-07-23 darbo sutartis bei 2008-09-01 įsakymas Nr. 08-2, 2008-10-01 įsakymas Nr. 08-3, yra suklastoti, nes jie neatitinka tikrovės. Šie dokumentai buvo panaudoti kaip apgaulės priemonė siekiant nepagrįstai gauti didesnę motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą.

Pagal 2008-07-23 darbo sutartį D. S. buvo priimta dirbti į B. L. ūkį pardavimų vadybininke nustatant 2 valandų darbo dieną ir 3000 Lt mėnesinę algą. D. S. pradirbus kelis mėnesius B. L. ūkyje, specialiai jos pareigybei buvo sukurti nuostatai, nes anksčiau pardavimų vadybininkės pareigybės nebuvo. Tačiau išteisintųjų parodymai apie šį lokalinį teisės aktą prieštaringi ir neatitinka kitai bylos medžiagai. D. S. teigė, kad pareiginius nuostatus atspausdino ir jai pasirašyti davė buhalterė A.P. Z.. Tuo tarpu A.P. Z. apklausos metu tvirtino 2008 metais nemačiusi D. S.. Tai, jog D. S. dirbo jai darbo sutartyje sulygtą darbą tvirtino ir B. L., tačiau pateikti rašytinių dokumentų, įrodančių D. S. darbą, B. L. negalėjo, nurodydama, jog „pateikta vadovui informacija neišsaugota (...) susirašinėjimai tarp darbuotojo ir darbdavio nėra saugotini“. Tačiau kaip nustatyta, nei vienos iš jai pareiginiais nuostatais pavestų funkcijų D. S. neatliko ir tai patvirtino kaip liudytojais apklausti juridinių asmenų UAB „T“, UAB „M“, UAB „D“, UAB „B“, kuriems 2008 metų II pusmetyje buvo parduota mediena, direktoriai, kurie parodė, jog jiems bendradarbiaujant su B. L. ūkiu, moteris nedalyvavo, o visus reikalus jie derindavo su B. L. ūkio darbuotoju R. L.. Taigi minėtų įmonių direktorių parodymai paneigia B. L. parodymus apie tai, jog D. S. surado daug pirkėjų. Be to, remiantis B. L. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentais trims iš nurodytų bendrovių: „T“, „M“, „D“ B. L. ūkis pardavinėjo medieną ir anksčiau. D. S. darbo metu atsirado naujas klientas - UAB „B“, kuris iš B. L. ūkio pirko medieną, tačiau šios bendrovės direktorius B. I. paneigė, jog B. L. ūkį galėjęs susirasti D. S. dėka - jis nurodė, kad skelbimų jo vadovaujama įmonė nedėdavusi, o apie B. L. ūkį sužinojo iš kaimyno A. A. (UAB „M“ direktorius).

Teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad nesuinteresuotas liudytojas UAB „T“ direktorius D. D. teigė, jog D. S. B. L. ūkyje matė tris kartus. D. D. tokių duomenų nepateikė nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme. Taip pat ir liudytojo V. M. parodymų, priešingai nei teismas nurodė nuosprendyje, negalima vertinti kaip nesuinteresuoto asmens, kadangi jis dirba išteisintosios ūkyje. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad minėto liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, iš esmės skyrėsi. Teisiamojo posėdžio metu V. M. parodė, kad D. S. „matė tris kartus“, o apklausiamas ikiteisminiame tyrime teigė jog „ūkyje dirbu aš, R. L. ir dar 2008 metais dirbo moteris, tačiau moters aš nesu matęs, tik jos pavardę esu matęs žiniaraštyje“.

Nurodo, kad tai, jog D. S. realiai nevykdė nei vienos iš jai priskirtų funkcijų patvirtina ir tos aplinkybės, kad patikrinus 2007-2008 m. įmones, su kuriomis bendradarbiavo B. L. ūkis, o pagal pardavimų nuostatas, D. S. su jomis privalėjo palaikyti prekybinius ryšius, laiku pateikti klientams visą su parduodamu produktu susijusią informaciją bei reklaminę medžiagą, nustatyta, kad minėtos įmonės jokios informacijos, pasiūlymų ir pan. iš B. L. ūkio negavo.

Nors D. S. ir nevykdė nei vienos iš jai priskirtų funkcijų, tačiau 2008-09-01 ir 2008-10-01 B. L. įsakymais Nr. 08-2 ir Nr. 08-3 jai buvo paskirtos vienkartinės premijos atitinkamai 2 500 Lt ir 3 800 Lt „už pasiektus gerus rezultatus, tiriant rinką per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius“. Ikiteisminio tyrimo metu B. L. premijų skyrimą, kaip ir palyginti didelį atlyginimą, D. S. motyvavo tuo, jog jos darbas buvo pelningas ūkiui - per savo darbo laikotarpį ji surado daug pirkėjų. Tačiau tokius išteisintosios parodymus paneigia surinkta bylos medžiaga. Be to, 2008 rugpjūtį, už kurį D. S. skirta 2500 Lt premija, apskritai nebuvo jokio pardavimo.

Nurodo, kad darbo sutartis buvo fiktyvi, priimant į darbą antraeilėms pareigoms D. S. nepristatė pažymų iš kitų darboviečių, kuriose ji dirbo ir darbo sutartyje nebuvo nurodyta, jog sulygstama dėl namudinio darbo. Šios nustatytos aplinkybės svarbios ne teisės akto pažeidimo konstatavimui, o apibūdina išankstinę kryptingą išteisintųjų tyčią. Mano, jog pažymų nebuvo pareikalauta dėl to, kad darbdaviui nebuvo įdomus D. S. sugebėjimas atlikti darbą, dėl kurio sulygstama darbo sutartimi, nes D. S. buvo priimta ne darbui, o tik atvaizdavimui didesnių draudžiamųjų pajamų. Laikotarpiu, iš kurių buvo skaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa, D. S. dirbo Panevėžio lopšelyje - darželyje „N“, Danutės g. 40-ojo gyvenamojo namo bendrijoje, UAB „D“, B. L. ūkyje, Vyriausioje rinkimų komisijoje. Remiantis surinkta medžiaga 2008 metais rugsėjo mėnesį D. S. dirbo Panevėžio lopšelyje - darželyje „N“, Danutės g. 40-ojo gyvenamojo namo bendrijoje, B. L. ūkyje, Vyriausioje rinkimų komisijoje. D. S. darbo dienos trukmė, 2008 metų rugsėjį, siekė beveik 14 valandų, o tai pažeidė LR Darbo kodekso str. 144 str. 5 d. nuostatas. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog 2008 metų rugsėjį D. S. buvo nustatytas nėštumo stebėjimas esant rizikos faktoriams, tačiau, remiantis rašytine bylos medžiaga ir suinteresuotų asmenų teiginiais, D. S. ir toliau dirbo keliolika valandų per parą.

Nurodo, kad D. S. 2008-12-01 B. L. ūkyje buvo suteiktos atostogos už laikotarpį nuo 2008-07-23 iki 2009-05-23, tai yra suteiktos atostogos už neužsidirbtą laikotarpį, o apklausinėjant išteisintąsias teisme tokio sprendimo motyvai išsiskyrė: B. L. aiškino, kad D. S. skundėsi sveikata, o D. S. teigė, jog jokių problemų su sveikata neturėjo, o tokį sprendimą lėmė didelis krūvis kitoje darbovietėje - darželyje. D. S. parodymai prieštarauja ne tik B. L. parodymams, bet ir surinktai bylos medžiagai: iš 2011-11-14 Valstybinės ligonių kasos prie SAM raštu Nr. 4K-62-9604 pateiktos informacijos matyti, kad nėštumo eigoje D. S. buvo stebima dėl anemijos, komplikuojančios nėštumą, gimdymą ir pogimdyminį laikotarpį, du kartus diagnozuotas nėštumo stebėjimas esant kitu padidintos rizikos faktorių. Be to, iš pateiktų darželio - lopšelio „N“ pažymų matyti, kad intensyviausi darbo mėnesiai buvo 2008 metų rugsėjis ir spalis, tačiau ne gruodis, kaip teigė D. S..

Nurodo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu D. S., prieštaraudama darbdaviui - B. L., davė parodymus apie tai, kad ji ieškojo pirkimui sklypų su miškais. Šiuos jos parodymus tvirtino ir liudytojas R. L.. Tačiau aukštojo išsilavinimo darbdavys nesugebėjo apibūdinti priimamo į darbą asmens pareigų, vėliau suklydo ruošiant tikrovės neatitinkančius pareiginius pardavimo vadybininko nuostatus. Taigi suinteresuotų asmenų parodymai suponuoja išvadą, jog darbas, dėl kurio buvo sulygta, visiškai nedomino nei vadinamojo darbdavio, nei darbuotojo, o dokumentai buvo pasirašinėjami siekiant sukurti fiktyvią teisinę padėtį. Be to, apklausus asmenis, pardavusius sklypus B. L. ir J. L., versija apie D. S. kaip pirkimų vadybininkės darbą taip pat buvo paneigta. Visi liudytojai, išskyrus V. B., tvirtino patys jokių skelbimų apie parduodamus miškus nedėję, o pirkėją susiradę patys per skelbimą, pagal kurį paskambinus atsiliepdavo vyras, su kuriuo vėliau ir tvarkė pardavimo dokumentus. Liudytojas V. B. parodė, jog jis vienintelis įdėjęs skelbimą apie parduodamą mišką, tačiau šis skelbimas patalpintas 2009 metais, tai yra tuo metu, kai D. S. jau buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų. Mano, jog D. S., B. L., jų gynėjui advokatui V. K. ir atitinkamai liudytojui R. L. tapus žinoma apie tai, jog versija apie 2008 - 2009 metais su D. S. pagalba įgytus sklypus yra tikrinama, liudytojas R. L. pateikė naujas aplinkybes, kad „D. S. darbo metu B. L. ūkyje surinkta informacija turi įtakos iki šiol, tai yra 2010 metais buvo įgyta 40 sklypų, o 2011 metais 2 -3 sklypai“. Kaip šias aplinkybes patvirtinantį įrodymą R. L. pateikė ir lapus, kuriuose atsispindi D. S. darbas, t. y. rankraštinius D. S. lapus, kuriuose buvo nuodyti telefono numeriai ir trumpa informacija apie parduodamus sklypus. Tačiau šios informacijos raštu pusmečiu atgal buvo prašoma B. L. ir kaip jau minėjo, buvo gauta informacija, kad „pateikta vadovui informacija neišsaugota (...) susirašinėjimai tarp darbuotojo ir darbdavio nėra saugotini“.

Nurodo, kad 2011-06-20 teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. L. „prisiminė“ dar du pardavėjus - S. J. ir D. K., iš kurių atitinkamai 2009 ir 2010 metais, buvo įgyti sklypai, kuriuos surado D. S.. Apklausus šiuos asmenis paaiškėjo, kad 2008 metais jie iš tiesų buvo dėję skelbimus apie parduodamus sklypus, o jų abiejų telefonai buvo sąraše, kurį 2011-01-26 pateikė R. L., tačiau sklypus jie pardavė atitinkamai 2009-05-12 ir 2010-01-04. Tokius R. L. pateiktus duomenis vertina kritiškai, nes 2009-05-12 sutarties, kuri, pasak R. L., sudaryta D. S. dėka, tarp 2010-10-18 pateiktų 2008-2009 metų sutarčių kopijų nebuvo. Apie 2010-01-04 sutartį duomenų ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo pateikta, nors ji buvo sudaryta prieš kelis mėnesius iki įtariamųjų ir liudytojo pirmųjų apklausų ir buvo išsiskirianti perkamo sklypo kaina. Taigi jokių objektyvių duomenų apie tai, jog iš D. K. ir S. J. įgytus sklypus surado D. S., byloje nėra. Priešingai - suinteresuotų asmenų parodymų prieštaringumas, šios informacijos nepateikimas ikiteisminio tyrimo metu (nors jos buvo prašoma), šių duomenų nurodymas tik nepasitvirtinus pirmosioms dvejoms versijoms leidžia pagrįstai abejoti jų teisingumu. Be to, B. L., skirdama premijas už gerą darbą, tikrai negalėjo žinoti, kad po kelių metų D. S. padarytas darbas įtakos sandorių, vertinamų kaip pelningų, sudarymą. Taigi akivaizdu, kad išteisintosios D. S. veiksmai nesukūrė ir negalėjo sukurti ekonominės naudos B. L. ūkiui, tačiau nuosprendyje šie duomenys nevertinti, o išvada, jog D. S. dirbo pagrįsta išimtinai suinteresuotų asmenų: B. L., D. S. ir R. L. pateiktais duomenimis.

Nurodo, kad nuosprendyje nėra tinkamai įvertinti ir kiti suinteresuotų asmenų, t. y. B. L. ir R. L. pateikti duomenys apie miškų pirkimą, kaip pavyzdžiui, išteisintoji B. L. teisme teigė, jog iki darbo sutarties sudarymo su D. S. ji pati ieškojusi miškų pirkimui, o po to sunkiai susirgus jos mamai, ji R. L. pasiūlymu šiam darbui priėmė D. S.. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu R. L. tvirtino, kad iki D. S. šį darbą dirbdavo jis, tačiau dėl darbo krūvio nespėdavo visa tai atlikti, todėl į darbą ir priėmė D. S.. Be to, mano, kad nustatyta D. S. 3000 Lt dydžio alga už dvi valandas, o už rugpjūčio mėnesį -5500 Lt, už rugsėjį - 6800 Lt net ir ekonominio pakilimo laikais buvo didelė. Tačiau remiantis B. L. vertinimu nustatytas tokio dydžio užmokestis atsižvelgiant į kompiuterio daromą žalą sveikatai ir jos darbo naudingumą nebuvo didelis. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog R. L. 8 valandų darbas, kurio metu jis ne tik ieškodavo skelbimų, bet ir tiesiogiai bendravo su pirkėjais bei pardavėjais, turėjo įgaliojimą veikti B. L. ūkio vardu ir jį naudojo sudarydamas sutartis ir pan., remiantis 2007-10-03 darbo sutartimi Nr. 3 buvo įvertintas 1500 Lt mėnesinė alga. Laikotarpiui nuo 2008-02-01 iki 2008-06-30 R. L. darbo sutartis buvo pakeista ir šiuos mėnesius buvo nustatytas 6000 Lt mėnesinis atlyginimas, tačiau kaip nurodė B. L. ir R. L., tai buvo susiję ne su darbu, o su ketinimais lizingu įsigyti iš banko automobilį. Nuo 2008 metų liepos mėnesio R. L. vėl sumažintas darbo užmokestis iki 1500 Lt. Šie duomenys rodo, kad D. S. už dalį analogiško darbo, kurį anksčiau dirbo R. L. ir kuris kelis metus iš eilės nesikeitė, mokėta keliagubai daugiau nei R. L.. Atlyginimas R. L. nepadidėjo ir D. S. išėjus nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų, nors jis šiuo laikotarpiu atliko tą patį darbą, kuriam priimta buvo D. S..

Nurodo, kad nėra jokių abejonių, jog šiuo atveju darbas buvo fiktyvus ir tai patvirtina įvairūs duomenys, įskaitant ir tai, jog didelė alga pakelta išskirtinai tik D. S. ir tik tuo laikotarpiu, iš kurio vėliau skaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos. Vaikui suėjus 2 metams, kuomet pašalpos nebemokamos, ji negrįžo dirbti į B. L. ūkį, tačiau sugrįžo dirbti į lopšelį - darželį „N“. D. S. tokį sprendimą motyvavo vaiko sveikata ir būtinumu jį prižiūrėti. Tačiau tokie D. S. parodymai nelogiški ir vertintini kaip siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes akivaizdu, jog didesnes vaiko priežiūros poreikiui sąlygas atitiktų darbas B. L. ūkyje, t. y. darbas namudinis, tik 2 valandos per dieną, o atlyginimas nepalyginamai didesnis. Tai, kad D. S. neatliko darbo, nustatė ir specialistė, atlikusi dalinės ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Taigi visi teismo neįvertinti duomenys, nagrinėjami susietai, rodo, kad išteisintosios B. L. ir D. S. tyčia sukūrė fiktyvią teisinę padėtį ir iškraipė valstybės institucijos, įstatymo įgaliotos apskaičiuoti ir išmokėti motinystės (tėvystės) pašalpas, tikrovės suvokimą ir iš esmės suklaidino VSDFV Panevėžio skyrių dėl valstybės turto perleidimo, ko pasėkoje B. L. ir D. S. apgaule D. S. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, gauti 46 579,60 Lt didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tai yra įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.

Byloje yra gautas D. S. atsikirtimas į paduotą apeliacinį skundą.

Šalies argumentai

D. S. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendį palikti nepakeistą ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo netenkinti. Atsikirtime nurodo, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nesutinka, mano, kad skundžiamas nuosprendis priimtas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, teismas bylos įrodymus įvertino tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad padedant R. L. įsidarbino B. L. ūkyje vadybininke, ji iš interneto bei laikraščių rinko duomenis apie parduodamą mišką, pardavėjų kontaktinius duomenis, kuriuos perduodavo R. L., pati pirkimo – pardavimo sandorių nesudarinėjo. Nurodo, kad kartais tekdavo dirbti ir daugiau – savaitgaliais. Jokios tyčios kartu su B. L. klastoti dokumentus ir apgaule gauti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas ji neturėjo, todėl, teigia, buvo išteisinta pagrįstai. Nurodo, kad teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais analogiškose bylose. Nors prokurorė nurodo dokumentus, kurie buvo suklastoti, tačiau realiai darbo sutartis buvo sudaryta, joje nurodytos darbo sąlygos, sąlygas darbo užmokestis ir nurodytos kitos sąlygos. Nurodo, kad premijos jais buvo realiai išmokėtos už jos suteiktą vertingą informaciją, padėjusią vėliai vykdyti pelningus sandorius. Nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pateikti duomenis apie apdraustuosius atitinka tikrovę, kadangi jai pinigai buvo mokami pagal darbo sutartį, už atliktą darbą. Tai, kad sudarant darbo sutartį nebuvo pateiktos pažymos iš kitų darboviečių, šis pažeidimas nedaro darbo sutarties negaliojančia. Nurodo, kad pati prokurorė pripažįsta, kad ji buvo įdarbinta B. L. ūkyje, jai dirbant kelis mėnesius, jos pareigybei buvo sukurti nuostatai. Prokurorė pripažino ir tai, kad B. L. ūkis galėjo jai mokėti algą, tai nurodyta ir specialisto išvadoje atlikus B. L. ūkio finansinės veiklos tyrimą. Nurodo, kad prokurorė apeliaciniame skunde daro analizę apie jos veiklos ekonominę naudą B. L. ūkiui, tačiau nesiremia ūkio savininkų parodymais apie tai, kad ūkio veikla buvo pelninga ir prie to prisidėjo ir ji. Nurodo, kad jos darbo specifika neleidžia jo pilnai pagrįsti dokumentais. Nurodo, kad teismas nepažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatų, vadovavosi draudimu nuosprendį grįsti prielaidomis bei perkelti įrodinėjimo naštą kaltinamajam. Nurodo, byloje nebuvo įrodyta, kad ji realiai B. L. ūkyje nedirbo. Jokių konkrečių duomenų, kad jai mokamo atlyginimo nustatymas buvo fiktyvus, VSDFV Panevėžio skyriui pateikti neteisingi duomenys apie jos draudžiamąsias pajamas ar kad būtų nesumokėti mokesčiai nuo jai išmokėto atlyginimo, nėra. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog B. L. priėmė ją į darbą žinodama apie jos nėštumą. Teigia, kad teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą apie nusikalstamų veikų jos ir B. L. veiksmuose nebuvimą.

Taip pat byloje yra gautas B. L. atsikirtimas į Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės paduotą apeliacinį skundą. B. L. prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ji neturėjo tikslo užvaldyti svetimą turtą, nepriklausė bendrininkų grupei, dėl fiktyvaus įdarbinimo ji nesitarė, jai pareikši kaltinimai nesant įrodymų. Teigia, kad su D. S. įdarbinimu susiję dokumentai nėra suklastoti ir atitinka tikrovę ir apie priimamos į darbą darbuotojos nėštumą ji nežinojo, neturėjo teisės tokių žinių reikalauti. Nurodo, kad už D. S. darbą, kuris ją tenkino, ji sumokėjo jai atlyginimą ir mokesčius. B. L. nurodo, kad atlyginimo dydis yra nustatomas darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Kaltinimas jai D. S. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę nelogiškas, kadangi jai jokios naudos nebuvo, ji jos ir nesiekė, o priešingas faktas nėra įrodytas. Nurodo, kad D. S. surinkti duomenys apie parduodamus miškus leido juos supirkti ir paruošus medieną, ją parduoti ir gauti pajamas. Nurodo, jog tai, jog D. S. darbas buvo realus, įrodo liudytojų parodymai, pateiktas miško pardavėjų sąrašas. Pareiginius nuostatus vadybininkams ruošė ne ji, o buhalterė. Pažymi, kad D. S. į darbą buvo priimta vienai užduočiai – rinkti ir pateikti informaciją, pagal kurią būtų galima nupirkti mišką. Pardavimams D. S. įpareigota nebuvo. Nurodo, kad D. S. darbo ieškojimas įmonės medienos pardavimo srityje yra klaidingas jos pareiginių nuostatų supratimas. Nurodo, kad premijos D. S. buvo skirtos už informacija, pagal kurią buvo ar bus perkami miškai. Jeigu ji būtų ketinusi sukčiauti, būtų pasirūpinusi pažymomis iš D. S. darboviečių, tačiau ji su D. S. sutarė dėl namudinio darbo, be konkretaus darbo laiko, todėl D. S. darbai jos kitose darbovietėse jai nerūpėjo. Teigia, kad tai D. S. valia buvo dirbti keliolika valandų per dieną. Teigia, kad jos paaiškinimus dėl D. S. suteiktų atostogų dėl jos sveikatos patvirtina byloje esantis raštas. Nurodo ir tai, kad nėra pagrindo lyginti D. S. ir R. L. darbo užmokesčių, kadangi tai yra šeimos verslas. Nurodo, kad nors byloje pateikta specialisto išvada, tačiau atlikdama tyrimą specialistė ieškojo D. S. pardavimų darbo turinio. Mano, kad dirbant namuose darbas nefiksuojamas, dirbama tiek, kiek yra galimybių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, B. L., D. S. ir jų gynėjas - apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tai, jog prokurorė nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog D. S. realiai dirbo B. L. ūkyje ir skunde teigiama, jog iš tikrųjų šie darbo santykiai buvo fiktyvūs.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kai asmuo kaltinamas apgaule neteisėtai siekęs padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas nustačius, kad asmuo buvo fiktyviai įdarbintas ir kad buvo surašyti bei VSDF valdybai pateikti suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktą, laikotarpį, kurį jis dirbo, ir pajamas, kurie pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad realiai mokėtas pagal darbo sutartį darbo užmokestis dar nerodo darbo teisinių santykių realumo ir nepaneigia darbo teisinių santykių fiktyvumo galimybės, o formalūs dokumentai – darbo sutartis, įmonės vadovo įsakymai, žiniaraščiai apie asmens darbą bendrovėje – nebūtinai liudija realius faktus. Tam, kad teisingai išspręsti bylą šiuo atveju būtina nustatyti, ar šių dokumentų turinys atitinka tikras faktines aplinkybes apie darbdavio suteiktą darbą asmeniui, jo darbinę veiklą, užmokesčio kaip atlygio už darbą gavimą. Nustatant, ar darbo sutartis nebuvo fiktyvi, svarbu atsakyti į klausimą, ar sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar sutartis buvo tik priemonė kitam tikslui – neteisėtai įgyti teisę ir realiai gauti iš VSDF biudžeto motinystės (tėvystės) pašalpas (kasacinė nutartis Nr.2K-660/2012).

Skundžiamame nuosprendyje išvada, jog D. S. ir B. L. nepadarė joms inkriminuotų nusikaltimų motyvuojama tuo, kad B. L. ūkis mokėjo darbuotojai D. S. tokį atlyginimą, kokio manė ji esanti verta, kad tokio dydžio atlyginimą mokėti ūkis finansiškai buvo pajėgus ir kad D. S. ūkyje realiai dirbo darbą, kuris buvo aptartas prieš ją įdarbinant. Pastaroji išvada grindžiama tuo, kad D. S. ir B. L. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad D. S. B. L. ūkyje dirbo nuo pat darbo santykių pradžios, jų parodymus patvirtino liudytojas R. L., kuris nurodė, kad pats pasiūlė D. S. dirbti jo motinos B. L. ūkyje ir, jai įsidarbinus, nurodė savo namuose rinkti informaciją internete ir žiniasklaidoje apie parduodamus žemės ir miško sklypus ir pateikti rašytine forma jam, ką D. S. ir darė, ji dirbo gerai. Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad šiuos liudytojo R. L. parodymus patvirtina pateikti 5 A4 formato lapai, kuriuose surašyta informacija apie parduodamus žemės ir miško sklypus, kuriuos surašė ir jam pateikė D. S., o jis pats pagal pateiktą sąrašą skambindavo pardavėjams ir su jais derėdavosi, iš pateikto sąrašo iš S. J. nupirko 72 ha miško, iš kurio iki šiol turi didelį pelną. Kad R. L. pardavė 72 ha miško teismo posėdyje patvirtino liudytojas S. J.. Liudytojas D. K. nurodė, kad pardavė R. L. mišką ir žemės sklypą, ir parodė savo telefono numerį tarp D. S. sąraše pateiktų numerių, taip pat nurodė, kad dėl pardavimo telefonu teko bendrauti ir su moterimi. Kad D. S. matė tris kartus parodė ir liudytojas V. M., dirbantis B. L. ūkyje penkis metus ir kertantis mišką su R. L.. Be to, nuosprendyje nurodyta ir tai, kad nors D. S. priimta neterminuotai antraeilėms pareigoms dirbti B. L. ūkyje pardavimų vadybininke, atliko pardavimų vadybininko nuostatuose nurodytas tik vienas funkcijas - sekė ir fiksavo informacinius pranešimus žiniasklaidoje, susijusius su atitinkamos rinkos pokyčiais, tačiau tai nepaneigia D. S. įdarbinimo fakto, o ar ji jai pavestą darbą atliko pilnai ir kokybiškai, yra jos darbdavio vertinimo reikalas.

Įvertinęs būtent nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad D. S. B. L. ūkyje dirbo realiai.

Tačiau pastaroji išvada pagrįsta ne byloje surinktų įrodymų visetu, o tik jų dalimi, be to, jų pakankamai neanalizuojant ir tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip minėta, išvadą, ar darbo sutartis nebuvo fiktyvi, galima padaryti tik nustačius, kad sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir tokius santykius sukūrė.

Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, B. L. ūkis pajamas gavo iš prekybos mediena (jos pardavimo juridiniams asmenims) (T.3 b.l. 6).

Žemesnės instancijos teismas

D. S. R. L. ūkyje buvo įdarbinta pagal 2008-07-23 darbo sutartį pardavimų vadybininke, 2008-07-24 jai buvo nustatytas 8 savaičių nėštumas. D. S. pasirašytinai 2008-10-03 supažindinta su tą pačią dieną B. L. patvirtintais vadybininko pareiginiais nuostatais, pagal kuriuos pardavimų vadybininkas privalo parduoti prekes palankiomis įmonei sąlygomis; palaikyti esamus prekybinius ryšius bei užmegzti naujus; laiku informuoti klientus apie kainų, asortimento bei prekybos sąlygų pasikeitimus; sekti klientų atsiskaitymus bei imtis priemonių pasiekti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi laiku; sudaryti darbo planus; sekti ir fiksuoti informacinius pranešimus žiniasklaidoje, susijusius su atitinkamos rinkos pokyčiais; laiku pateikti klientams visą su parduodamu produktu susijusią informaciją bei reklaminę medžiagą.

Šiuo atveju pažymėtina, kad iki D. S. įdarbinimo, ūkyje buvo įdarbinti tik du darbuotojai – nuo 2006-06-19 pagalbiniu ūkio darbininku V. M. ir nuo 2007-10-03 – inžinierius- mechanikas R. L.. Taigi, iki D. S. įdarbinimo ūkyje pardavimų vadybininko pareigybės nebuvo. Vadinasi, minimi pardavimo vadybininko pareigybiniai nuostatai ūkyje buvo sukurti būtent D. S. ir tai padaryta praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po darbo sutarties su D. S. sudarymo. Iš to seka logiška išvada, kad vadybininko pareiginiuose nuostatuose, jei D. S. realiai būtų dirbusi, turėjo būti nurodytos iki nuostatų sukūrimo D. S. faktiškai atliekamos darbinės funkcijos, kurios būtų būtinos (reikalingos ir naudingos) ūkio veiklai ir kurių atlikimui D. S. buvo įdarbinta. Jau minėta, kad ir skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog D. S. atliko tik vieną pardavimų vadybininko nuostatuose nurodytą funkciją - sekė ir fiksavo informacinius pranešimus žiniasklaidoje, susijusius su atitinkamos rinkos pokyčiais. Kadangi, kaip minėta, B. L. ūkio veikla buvo susijusi su prekyba mediena, o D. S., R. L. bei liudytojas R. L. parodė, kad D. S. darbas B. L. ūkyje buvo susijęs su informacijos apie parduodamus miško žemės paskirties sklypus suradimu ir pateikimu R. L., tokia pirmos instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, nes šių asmenų nurodyto pobūdžio darbas visiškai nesusijęs su pardavimais ir toks darbas nenurodytas pareiginiuose D. S. kaip pardavimų vadybininkės nuostatuose.

Svarbu ir tai, kad B. L. ir R. L. nurodė skirtingas D. S. įdarbinimo priežastis – kiekvienas iš jų nurodė, kad būtent jis (kiekvienas atskirai) iki D. S. įdarbinimo atliko funkcijas, kurios buvo deleguotos įdarbintai D. S., nes B. L. dėl to, kad turėjo slaugyti sunkiai susirgusią motiną, o R. L. dėl aplamai padidėjusio darbo krūvio, nebepajėgė to daryti patys.

Žemesnės instancijos teismas

Šioje vietoje pažymėtina, kad darbo sutartimi buvo nustatyta, kad D. S. buvo įdarbinta dviejų valandų darbo dienai (T.1 b.l 14) Nors sutartyje nenurodytas darbo dienų skaičius per savaitę ar mėnesį, tačiau iš D. S. ir B. L. parodymų, o taip pat iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių (T.1 b.l. 36-42) matyti, kad ūkyje buvo laikoma, jog D. S. dirba po 5 dienas per savaitę. Šiuose žiniaraščiuose taip pat nurodyta, kad iš viso D. S. pradirbo ūkyje 188 valandas. Iš bylos duomenų matyti, kad už tai D. S. iš viso buvo priskaityta 22254,55 Lt su šiais darbo santykiais susijusių pajamų (darbo užmokesčio, premijų ir atostoginių pavidalu) ir iš ūkio lėšų išmokėta 16245,82 Lt, t.y. viena D. S. darbo valanda B. L. ūkiui kainavo 118,38 Lt (prieš mokesčius), iš kurių D. S. buvo išmokėta 86,41 Lt (atskaičius mokesčius).

Kolegija visiškai sutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, kad darbdavio ir darbuotojo sutartas atlyginimas yra jų susitarimo dalykas ir šis susitarimas negali būti revizuojamas, tačiau vertinant šalių susitarimą baudžiamosios teisės požiūriu, reikia vadovautis ne tik formaliu susitarimo laisvės principu, o vertinti susitarimą vadovaujantis dar ir protingumo principu, atsižvelgiant į visų byloje nustatytų aplinkybių visetą.

Darbo užmokestis mokamas už darbdaviui reikalingą ir naudingą veiklą, apibrėžtą darbo sutartimi. Šioje byloje apie D. S. darbo B. L. įmonėje pobūdį, atlikto darbo kokybę ir kiekybę, darbo rezultatus ir jo naudą įmonei spręstina iš R. L. ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose lapuose (T.3 b.l. 104-108) esančios D. S. ranka įrašytos informacijos, kadangi, kaip nurodė B. L. ir R. L., daugiau ūkyje jokių D. S. darbą pagrindžiančių objektyvių duomenų nėra išlikę, o, be to, iš šių asmenų, o taip pat ir D. S. parodymų matyti, kad šiuose lapuose užfiksuota informacija ir atspindi D. S. darbo B. L. ūkyje esmę.

Nurodytuose lapuose yra užfiksuota informacija apie parduodamus žemės sklypus su mišku bei mišką, tačiau ši informacija yra itin bendro pobūdžio – apie lapuose užfiksuotą kiekvieną parduodamą objektą yra nurodyta tik tai, jog parduodamas miškas ir kontaktinis telefonas, prie kai kurių dar yra nurodytas parduodamo miško plotas, miško vieta (rajonas), keletu atvejų medžių rūšis. Akivaizdu, kad ši informacija yra aiškiai nepakankama spęsti parduodamų sklypų įsigijimo tikslingumo klausimą, tokiai informacijai surinkti akivaizdžiai nereikia jokių specialių žinių, išsilavinimo ar įgūdžių, pakanka mokėti tik skaityti ir rašyti bei naudotis internetu. Tam, kad būtų galima tokią informaciją naudoti realiai siekiant įsigyti skelbimuose siūlomus žemės sklypus, būtina ją tikslinti. Kad tai darė, nurodė ir R. L.. Atsižvelgiant į D. S. ir R. L. parodymus apie tai, kad tokia visa informacija, surašyta minimuose lapuose, yra gauta perskaičius viešoje erdvėje esančius, todėl lengvai ir greitai visiems prieinamus skelbimus ir kad šiuos lapus kartą į savaitę iš D. S. namų pasiimdavo ten atvykęs R. L., kuris tam turėjo aukoti savo laiką, per kurį galėjo pats asmeniškai surasti šią jį dominančią informaciją ir tokiu būdu, nesugaišdamas papildomo laiko, sutaupyti B. L. ūkio lėšas, kurios buvo išmokėtos D. S.. Be to, absoliučiai didžioji dalis byloje apklaustų asmenų, kurie nuo 2008 metų L pardavę žemės sklypus, nurodė, kad būtent jie skambindami rastu skelbimuose apie perkamus miškus nurodytu telefonu susirado miško pirkėją (R. L.), o patys skelbimų nedėjo.

Be to, 2008-09-01 ir 2008-10-01 B. L. įsakymais Nr. 08-2 ir 08-3 D. S. už pasiektus gerus rezultatus, tiriant rinką per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius skirtos vienkartinės atitinkamai 2 500 Lt ir 3 800 Lt dydžio premijos. (T.3 b.l. 98, 99).

Jau minėta, kad tiek D. S., tiek R. L. nurodė, kad D. S. darbas buvo ieškoti ir fiksuoti skelbimų apie parduodamą mišką duomenis ir juos pateikti R. L.. Taigi, net nežiūrint į tai, kad apie kažkokius ūkiui naudingus D. S. atliktus rinkos tyrimus, duomenų iš B. L. ūkio gauta nebuvo, ir patys R. L. bei B. L. parodė, kad premijos D. S. iš tikrųjų buvo skirtos už tai, kad ji surado parduodamus miškus, kuriuos įsigijęs ūkis gavo ir iki šiol gauna labai didelį pelną. Šiuo aspektu nurodyti asmenys ypač akcentavo iš S. J. įgytą 72 ha ploto sklypą bei sklypą, įgytą iš D. K..

Sprendžiant apie premijų D. S. paskyrimo pagrįstumą už jos indėlį ūkiui įsigyjant sklypus, be to, kas apie jos tai liečiančią surinktą informaciją pasakyta aukščiau pažymėtina, kad iš byloje pateiktų žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių matyti, kad per visą D. S. įdarbinimo B. L. ūkyje laikotarpį, Laurinaičiai įsigijo tik du sklypus – 2008-09-20 iš J. V. įgijo 2,5 ha sklypą bei 2008-11-04 sklypą iš V. A.. Nei B. L., nei R. L., nei D. S. nenurodė, kad D. S. kaip nors prisidėjo prie šių sklypų įgijimo, o, be to, kaip matyti iš liudytojo V. A. parodymų, jis pats susirado pirkėją pagal skelbimą. Taigi, už šių sklypų įgijimą D. S. skatinti nebuvo jokio pagrindo. Jau minėta, kad iš R. L. ir B. L. parodymų galima daryti išvadą, jog D. S. premijomis skatinta už tai, kad padėjo surasti sklypus, kuriuos L įgijo iš S. J. ir D. K..

Iš tikrųjų, jau minėtuose D. S. ranka surašytuose lapuose apie parduodamus sklypus yra įrašyti telefonų numeriai, kuriuos kaip savo, apklausiant juos teisme, nurodė liudytojai S. J. ir D. K.. Tačiau telefono numeris, kurį kaip savo nurodė S. J., yra įrašytas ties informacija, kad „Pakruojo r. miškas parduodamas“, o D. K. numeris nurodytas ties informacija „Mišką“. Taigi, D. S. perduota R. L. ūkiui asmenyje informacija apie šiuos sklypus yra itin lakoniška, iš tikrųjų nesuteikianti visiškai jokios bent kiek pirkimui reikalingos informacijos. Be to, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis matyti, kad D. K. L 2009-05-12 pardavė mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties sklypą (T.6 b.l. 59-62), o S. J. su kitais bendrasavininkiais žemės sklypą pardavė tik 2010-01-04 (T.6 b.l. 69-79).

Taigi, iš išdėstyto akivaizdu, kad premijų paskyrimo metu B. L. ir R. L., niekaip negalėjo žinoti, kad minėtus sklypus jie aplamai įgis, o juo labiau, negalėjo žinoti, kad iš to aplamai turės didelės naudos, už kurią verta mokėti premiją. Atsižvelgiant į paminėtą D. S. surašytuose lapuose esančios informacijos reikšmingumą ir sklypų įsigijimo laiką, B. L. ūkis neturėjo jokio realaus pagrindo skirti D. S. premiją.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų, D. S. po vaiko priežiūros atostogų nuo 2011-02-22 grįžo į darbą lopšelyje- darželyje „N“, kuriame ji 2011 metais dirbo po 5 valandas ir 12 minučių per dieną (26 valandas per savaitę ir jai buvo mokamas vidutinis 1662,28 Lt mėnesinis atlyginimas), šiuo metu dirba 36 valandas per savaitę. Be to, 2011 metų kovo – gegužės mėnesiais D. S. dar dirbo Panevėžio V. M. menų mokykloje po 2 valandas per savaitę ir per šį laikotarpį gavo 493,10 Lt pajamų. Tačiau D. S. po vaiko priežiūros atostogų negrįžo į darbą B. L. ūkyje, o savo noru išėjo iš darbo, nors, akivaizdu, jog pastarojoje darbovietėje darbo sąlygos (dvi valandos per dieną, darbas namuose), ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu D. S. augina mažą vaiką, turintį sveikatos problemų, būtų žymiai palankesnės nei dirbant darželyje. D. S. parodymai, kad dirbti B. L. ūkyje po vaiko priežiūros atostogų ji nebegali dėl to, kad namuose, kur būtų jos darbo vieta, ji dirbti negali dėl to, jog tuo metu, kai ji išvyksta į darbą darželyje, jos dukrą jos namuose prižiūri ten atvykstantys jos tėvai, be to, ji negalinti naudotis namuose esančiu kompiuteriu dėl to, kad juo naudojasi jos moksleivis sūnus, yra visiškai nelogiški. Pirmiausia, atsižvelgiant į tai, kad D. S. vaiko priežiūros atostogos baigėsi, kai dukrai buvo dveji metai, ji turėtų dienos metu bent vieną kartą miegoti, o moksleivis sūnus turėjo lankyti mokyklą. Be to, kadangi jos darbo laikas B. L. ūkyje nebuvo reglamentuotas, ji sulygtą darbą galėjo dirbti ir nakties metu, kai vaikai miega. Pagaliau, D. S., turėjo galimybę darbą B. L. ūkio labui dirbti ir ne namuose, o kitoje vietoje, pvz. bibliotekoje, kur galima nemokamai naudotis tiek visa spauda, tiek internetu. Taigi, D. S. turėjo realią galimybę dirbti iki tėvystės atostogų dirbtą darbą B. L. ūkyje ir kartu arba pati toliau auginti bei prižiūrėti dukrą, arba skirti jai žymiai daugiau laiko, nei turi galimybę šiuo metu, už mažesnį atlyginimą kitoje darbovietėje ir dirbdama ilgiau.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas D. S. priėmimo į darbą B. L. ūkyje aplinkybes, t.y. į tai, kad ji į darbą buvo priimta jau būdama 8 savaičių nėštumo, akivaizdu, kad jos tikslas buvo tokiu būdu pasididinti savo draudžiamąsias pajamas, nuo kurių priklauso motinystės pašalpų, mokamų iš biudžeto, dydis. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad iki D. S. įdarbinimo ir po jos išėjimo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogoms aplamai B. L. ūkyje tokios – pardavimų vadybininko – pareigybės nebuvo, taip pat į tai, kad vaiko priežiūros atostogoms pasibaigus ji išėjo iš šio darbo aplamai, nors kitus darbus, žymiai prasčiau apmokamus ir ilgiau trunkančius dirbo, aptartas D. S. darbas B. L. ūkyje pagal savo pobūdį, atlikto darbo kokybę ir kiekybę ir darbo rezultatus ūkiui buvo visiškai nenaudingas ir nereikalingas, daroma išvada, kad tai puikiai žinojo ir suprato ne tik D. S., bet ir B. L. ūkio savininkė B. L..

Taigi, D. S. sutartą darbą B. L. ūkyje atliko tik formaliai, kad būtų užmaskuotas darbo sutarties fiktyvumas, jos atlyginimas ir kiti neva su darbo santykiais susiję mokėjimai aiškiai neatitiko sutarto darbo pobūdžio, jo apimties, kiekybės, kokybės bei rezultatų ir buvo ūkiui ne tik kad visiškai nenaudingas, tačiau ir nuostolingas. Tuo D. S. ir B. L., veikdamos bendrininkų grupėje, prisidengdamos darbo sutartimi siekė nusikalstamų tikslų – ateityje D. S. gauti iš valstybės išmokų, kurios nepagrįstos realiu darbo įnašu.

Remiantis išdėstytu konstatuojama, kad:

B. L. ir D. S. veikdamos bendrininkų grupėje ir turėdamos vieningą tikslą, jog valstybinio socialinio draudimo fondas D. S. apskaičiuotų ir išmokėtų didesnes nei priklauso nėštumo ir gimdymo pašalpas bei išmokas vaiko priežiūrai ir tokiu būdu siekdamos apgaule D. S. naudai užvaldyti svetimą turtą, B. L. ir D. S. žinodamos apie D. S. nėštumą ir žinodamos, kad pagal tuo metu galiojusio Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. nuostatas motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, ir motinystės pašalpa D. S. turėtų būti apskaičiuojama pagal D. S. 2008 m. 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, o motinystės (tėvystės) pašalpa D. S. turėtų būti apskaičiuojama pagal D. S. 2008 m. 4 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, iš anksto žinodamos, jog jokio darbo D. S. neatliks, susitarė, kad ji fiktyviai įdarbins D. S. savo ūkyje ir mokės 3000 Lt per mėnesį, melagingai įvardintus kaip darbo užmokestį, o laikotarpiu, iš kurio bus skaičiuojamos motinystės pašalpos, mokės pinigus, melagingai įvardinamus kaip priedai,

ir vykdamos savo nusikalstamus ketinimus B. L., atstovaudama savo ūkį, registruotą Aukštaičių g. 67, Panevėžys, su D. S. 2008-07-23 suklastojo darbo sutartį Nr. 4, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog D. S. priimama dirbti į B. L. ūkį pardavimų vadybininke ir 3000 Lt. mėnesinė alga yra mokama už atliktą darbą,

Kadangi aukščiau išdėstytu įrodymų vertinimu D. S. ir B. L. kaltė yra visiškai įrodyta, dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų įrodymų vertinimo kolegija nepasisako.

Tokiu būdu, yra pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį, todėl apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str.2 p.)

Skiriant bausmes, teismas atsižvelgia į BK VIII skyriaus nuostatas, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, B. L. ir D. S. asmenybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį.

Šioje byloje nustatyta, kad B. L. ir D. S. padarė nesunkų ir sunkų tyčinius savanaudiškus nusikaltimus esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, B. L. administracine tvarka nebausta, neteista, dirba. D. S. neteista, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, augina mažametį vaiką. B. L. ir D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje.

Už BK 182 str. 2 d. numatytą veiką sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 8 metų. Kadangi byla nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuriame B. L. ir D. S. už jų padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. vadovaujantis BK 54 str. 3 d., prašoma skirti švelnesnės bausmės rūšį, apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti B. L. ir D. S. padėties (BPK 320 str. 4 d.) todėl skiria prokurorės skunde B. L. ir D. S. už jų padarytas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. prašomą skirti bausmės rūšį – bauda, o veiką dėl dokumentų klastojimo kvalifikuoja pagal BK 300 str. 1 d. nežiūrint į tai, kad kaltinamajame akte ir išteisinamajame nuosprendyje šioje dalyje veika buvo kvalifikuojama pagal BK 300 str. 3 d.

Už BK 300 str. 1 d. numatytų veikų padarymą, B. L. ir D. S. taip pat skirtinos baudos, nes, teismo nuomone, atsižvelgiant į nusikaltimo motyvus ir tikslus, t.y. į tai, kad buvo padarytas savanaudiškas nusikaltimas, būtent baudomis, bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.

Baudos dydžiai už padarytus nusikaltimus parenkami vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies redakcija (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nustačiusią mažesnius šios bausmės – baudos dydžius (už sunkų nusikaltimą buvo numatyta iki 300 MGL dydžio, o už nesunkų iki 100 MGL dydžio baudos). Skirtinų baudų dydžiai skaičiuojami pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 LR įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam LR gyventojui. Prokurorės apeliaciniame skunde prašomi skirti baudos dydžiai yra mažesni nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punkte numatyti šios bausmės vidurkiai, todėl jų dar labiau mažinti nėra jokio pagrindo.

Civilinis ieškovas - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, dėl valstybei padarytos turtinės žalos, išmokėjus D. S. padidintą motinystės pašalpą, byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš D. S. ir B. L. solidariai 59 232,80 Lt sumą (5 T. b.l. 177-178). Tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, civilinis ieškovas ieškinyje nurodė D. S. ne išmokėtą, o apskaičiuotą pinigų sumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad per kaltinime nurodytą laikotarpį D. S. iš viso apgaule padidintos motinystės (tėvystės) pašalpos suma sudaro 46 579,60 Lt ir tai yra D. S. ir B. L. nusikalstama veika reali žala padaryta valstybei, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies ir priteisiama visa D. S. nepagrįstai išmokėta suma - 46 579,60 Lt. Kadangi žala padaryta bendrais B. L. ir D. S. veiksmais, civilinis ieškinys priteisiamas solidariai iš abiejų kaltinamųjų (BPK 115 str. 1 d.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 sausio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

B. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. ir ją nubausti: pagal BK 182 str. 2 d., vadovaujantis BK 54 str. 3 d., 250 MGL (32 500 Lt) bauda, pagal BK 300 str. 1 d. 150 MGL (19 500 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir B. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 250 MGL (32 500 Lt) baudą.

D. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. ir ją nubausti: pagal BK 182 str. 2 d., vadovaujantis BK 54 str. 3 d., 200 MGL (26 000 Lt) bauda, pagal BK 300 str. 1 d. 120 MGL (15 600 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir D. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę - baudą 200 MGL (26 000 Lt).

Priteisti iš D. S. ir B. L. solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 46 579,60 Lt.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD); pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (2009 m. I ketv., forma SAM); valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinė ataskaita (2009 m. I ketv., forma SAMF4); apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos (2009 m. I ketv., forma SAM3SD); pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (2008 m. IV ketv. forma SAM); valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinė ataskaita (2008 m. IV ketv., forma SAMF4); apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos (2008 m. IV ketv., forma SAM3SD); pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (2008 m. III ketv. forma SAM); valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinė ataskaita (2008 m. III ketv., forma SAMF4); apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos (2008 m. III ketv., forma SAM3SD); pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (2008 m. II ketv., forma SAM); valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinė ataskaita (2008 m. II ketv., forma SAMF4); apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos (2008 m. II ketv., forma SAM3SD); 2008-07-23 darbo sutartis Nr.4 sudaryta su D. S.; 2008-09-01 įsakymas Nr.08-2 dėl premijos skyrimo; 2008-10-01 įsakymas Nr.08-3 dėl premijos skyrimo; atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis Nr.08-07; atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis Nr.08-08; atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis Nr.08-09; atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis Nr.08-10; atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis Nr.08-11; atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis Nr.08-12; 2007-2009 m. įsakymų registravimo žurnalas; darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnalas; asmens sąskaita; 2008 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis; Darbo užmokesčio žiniaraštis Nr.08-07; 2008 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis; darbo užmokesčio žiniaraštis Nr.08-08; 2008 m. rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis; darbo užmokesčio žiniaraštis Nr.08-09; 2008 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis; darbo užmokesčio žiniaraštis Nr.08-10; 2008 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis; darbo užmokesčio žiniaraštis Nr.08-11; 2008 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis; darbo užmokesčio žiniaraštis Nr.08-12; 2009-01-06 prašymas; 2009-05-11 prašymas; pardavimų vadybininko pareiginiai nuostatai (esantys byloje), palikti saugoti prie bylos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą: į 2 kambarių butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nuosavybės teise priklausantį D. S.; bei į gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nuosavybės teise priklausantį B. L., palikti iki nuosprendžio įvykdymo.

Teisėjai Algirdas GaputisSigitas BagdonavičiusValdas Petras Meidus