- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-21
- Bylos Nr.
- 2-1958/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,TCTT“
- Ieškovas
- AB SEB lizingas TCTT
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino, Danutės Milašienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,TCTT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-3031-178/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „TCTT“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB ,,SEB lizingas“ 2011-01-03 kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „TCTT“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirti UAB „Insolvensa“. Nurodė, kad pagal lizingo sutartis, sudarytas 2007-03-16 – 2008-11-28 su atsakovu, kurios buvo nutrauktos 2009-11-21, atsakovas yra skolingas 644 478,32 Lt, t. y. 166 269,47 Lt pagrindinės skolos, 42 999,35 Lt delspinigių, 435 290,50 Lt nuostolių. Teigia, kad 2009 m. atsakovas turėjo turto už 2 127 619 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 155 068 Lt. Dėl to, ieškovo nuomone, ši įmonė yra nemoki.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, o 2011 m. vasario 14 d. nutartimi šią nutartį pasinaikino (CPK 334 str. 2 d. 1 p.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi UAB „TCTT“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Insolvensa“. Teismas pagal byloje esančius įmonės finansinius dokumentus nustatė, kad 2010 m. atsakovas turėjo turto už 504 054 Lt, iš kurio – 141 817 Lt ilgalaikio turto, 298 295 Lt debitorių įsiskolinimų, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 466 841 Lt. Teismas sprendė, kad nėra didelės tikimybės atsakovui atgauti skolas iš užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų ir 5 9257 Lt skolą iš BUAB „Gvidonas“. Taip pat sprendė, jog nepaisant to, kad vyksta teisminis ginčas tarp ieškovo ir atsakovo dėl skolos pagal lizingo sutartis priteisimo, atsakovas pripažįsta, jog bet kuriuo atveju turės grąžinti ieškovui 405 512,99 Lt, todėl laikė, kad ši skola yra pradelsta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas atitinka ĮBĮ nustatytus nemokumo kriterijus (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p., 2 str. 8 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „TCTT“ atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir ieškinį atmesti. Skunde pateikiami tokie argumentai:
1. Teismas be pagrindo vertino jo nemokumą, atsižvelgdamas nurodytą 405 512,99 Lt skolą ieškovui, nes pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatą įsipareigojimas kreditoriui turi būti pradelstas, o šiuo aspektu nurodytos pinigų sumos teismas nevertino. Tai reiškia, kad iš viso nebuvo nustatytas pradelstų įsipareigojimų dydis ir dėl to negalėjo būti priimtas sprendimas dėl jo nemokumo.
2. Teismas privalėjo sustabdyti šią bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl skolos priteisimo pagal ieškovo ieškinį jam ir laiduotojui UAB „Skira“, todėl toje byloje nustatytos aplinkybės dėl skolos dydžio ir mokėjimo terminų turės prejudicinę reikšmę šiai bylai.
3. Teismas nevertino jo turimų finansinių sunkumų laikinumo, nurodytos aplinkybės, jog jis derasi su ieškovu dėl atsiskaitymo ir taikos sudarymo.
Atsiliepimas
Ieškovas AB ,,SEB lizingas“ atsiliepime prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino atsakovo finansinę ir turtinę padėtį, bendrą pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, todėl padarė teisingą išvadą, kad atsakovas yra nemokus. Atsakovas neneigė, kad 644 478,32 Lt skola jam yra pradelsta, pripažino jo teisę į 405 512,99 Lt, todėl yra akivaizdu, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai žymiai viršija pusę į balansą įrašyto turto. Tai, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2518-656/2011 dėl skolos pagal lizingo sutartis priteisimo, nepaneigia pradelstos skolos fakto, jos pagrįstumo. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovo balanse nurodyta 504 054 Lt turto suma neatspindi tikros atsakovo turimo turto vertės, nes pagal Apskaitos instituto standartų tarybos 2003-12-18 nutarimu patvirtinto 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ nuostatas, lizingo gavėjas gautą turtą apskaito prie ilgalaikio turto, atsakovas teismo nurodymu turimo turto nedetalizavo, o tai reiškia, jog į atsakovo turtą yra įskaitytas ir jam (ieškovui) nuosavybės teise priklausantis turtas. Be to, pagrindinė atsakovo veikla yra automobilių transporto paslaugos, o tai reiškia, kad atsakovas, grąžinęs jam lizinguotus automobilius, neteko objektų, iš kurių galėtų gauti pajamas bei vykdyti veiklą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria atsakovui UAB „TCTT“ iškelta bankroto byla.
Kaip žinoma, teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros objektyvios teisinės ir faktinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Kaip teisingai nurodė tiek apeliantas, tiek ieškovas atsiliepime į skundą, bankroto procedūra turi būti pradedama tik tokiai įmonei, kuri akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo kriterijus. Visiems žinoma, kad šalies ūkio subjektų veiklai ypač neigiamos įtakos turėjo ir iki šiol turi pasaulinė finansų krizė, dėl ko daugeliui įmonių yra atsiradusi apyvartinių lėšų stoka ir dėl to kilę atsiskaitymo sunkumai: įmonės yra skolingos viena kitai, bankams, derasi, tariasi dėl skolų išdėstymo ar mokėjimo terminų pratęsimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2010). Bankroto byla privalo būti iškeliama tik tuomet, kai išanalizavus visus įrodymus nelieka abejonių, kad įmonės nemokumas yra susiformavęs ne dėl minimo atsiskaitymo sutrikimo, o dėl visiško įmonės neveiklumo. Viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus ir tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašyto turto vertės santykį, tai yra nustatyti tokios įmonės realią ūkinę finansinę būklę ir tik tuomet spręsti dėl ĮBĮ normų taikymo (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje teismas atsakovą UAB „TCTT“ pripažino nemokiu ir iškėlė jam bankroto bylą remdamasis įmonės 2010-12-31 balanso duomenimis, 2011-01-01 debitorių, kreditorių sąrašais, antstolės M. Lekstutienės 2011-02-03 pažyma, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, automobilių, o piniginių lėšų likutis bankų sąskaitose yra nedidelis. Teismas sprendė, kad didžiąją dalį atsakovo turimo 504 054 Lt vertės turto sudaro debitorių įsiskolinimai, kuriuos atgauti yra maža tikimybė, nes debitoriai yra užsienio juridiniai ar fiziniai asmenys, bankrutavusi įmonė. Nustatydamas įmonės pradelstus įsipareigojimus, teismas sprendė, jog atsakovo 405 512,99 Lt skola ieškovui yra pripažįstama ir pradelsta, nes bet kuriuo atveju turės būti grąžinta. Teisėjų kolegija nepripažįsta šių teismo išvadų pagrįstomis, nes, kaip teisingai teigia apeliantas, teismas nenustatė pradelstų įsipareigojimų dydžio ir jo santykio su atsakovo turimo turto verte, o nenustačius tokių aplinkybių, nėra galimybės teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą.
Visų pirma, teismo padaryta išvada, jog mažai tikėtina, kad užsienio debitoriai atsiskaitys su atsakovu, nėra pagrįsta bylos medžiaga, įrodymų vertinimu, o ta aplinkybė, kad debitorius yra bankrutuojanti įmonė besąlygiškai nereiškia, jog su atsakovu nebus atsiskaityta toje bankroto byloje. Taip pat nenustatyta, koks konkretus turtas sudaro 2010-12-31 balanse nurodyto 504 054 Lt turto vertę, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, ar yra teisinga ieškovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad į ilgalaikio turto vertę yra įtrauktas ir ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismas 2011-02-14 nutartimi buvo įpareigojęs atsakovą pateikti minėtus duomenis, o atsakovas buvo pateikęs prašymą pratęsti nurodytą terminą, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti, o teismas nesprendė dėl sankcijų atsakovo vadovui skyrimo už teismo nurodymų nevykdymą.
Antra, tai, jog atsakovas 2011-01-01 kreditorių sąraše nurodė, kad jo skola ieškovui yra 405 512,99 Lt, savaime nereiškia, jog ji yra pradelsta. Tuo labiau, kad šiame sąraše pažymėta, jog jos mokėjimo terminas yra neaiškus dėl teisminių ginčų, o pagal formuojamą teismų praktiką lėšos, dėl kurių vyksta teisminiai ginčai, nėra įskaičiuojamos į pradelstas įmonės skolas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-186/2011). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2518-656/2011 tarp ieškovo ir atsakovo dėl skolos pagal lizingo sutartis priteisimo. Byloje solidariu atsakovu patrauktas laiduotojas UAB „Skira“, teismo 2010-08-23 nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo ir laiduotojo UAB „Skira“ turtui. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad ieškovas savo interesus gina ginčo teisenos tvarka, kad prievolių vykdymas yra užtikrintas laidavimu. Be to, atsakovas turi ir kitų kreditorių (lizingo bendrovė, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kt.), kurių skolos grąžinimo terminai dar nėra suėję, o pagal minėtos informacinės sistemos duomenis, atsakovui nėra pareikšta kitų ieškinių.
Trečia, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog ši byla turėjo būti sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies pagrindu iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2518-656/2011, nes pagal formuojamą teismų praktiką ieškinių nagrinėjimas kitose bylose nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti Įmonių bankroto įstatyme nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tačiau teismas turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi tokios įmonės pareikšti ieškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinė teisėjų kolegijos 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006).
Taigi esant aukščiau paminėtam, t. y. nenustačius, kokia dalis iš įmonės finansiniuose dokumentuose nurodytų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sudaro pradelsti įsipareigojimai, nėra galimybės teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, skundžiama teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (ĮBĮ 2 str. 8 d., CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „TCTT“ nagrinėti iš naujo.