Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tomadas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui J. Š., trečiajam asmeniui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB ,,Tomadas“ prašė priteisti iš atsakovo J. Š. 7090,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2013-03-25 su Šiaulių apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo (toliau — Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis 2013-10-28 ieškovas gavo Šiaulių apskrities VPK Raseinių apskrities policijos komisariato pareigūnų iškvietimą atvykti priverstinai nuvežti transporto priemonę F. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina pridedamas 2013-10-28 Priverstinis transporto priemonės nuvežimo aktas, bei nugabeno ją tolimesniam saugojimui į ieškovo sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu Plento g. 9, Norgėlų k., Raseinių r. Ieškovas 2014-05-28 savo iniciatyva pranešimu kreipėsi į atsakovą informuodamas apie automobilio priverstinį nuvežimą, saugojimą bei būtinybę atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovas į ieškovo pranešimą nesureagavo ir su juo nesusisiekė. 2014-09-03 Šiaulių apskrities VPK informavo ieškovą, kad automobilis jau yra grąžintas. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. kovo 1 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodydamas, jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog buvo priimtas sprendimas dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės grąžinimo. Tokių įrodymų ir po minėtos nutarties ieškovė nepateikė iki pat parengiamojo teismo posėdžio, o į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neinformavo, jog buvo priimtas sprendimas dėl leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, kad toks sprendimas įteiktas apraše nurodytiems asmenims, kad jis buvo nukreiptas vykdyti, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovė pranešimus atsakovui dėl transporto priemonės atsiėmimo siuntė nepagrįstai ir neteisėtai, nesant įgaliotų institucijų sprendimo, nes ir šiuo metu sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo (leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę), bylos duomenimis, nėra priimtas. Taigi, atsakovui priklausanti transporto priemonė buvo priverstinai paimta ir nuvežta administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje nepriimtas sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo (leidimo atsiimti), tai teismui leido padaryti išvadą, jog transporto priemonė paimta valstybės institucijoms, šiuo konkrečiu atveju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariatui atliekant valdžios funkcijas, taikant administracines sankcijas (priverstinai nuvežant transporto priemonę). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šios išlaidos atsirado ne iš civilinių teisinių santykių, o iš administracinių teisinių santykių, nes atsakovo ir ieškovės nesieja jokie civiliniai teisiniai santykiai (nei sutartiniai, nei atsiradę iš konkliudentinių veiksmų ar kt.). Transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje administracinio proceso tvarka teismo gali būti pripažintos administracinio proceso išlaidomis ir šio viešosios teisės akto nustatytais pagrindais išieškotos. Aplinkybė, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą prašomos priteisti priverstinai paimtos ir nuvežtos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidos nebuvo pripažintos administracinio proceso išlaidomis, nesudaro pagrindo jų nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka (CPK 1 straipsnio 1 dalis), todėl teismas ieškinį CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu paliko nenagrinėtą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog pateiktame Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nėra nurodyta, kokia įmonė vykdė priverstinį transporto priemonės nuvežimą (grafoje, kurioje turi būti nurodyta vilkiko vairuotojo vardas, pavardė, įstaigos ar įmonės pavadinimas, nėra nurodytas įmonės pavadinimas), akto blanke yra Šančių autoserviso logotipas, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vykdė priverstinį transporto priemonės nuvežimą, kad transporto priemonė buvo perduota saugoti ieškovei, nors nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir pateikti papildomus įrodymus.Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, jog turi reikalavimo teisę į atsakovą ir tai pripažino savarankišku pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Tomadas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 4d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad ji 2013-03-25 su Šiaulių apskrities VPK sudarė Sutartį, pagal kurios 1 p. ir 2 p. nuostatas ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Taigi, akivaizdu, jog būtent Sutarties pagrindu atsirado ne tik pasaugos santykiai tarp ieškovės ir VPK, bet ir automobilio savininko, kaip KET pažeidėjo (t. y. atsakovo) pareiga sumokėti už automobilio saugojimą Sutartyje nustatyta tvarka, nepaisant to, jog atsakovas nėra Sutarties šalimi. Teismas neteisingai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius bei visiškai nepagrįstai paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo ieškovės atskirąjį skundą tenkinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius bei nepagrįstai nenagrinėjo apeliantės pateikto ieškinio, neatsižvelgė į galiojantį reglamentavimą, aktualią teismų praktiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju byloje reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo transporto priemonės savininko skolą už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013) Taigi, ginčo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (CK 6.830 straipsnis), iš kurios kyla ir transporto priemonės savininko pareiga sumokėti už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą sutartyje nustatyta tvarka, nepaisant to, jog atsakovas nėra sutarties šalimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl, palikdamas ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, nepagrįstai sprendė, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos turėtų būti priskirtinos prie proceso išlaidų administracinio teisės pažeidimo byloje ir nagrinėjamos ne civilinio proceso tvarka.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad galutinis reikalavimų sutikslinimas ir įrodymų surinkimas civiliniame procese galimas ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu, todėl pirmosios instancijos teismo nurodytas ieškinio trūkumas dėl įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodomas aplinkybes, nepateikimo negali sudaryti esminės kliūties tolesnei proceso eigai, o teismo prašomi pateikti įrodymai gali būti teikiami vėlesniuose proceso etapuose.Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu. (CPK 230 straipsnio 1 dalis) Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktas).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant ir aiškinant CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.