Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. (toliau – R. R.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant R. R. sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkė teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu R. R. paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį, skiriant R. R. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2022 m. sausio 10 d.

R. R. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. R. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022 m. sausio 9 d., apie 23 val. 30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 2,31 % promilių girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai šeimos narei jo sugyventinei N. R., tyčia delnu tris kartus suduodamas jai į veidą, po to, du kartus suduodamas į galvą ir vieną kartą kumščiu suduodamas į kairį smilkinį, po to, du kartus kumščiu suduodamas nukentėjusiajai į kairės pusės nugaros šoną.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepaisant to, jog nuteistasis padarė analogišką nusikalstamą veiką, tačiau jis atsiprašė nukentėjusiosios ir jie susitaikė. R. R. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, pažada ateityje elgtis tinkamai, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nebesmurtauti. Nuteistasis pažymi, kad jis turi pirmos grupės neįgalumą, todėl atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje jam bus per sunku. Dėl šių priežasčių R. R. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę arba skirti jam laisvės apribojimo bausmę. Šiems nuteistojo motyvams pritarė ir nukentėjusioji N. R., kartu su nuteistojo apeliaciniu skundu pateiktame prašyme.

3. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo R. R. gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir jį pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su pateikto apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. R. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti.

5. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

6. Tuo tarpu įvertinus R. R. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, jos rūšį bei dydį, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad R. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

7. Bylos duomenims, R. R., veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Nusikaltimas buvo nukreiptas R. R. sugyventinės atžvilgiu, kuri dėl neteisėtų smurtinio pobūdžio nuteistojo veiksmų patyrė fizinį skausmą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad R. R. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau, vertinamu atveju buvo nustatyta ne tik R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš aptarto seka, kad šis teistumas R. R. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų, be kita ko, ir analogiško pobūdžio tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, padarymą jis jau buvo teistas ne kartą. Siekiant koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas), tiek ir kitos jo teisinę padėtį švelninančios teisinės priemonės (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau teismo parodytas pasitikėjimas nuteistuoju, jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau nusikalsdavo, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėdavo. Nuteistojo neteisėtas elgesys nekito net ir po terminuotos laisvės atėmimo bausmės realus atlikimo, kadangi išėjęs į laisvę po kurio laiko jis ir vėl nusikalto, padarydamas analogišką nusikalstamą veiką savo sugyventinės atžvilgiu. Šių aplinkybių visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines R. R. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje, o naujos nusikalstamos veikos padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra pagrindo.

8. Konstatuojant šią išvadą įvertintina ir tai, kad praeityje R. R. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe už viešosios tvarkos ir aplinkinių gyventojų rimties trikdymą bei pasirodymą viešoje vietoje neblaiviu. Atsižvelgiant į tai, kad tiek buvę nuteistojo teistumai, tiek ir administraciniai baustumai dažniausiai pasireikšdavo R. R. būnant neblaiviu, neabejotina, kad nuteistojo alkoholio vartojimo problemos yra vienas pagrindinių veiksnių, sąlygojančių neteisėtą R. R. elgesį. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad jis siekia gydytis nuo turimos priklausomybės, tačiau, įvertinus jo praeityje buvusį elgesį, atsižvelgiant į tai, kad praeityje nuteistajam buvo skirtas įpareigojimas tiek nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tiek ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdą vien tik teigiama linkme būdamas laisvėje nuteistasis nedėjo, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju, skyrus jam su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, R. R. sugebės atsisakyti nesaikingo alkoholio vartojimo ir savo tikslų laisvėje siekti vien tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Šios išvados kontekste vis tik pažymėtina, kad bylos duomenimis R. R. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje dėl delyrinių būsenų buvo gydomas nuo 2006 metų. Paskutinį kartą buvo gydomas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. Jam nustatytos diagnozės: psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, abstinencijos būsena su delyru, psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Tačiau, net ir po to, nuteistasis savo elgesio nekoregavo, toliau vartojo alkoholį, jo įtakoje padarydamas ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šių duomenų visumoje atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog, turėdamas nuoširdų norą keisti savo gyvenimo būdą, jis tai galės padaryti ir atlikdamas jam skirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kur resocializacijos specialistai padės nuteistajam atsikratyti jo elgesiui neigiamą įtaką darančių kriminogeninių veiksnių, įskaitant ir nesaikingą alkoholio vartojimą.

10. Iš esmės analogiškais motyvais atmestinas ir nuteistojo skundo argumentas, kad dėl turimų sveikatos problemų jam bus sunku atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenimis nustatyta, kad praeityje jis jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, duomenų apie itin sunkią jo sveikatos būklę skundo nagrinėjimui pateiktoje bylos medžiagoje nėra, pataisos įstaigose nuteistieji asmenys turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą, todėl vien tik nuteistojo turimos sveikatos problemos, nesudaro pakankamo pagrindo R. R. paskirtos bausmės švelninimui. Juo labiau, jog net ir turėdamas sveikatos problemų, nuteistasis nevengia vartoti alkoholio, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog savo sveikata jis nesirūpina pats.

11. Pagrindo R. R. paskirtos bausmės švelninimui nesudaro ir jo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis susitaikė su savo sugyventine, ši jam atleido, ką patvirtina ir N. R. Kauno apygardos teismui pateiktas prašymas neskirti R. R. laisvės atėmimo bausmės. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad N. R. savo sugyventiniui atleidžia ne pirmą kartą, ji visuomet jį priimdavo atgal po fizinio pobūdžio veiksmų jos atžvilgiu atlikimo. Be to, sprendžiant iš jos parodymų, komentuojamo įvykio dieną jie kartu vartojo alkoholį, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog ir N. R. nevengia alkoholio, o tai, sugyventiniams būnant kartu, neretai priveda R. R. prie nusikalstamų veikų darymo. Esant šiems duomenims, siekiant užkardyti galimus tolesnius neteisėtus R. R. veiksmus, neabejotina, jog vien tik tai, kad N. R. atleido nuteistajam, nesudaro pagrindo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės švelninimui.

12. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimą svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, bet ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Jokių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju nuteistajam galėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurių pagrindu R. R. galėtų būti skiriama švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė bei BK 75 straipsnio nuostatos, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo neteisėto elgesio, nesiekia pasitaisyti, toliau daro nusikalstamas veikas, teismo jam ne kartą parodyto pasitikėjimo nepateisino, todėl pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals teisėjų kolegija neįžvelgia.

13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. lapkričio 23 d. pažyma Nr. APD-2022-12614 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 153-157). Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį R. R. sudaro 56,67 (penkiasdešimt šešis eurus, 67 ct) ir ši suma turi būti priteista valstybės naudai iš nuteistojo.

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

15. Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. R. niekur nedirba, šiuo metu atlieka jam kiek ankščiau skirtą laisvės atėmimo bausmę, jokio turto neturi, yra neįgalus, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Įvertintina ir tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla nėra didelės apimties (2 tomai), apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, o apelianto skundas šia nutartimi atmetamas.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistojo turtinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl išlaidos už R. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso išlaidų už apeliacinės instancijos teisme R. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš R. R. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.