Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. ir 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiais skirtos bausmės ir paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, paskiriant įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi skirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant elgesio apribojimą 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir J. Š. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir J. Š. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę (bausmę atliko 2022 m. kovo 3 d.);

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme (bausmę atliko 2023 m. birželio 16 d.),

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. tyčia, visuotinai pavojingu būdu, kai dėl to galėjo nukentėti žmonės, sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis, 2023 m. kovo 29 d. 00.27 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), uždegė pašalinį ugnies šaltinį – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dezinfekcinį skystį užpylė ant gėlės, degtukais uždegė ugnį ir padegė gėlę, tokiu būdu padegė butą, kuris nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ir kurį patikėjimo teise naudoja, valdo ir juo disponuoja (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas 1928,47 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais J. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. Š. parodė, kad nelabai prisimena aptariamo įvykio aplinkybes, nes tuo metu vartojo psichiką veikiančias medžiagas, todėl negali pasakyti nieko konkretaus. Prisimena tik tam tikrus momentus. Teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šis juos pilnai patvirtino, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad šiuo metu yra reabilitacijos centre, kuriame gydysis dar mažiausiai pusę metų. Stengiasi keisti savo gyvenimą, deda tam pastangas. Sutiktų su teismo paskirtu įpareigojimu gydytis priklausomybes. Šiuo metu jis gydosi savo noru. Pagal programą jis negali bendrauti su visuomene, taigi, ir dirbti, bet po reabilitacijos galėtų atlyginti civilinį ieškinį dalimis. Butą padegė veikiamas psichiką veikiančių medžiagų.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė R. S. prašė civilinį ieškinį tenkinti, nes būstas, kurį kaltinamasis padegė, prieš tai buvo naujai suremontuotas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinamas pareikštas dėl apysunkio nusikaltimo padarymo, kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. Š. parodė, kad 2023 m. kovo 29 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kelinta buvo valanda, kai iš bendrabučio koridoriaus prie savo buto lango išgirdo bildėjimą. Jis priėjo prie lango, pamatė daugiau negu vieną asmenį, stovintį prie namo. Negali nurodyti, kiek tiksliai jų buvo. Prie jo lango yra stogelis, ant to stogelio stovėjo žmogus. Jis išsigando, kad asmenys atėjo pas jį, todėl jis užrakino viršutinę buto durų spyną, o apatinė durų spyna visada būna užrakinta. Pareigūnams neskambino. Atsimena, kad atvyko pareigūnai, girdėjo, kaip jie sakė „šok nuo stogelio“. Jis su pareigūnais nebendravo, buvo išsigandęs. Kai pareigūnai išvyko, prie namo dar buvo asmenų. Girdėjo, kad jam asmuo, kurio nenori įvardinti, pasakė, kad jį „subalados“. Iš baimės ir išgąsčio jis pasiėmė dezinfekcinio skysčio, aplaistė gėlę ir padegė ją degtukais. Gėlė stovėjo ant grindų, iš kairės lango pusės, žiūrint nuo įėjimo į butą. Prisimena, kad siuntė nuotraukas sesei. Po padegimo sėdėjo bute. Toliau girdėjo, kad kažkas lipa stogeliu. Kadangi kvėpavo dūmais, jam pradėjo trūkti oro. Dėl to išdaužė langą ir užlipo ant palangės. Kai užlipo ant palangės, ant stogelio užlipo vyriškis, kiek žino, kaimynas. Atsimena, kad atvyko gaisrininkai, jie pastatė kopėčias, kaimynas padėjo jam nulipti. Tuo metu jau pradėjo alpti. Negali nurodyti, ar matė prieš tai matytus asmenis. Mano, kad buvo praradęs sąmonę, nes atsimena, kad davė kažkokią kaukę kvėpuoti, po to prarado sąmonę. Atsimena, kad buvo nuvežtas į ligoninę. Nespėjus išeiti iš ligoninės, buvo sulaikytas pareigūnų (t. 2, b. l. 63–66).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis J. Š. savo kaltę pripažino ir parodė, kad neatsimena pirmosios apklausos metu duotų parodymų, nes buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pagarsinus jo pirmuosius parodymus, atsimena ne viską. Įvykio metu buvo apsvaigęs, taip pat buvo didelis išgąstis. Paties padegimo neatsimena, tačiau jis galėjo padegti butą (t. 1, b. l. 82–85).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. Š. parodė, kad J. Š. yra jos brolis, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Šis butas (duomenys neskelbtini), brolis jį nuomojasi. Šiuo metu tame bute gyvena jis vienas (duomenys neskelbtini). J. Š. serga priklausomybe nuo narkotinių medžiagų. Labai dažnai jos brolis turi suicidinių minčių. Dažnai jam vaidenasi nebūti dalykai, jam atrodo, kad kažkas jį persekioja, o kreiptis į gydymo įstaigas jis kategoriškai atsisako. 2023 m. kovo 29 d. apie 15 val. brolis per „Messenger“ programėlę siuntė jai balso įrašus (duomenys neskelbtini). Apie 23 val. brolis pradėjo jai siųsti balso įrašus, sakė, kad į jo butą kažkas laužiasi. Vėliau jis atsiuntė vaizdo įrašą, kur filmuoja savo buto langą ir emocionaliai sako, kad kažkas lipa į jo butą. Tačiau vaizdo įraše aiškiai matėsi, kad ten nieko nėra. Apie 23 val. brolis pradėjo balso įrašais pasakoti jai, kad nori nusižudyti, nėra prasmės jam gyventi, išgėrė rūgšties, dėl kurios jam labai bloga, prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu ji jos nekvietė, nes jis dažnai meluoja ir prašo melagingai iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba policiją, nors jam jos nereikia. Maždaug po dešimties minučių brolis į „Messenger“ programėlę jai atsiuntė nuotraukas, kuriose matosi, kad jo bute kažkas dega. Pagal jo bute esančius jai matytus daiktus suprato, kad ten dega bute esanti plastikinė dėžė, kurioje sukrauti įvairūs drabužiai, o virš dėžės ant kažko buvo pakabintas dar vienas drabužis, kuris taip pat degė. J. Š. balso pranešime sakė, kad jis padegs butą, kuriame gyvena, ir padegs visus, kas į jį užeis, todėl ji įtaria, kad šį butą padegė būtent jis. Po to, kai pamatė jo siųstas nuotraukas, kad dega butas, ji kartu su savo kito brolio žmona iškvietė pagalbą (t. 1, b. l. 69–72).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. kovo 17 d. J. Š. kiekvieną dieną skambindavo jai, rašydavo telefonu ir per „Messenger“ programėlę, sakydamas, kad pakels prieš save ranką. 2023 m. kovo 29 d. iš J. Š. sesers I. Š. sužinojo, kad J. Š. padegė butą (t. 1, b. l. 75–78).

Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto – vidaus tarnybos kapitono 2023 m. kovo 29 d. tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo nustatyta, kad gaisras negalėjo kilti dėl elektros įrenginių (rozetės, šildytuvo) gedimų. Rozetė gaisro paveikta iš išorės. Taip pat neaptikta šildymo sistemos komponentų. Techninių priežasčių gaisrui kilti nenustatyta. Bute mėtosi nuorūkos, tačiau gaisro židinio zonoje nuorūkų, žvakių neaptikta. Gaisro židinio zonoje mėtėsi plastikinis raudonos spalvos kamštelis, kuris kartu su apdegusių drabužių ir gaisro šiukšlių liekanomis sudėtas į stiklainį, supakuotas ir perduotas vietoje buvusiems policijos pareigūnams. Atmetus netikėtinas gaisro kilimo versijas, o taip pat įvertinus J. Š. sesers siųstas nuotraukas, nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, galimai tyčinė žmonių veika (padegimas) (t. 1, b. l. 34–42).

Iš 2023 m. kovo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 17–31).

Iš 2023 m. kovo 29 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas J. Š. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 2, b. l. 67–74).

Iš 2023 m. liepos 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 114–116).

Iš 2023 m. liepos 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2023 m. kovo 29 d. raštu iš (duomenys neskelbtini) išreikalauti vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 108–111).

Iš 2023 m. birželio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 120–124).

Iš 2023 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti buto raktai, telefono „iPhone“ dėklas ir USB raktas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 88–99).

Iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės mėn. rašto „Dėl patirtos žalos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-11133-23 informacijos pateikimo“ nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) valdo (duomenys neskelbtini) priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 29 d. šiame bute kilo gaisras, kurio metu padaryta didelė žala, dėl to reikalingas buto remontas ir lango keitimas. (Duomenys neskelbtini) rangovas (duomenys neskelbtini), atliekantis lango keitimą, pateikė komercinį pasiūlymą dėl (duomenys neskelbtini), sudaužyto lango keitimo, jo suma – 832,21 Eur; taip pat naudojantis (duomenys neskelbtini) programine įranga paskaičiuota buto remonto lokalinė sąmata – 4437 Eur. Taigi, iš viso (duomenys neskelbtini) padaryta žala yra 5269,21 Eur (t. 1, b. l. 56–57). Žalos dydis grindžiamas lokaline sąmata, sudaryta pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas (medžiagų ir mechanizmų kaina – 1223,07 Eur, darbų kaina ir kitos išlaidos – 3213,93 Eur, iš viso – 4437 Eur) (t. 1, b. l. 58–60) ir (duomenys neskelbtini) pateiktu komerciniu pasiūlymu dėl lango keitimo adresu (duomenys neskelbtini) (medžiagų kaina – 705,4 Eur, darbų kaina – 126,81 Eur, iš viso – 832,21 Eur) (t. 1, b. l. 61).

Iš Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. liepos 12 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-208/2023 nustatyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog J. Š. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 142).

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko, tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-148-511/2022). Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.) (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-14-387/2022). Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-14-387/2022). Visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Visuotinai pavojingais būdais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali būti užtvindymai, griūtys ir pan. (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-352/2013).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo J. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kartu teismas nurodo, kad patikslina kaltinime nurodytą (duomenys neskelbtini) padarytos turtinės žalos sumą, nustatydamas, jog ši žala yra 1928,47 Eur, nes pagal (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis (t. 1, b. l. 56–61), kaltinime nurodytą ir civiliniu ieškiniu prašomą priteisti 5269,21 Eur turtinę žalą sudaro ne tik sugadinto turto vertė, bet ir kitos turto sugadinimo pasekmės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kitos). Taip pat teismas nustatęs, kad butas nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) šį butą naudoja, valdo ir juo disponuoja patikėjimo teise (t. 1, b. l. 1, 43, 50, 53, 56), šią aplinkybę taip pat patikslina. Teismas akcentuoja, kad minėti patikslinimai jokios įtakos kaltinamojo teisinei padėčiai neturi arba ją palengvina, todėl yra galimi.

Toliau teismas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis savo kaltę dėl padaryto svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, kai dėl to galėjo nukentėti žmonės, pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, t. y. kad jis, 2023 m. kovo 29 d. 00.27 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), uždegė pašalinį ugnies šaltinį – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dezinfekcinį skystį užpylė ant gėlės, degtukais uždegė ugnį ir padegė gėlę, tokiu būdu padegė butą, kuris nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ir kurį patikėjimo teise naudoja, valdo ir juo disponuoja (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas 1928,47 Eur turtinę žalą. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – liudytojų I. Š. ir M. Š. parodymai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto – vidaus tarnybos kapitono 2023 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo, 2023 m. kovo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2023 m. kovo 29 d. asmens apžiūros protokolas, 2023 m. birželio 18 d., 2023 m. liepos 7 ir 24 d. kitų objektų apžiūros protokolai, (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės mėn. raštas „Dėl patirtos žalos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-11133-23 informacijos pateikimo“, kartu su šiuo raštu pateikta lokalinė sąmata, sudaryta pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas, taip pat (duomenys neskelbtini) komercinis pasiūlymas dėl lango keitimo adresu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sugadino svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) priklausantį butą – visuotinai pavojingu būdu, t. y. šį butą padegdamas, dėl ko kilo grėsmė, kad dėl to gali nukentėti žmonės (pažymėtina, kad aptariamas butas yra daugiabučiame gyvenamajame name, įvykis įvyko nakties metu, kai žmonės paprastai būna savo namuose ir miega), jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad J. Š. suvokė savo veikos pavojingumą, t. y. jog jis veikia visuotinai pavojingu būdu, numatė, kad dėl jo veiksmų bus sugadintas svetimas turtas, o taip pat kad gali atsirasti papildomų sunkių padarinių, ir nors jis šių padarinių ir nenorėjo, sąmoningai leido jiems ir atitinkamai grėsmei kilti, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo J. Š. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikalstamą veiką.

Teismas, skirdamas bausmę J. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Už BK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę J. Š., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, jis veikė netiesiogine tyčia, civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala neatlyginta, buvo sukelta reali grėsmė kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Teismas vertina, kad šiuo atveju nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – 8 kartus teistas, iš jų 5 kartus būdamas nepilnametis, jam buvo skiriamos laisvės atėmimo ir arešto bausmės, teismų nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas 2 kartus buvo panaikintas, todėl J. Š. 2 kartus atliko realias laisvės atėmimo, o taip pat vieną kartą realią arešto bausmę, šiuo metu visos J. Š. paskirtos bausmės yra atliktos (t. 1, b. l. 180–193), per 5 metus 30 kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 9–34), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 179), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 178), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 133), nuo 2023 m. balandžio 6 d. gyvena ir gydosi nuo priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms priklausomybės ligų (duomenys neskelbtini), planuojama gydymo kurso pabaiga 2024 m. birželio–liepos mėn. (t. 1, b. l. 141; t. 2, b. l. 86).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti J. Š. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę už BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Teismo vertinimu, skirti kaltinamajam BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas švelnesnes bausmes būtų netikslinga, nes kaltinamasis niekur nedirba, (duomenys neskelbtini), administracine tvarka paskirtų baudų nemoka, taigi, baudos bausmės paskyrimas būtų formalus; tuo tarpu laisvės apribojimo ir arešto bausmės taipogi nepasiektų bausmės tikslų, nes, kaip jau buvo nurodyta, kaltinamajam anksčiau skirtos net ir laisvės atėmimo bausmės jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis savo nusikalstamo elgesio modelio nepakeitė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. kovo 29 d. 05.51 val. iki 2023 m. kovo 29 d. 12.13 val. (viena diena; t. 2, b. l. 44–51), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, atsižvelgus į visas prieš tai išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atkreipiant dėmesį į tai, kad kaltinamasis nagrinėjamu atveju yra atlikęs visas jam teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes; jis šiuo metu gydosi reabilitacijos centre, į kurį grįžo net ir atlikęs paskutiniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę; minėtame centre gydosi jau daugiau nei pusę metų ir yra pasiryžęs šį gydymą tęsti bei atitinkamai keisti savo gyvenimo būdą; civilinį ieškinį pripažino, nurodė, kad galės pradėti jį atlyginti pabaigęs gydymą; byloje nėra duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus; dauguma jo įvykdytų administracinių nusižengimų nelaikytini itin šiurkščiais; taikomų kardomųjų priemonių sąlygų pažeidimų atvejų nefiksuota; (duomenys neskelbtini) taigi, vertintina, kad kaltinamajam nėra būdingas visiškas visuomenėje nustatytų taisyklių ignoravimas, jis aktyviais veiksmais siekia savo teisei priešingą elgesį pakeisti, todėl darytina išvada, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus J. Š. paskirtos bausmės atlikimo, todėl J. Š. paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams be intensyvios priežiūros, ir jam skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5 ir 10 punktuose nustatytos pareigos: gydytis priklausomybės ligas ir šį gydymą baigti; visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo – paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su tuo, kad šiuo metu kaltinamasis gydosi priklausomybių ligas, tiksli jo gydymosi trukmė nežinoma, jis šiuo metu nedirba ir neturi galimybės dirbti, be to, byloje nėra jokių duomenų apie jo turtą ar kitas gaunamas pajamas, (duomenys neskelbtini), tuo tarpu civiliniam ieškovui, kaip juridiniam asmeniu, padaryta turtinė žala nėra didelė, todėl minėta priemonė kaltinamajam neskirtina.

Kaltinamajam J. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (J. Š. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 88–99), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, o J. Š. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), laikoma voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, grąžintina J. Š.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

BPK nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 5269,21 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise valdo (duomenys neskelbtini) priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 29 d. šiame bute kilo gaisras, kurio metu padaryta žala, dėl to reikalingas buto remontas ir lango keitimas. (Duomenys neskelbtini) rangovas (duomenys neskelbtini), atliekantis lango keitimą, pateikė komercinį pasiūlymą dėl (duomenys neskelbtini), sudaužyto lango keitimo, jo suma – 832,21 Eur; taip pat naudojantis (duomenys neskelbtini) programine įranga paskaičiuota buto remonto lokalinė sąmata – 4437 Eur. Taigi, iš viso (duomenys neskelbtini) padaryta žala yra 5269,21 Eur (t. 1, b. l. 56–57). Žalos dydis pagrįstas byloje esančia lokaline sąmata, sudaryta pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas, (t. 1, b. l. 58–60) bei (duomenys neskelbtini) pateiktu komerciniu pasiūlymu dėl lango keitimo adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 61). Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2023 m. spalio 26 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2023-15208 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad iš J. Š. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 253,33 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti kaltinamajam gynėją numatė BPK 51 straipsnio 2 dalis, teismui atsižvelgus į J. Š. pareikštą kaltinimą, jo asmenybę, taip pat (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad J. Š. šiuo metu nedirba, jokių kitų pajamų negauna, jam yra numatytas ilgas gydymo kursas, iš jo šiuo teismo nuosprendžiu priteistinas 5269,21 Eur turtinės žalos atlyginimas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

1) raudonos spalvos plastikinis kamštelis, paimtas kartu su drabužių ir kitų gaisro šiukšlių fragmentais, esantys dėžėje (PADIS kodas 00000024762), taip pat medžiagos skiautė su suodžių pavyzdžiu, esantys stiklainyje (PADIS kodas 00000024765), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (t. 1, b. l. 100–103; 2023 m. rugpjūčio 16 d. daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. PD-00000006943), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintini;

2) USB raktas, mobilaus ryšio telefonas „iPhone“ ir raudonos spalvos juostelė, esantys voke (PADIS kodas 00000024767), taip pat 10 vnt. raktų ant juodos spalvos juostelės, esantys voke (PADIS kodas 00000024766), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (t. 1, b. l. 100–103; 2023 m. rugpjūčio 16 d. daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. PD-00000006943), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžintini J. Š.;

3) du kompaktiniai diskai, laikomi voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti J. Š. (J. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, J. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. kovo 29 d. 05.51 val. iki 2023 m. kovo 29 d. 12.13 val. (vieną dieną), jį prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, J. Š. paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 3, 5 ir 10 punktuose nustatytas pareigas: gydytis priklausomybės ligas ir šį gydymą baigti; visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o J. Š. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti J. Š.

(Duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. Š. (duomenys neskelbtini) naudai 5269,21 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimties devynių eurų ir 21 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo iš J. Š. netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

1) raudonos spalvos plastikinį kamštelį, paimtą kartu su drabužių ir kitų gaisro šiukšlių fragmentais, esančius dėžėje (PADIS kodas 00000024762), taip pat medžiagos skiautę su suodžių pavyzdžiu, esančius stiklainyje (PADIS kodas 00000024765), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (2023 m. rugpjūčio 16 d. daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. PD-00000006943), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti;

1) USB raktą, mobilaus ryšio telefoną „iPhone“ ir raudonos spalvos juostelę, esančius voke (PADIS kodas 00000024767), taip pat 10 vnt. raktų ant juodos spalvos juostelės, esančius voke (PADIS kodas 00000024766), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (2023 m. rugpjūčio 16 d. daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. PD‑00000006943), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti J. Š.;

3) du kompaktinius diskus, laikomus voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.