Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui G. E. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 21-o notaro biuro notarė V. Š., Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei pagal atsakovo G. E. K. priešieškinį ieškovui G. K. dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 21-o notaro biuro notarė V. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. E. K. 6.516,45 Eur skolą už palikėją P. K., 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. vasario 5 d. preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi P. K. įsipareigojo ieškovui parduoti jam privačios nuosavybės teise priklausančias žemės sklypų dalis. Sutarties šalys susitarė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pasirašyta iki 2012 m. gegužės 5 d. Ieškovas P. K. sumokėjo 5.357,97 Eur (18.500 Lt.) avansą. Pinigų gavimo faktą patvirtina sutartyje ranka padarytas užrašas. P. K. ir atsakovas G. E. K. 2012 m. gegužės 23 d. įgaliojo A. D. atstovauti jų interesams dėl žemės sklypų naudojimo, valdymo ir disponavimo. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl P. K., mirusio 2012 m. lapkričio 11 d., kaltės. Atsakovas G. E. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad paveldimo turto apyrašas buvo sudarytas tik 2014 m. gruodžio 4 d., o priėmęs palikimą pagal turto apyrašą įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Ieškovas nenurodė kokie P. K. veiksmai įgalino nepasirašyti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Skolos dokumente nėra aiškiai atspindėtas pinigų perdavimo faktas, o įrašas apie pinigų gavimą, neįrodo, kad P. K. tuos pinigus iš tiesų gavo. P. K. ieškovo buvo suklaidintas, pinigų iš jo niekada nebuvo gavęs ir nepasirašė po sutartimi. Atsakovas G. E. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2012 m. vasario 5 d. preliminariąją sutartį. Nurodė, kad nenustačius fakto, jog ieškovas sumokėjo P. K. 5.357,97 Eur (18.500 Lt), preliminarioji sutartis šalių nebuvo pradėta vykdyti. Teismui ieškovas nepateikė įrodymų, kad sutarties sąlygos būtų keistos ar sutartis papildyta pratęsiant terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Ieškovas G. K. su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė sandorio metu turėjęs ieškinyje nurodytą pinigų sumą, kurią kaip avansą sumokėjo, taip neva padengdamas 95 procentus perkamo turto vertės. Neįtikinami yra ieškovo argumentai apie tai, kad minėtą sumą jis turėjo iš nelegalaus verslo (autoserviso) bei jo žmonos Gariūnuose uždirbtų pinigų. Be to, teismui ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kodėl perkamo nekilnojamojo turto apmokėjimas avansu, kuris sudaro 95 proc. visos pirkimo sumos, jam yra įprasta praktika, nors pats patvirtino, iki tol nevykdęs nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių, o iniciatyva „užsiimti miško verslu“ buvo ne jo paties, bet liudytojo A. D.. Ieškovo reikalavimą iš esmės grindžiamas tik jo draugo (liudytojo) teiginiais apie pinigų perdavimą, nors nei vienas negalėjo nurodyti tokio veiksmo tikslių aplinkybių bei patvirtinti, kad būtent P. K. padarė įrašą ant atskiro lapo pridėto prie preliminarios sutarties.Suabejojus įrašo tikrumu ir nagrinėjamoje byloje atlikus rašysenos ekspertizę, nebuvo nustatyta, jog įrašas „aštuonioliko tūkstančių penkis šimtus gavau 2012.02.06“ padarytas P. K. ranka. Ekspertizės metu buvo patvirtintas tik parašo po minėtu įrašu tikrumas, t.y., kad jis yra P. K. ir tai patvirtina ieškovo paaiškinimą, kad liudytojas liepė P. K. pasirašyti kitame lape. Posėdžių metu šalys teismui patvirtino, jog P. K. buvo socialiai pažeidžiamas asmuo, t. y. turėjo priklausomybę alkoholiui, gyveno tik iš pašalpų ir iš skolintų pinigų cigaretėms ir pan. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes ir tai, kad P. K. buvo neišprusęs, socialiai pažeidžiamas ir lengvai manipuliacijoms pasiduodantis asmuo, padarė išvadą, kad šis asmuo iš esmės nesuprato nei dokumentų (įgaliojimą sudaro trijų lapų tekstas), kuriuose pasirašinėjo turinio, nei proceso ir veiksmų esmės. Teismas sprendė, kad ieškovas iš esmės nesidomėjo nei realia sklypo verte, kurią nustatė liudytojas A. D., nei sklypo vieta; kad abu jie realiai tokį sandorį sudarinėjo pirmą kartą; kad avansinis mokėjimas sudaro 95 procentus galutinės žemės sklypų kainos (19 000 Lt), t.y., kad nurodytos galutinės kainos proporcija yra sunkiai tikėtina sąžininguose verslo santykiuose ir toks nurodytų asmenų elgesys nėra būdingas patyrusiems verslininkams; kad liudytojas A. D. tvirtinęs, jog su P. K. lankėsi ketinamame pirkti žemės sklype, teismui negalėjo tiksliai nurodyti kur yra minėtas sklypas, pagrįstai kelia abejonių dėl šių asmenų elgesio sąžiningumo bei tikrųjų ketinimų. Teismo manymu, nuolatinių pajamų neturinčiam fiziniam asmeniui tokia avanso pinigų suma yra laikytina pakankamai didele, kad, neatsižvelgdamas į praradimo galimybę, tokius pinigus lengvai atiduotų akivaizdžiai nepatikimam dėl socialinio pažeidžiamumo asmeniui.Teismas, nustatęs, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą (iki 2012 m. gegužės 5 d.), sprendė, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį yra pasibaigusi ir tokia sutartis nekelia šalims teisinių pasekmių, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinį ir prašo preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas G. K. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Atsakovas tik teismo posėdyje pradėjo kategoriškai teigti, kad jo tėvas - P. K. pinigų negavo, todėl ieškovas negalėjo pateikti įrodymų, jog pinigus faktiškai turėjo. Nurodyti pinigai yra ieškovo ir sutuoktinės J. K. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. J. K. metinės pajamų mokesčio deklaracijos patvirtinam kad preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu tokią pinigų sumą ieškovas turėjo.Antstolės J. Karalienės 2017-01-12 pažyma patvirtina, kad P. K. 2012-02-06 buvo gavęs iš ieškovo 18.500 Lt ir kad dalį šių pinigų – 5.873,92 Lt buvo panaudojęs, sumokant už savo sūnaus skolas. Tai, kad P. K. gavo pinigus patvirtino liudytojas A. D., kurio parodymai buvo analogiški ieškovo paaiškinimams.Įrašas apie pinigų gavimą buvo parašytas preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje, o ne ant atskiro lapo, kaip nurodė teismas. Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties pirmas lapas, kaip ir antras lapas buvo pasirašyti P. K.. Atsakovas nepaneigė teiginio, kad minėtą įrašą parašė ne P. K.. Tai, kad įrašą parašė P. K. patvirtina jo parašas, taip pat ieškovo paaiškinimai ir liudytojo A. D. parodymai, o ekspertizės akto išvada nepaneigė tokio teiginio.Teismo argumentai, kad avanso suma sudarė 95 procentus perkamo turto vertės; kad ieškovas ir liudytojas A. D. neketino rimtai užsiimti miško verslu; kad A. D. negalėjo tiksliai nurodyti sklypo buvimo vietos; kad ieškovas iš esmės nesidomėjo nei realia sklypo verte, nei sklypo vieta, nedavė teismui pagrindo daryti išvados, kad P. K. pinigų negavo.Atsakovui nebuvo žinoma ir jis teisme nepatvirtino, kad P. K. buvo priklausomas nuo alkoholio.Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad P. K. nesuprato nei dokumentų, kuriuose pasirašinėjo turinio, nei proceso ir veiksmų esmės ir kad negalėdavo adekvačiai suprasti ir vertinti visų aplinkybių.

Atsakovas G. E. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas savo reikalavimo nepagrindė leistinais įrodymais ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė sandorio metu turėjęs ieškinyje prašomą priteisti iš atsakovo sumą, kurią neva yra sumokėjęs atsakovo tėvui. Ieškovo nesąžiningumą patvirtina tai, kad visgi tokios nemažos sumos perdavimą jis nenorėjo įforminti notarine sutartimi.Tikrąjį ieškovo ketinimą parodo ne tik sutarties esmė, t. y. kad buvo neva sumokėtas toks didelis avansas, kuris atitiko net 95 procentus ketinamo pirkti sklypo vertės, bet ir jos sudarymo aplinkybės (pasinaudota P. K. socialiniu pažeidžiamumu, liepta pasirašyti sutartį, o parašas apie pinigų gavimą padarytas kitame sutarties lape, t. y. ne po tekstu, suma perduota neatsižvelgus į tai, kad juos gavęs asmuo galimai yra nepatikimas dėl savo gyvensenos būdo), ieškovo elgesys po sutarties sudarymo (nesidomėjimas nei realia sklypo verte, nei sklypo vieta). Teismas įvertino šias aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovo ir liudytojo siekiamo sudaryti sandorio tiksiąs buvo faktiškai užvaldyti P. K. priklausantį turtą už jį nesumokant. Teismas išsiaiškino tikruosius ketinimus pasirašant 2012-02-05 preliminariąją sutartį ir aiškino šią sutartį sąžiningai, analizavo preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybes, atsižvelgė į tokių sutarčių sudarymo praktiką, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovas neperdavė atsakovo tėvui prašomą ieškiniu priteisti sumą pagal preliminariąją sutartį. Teismas pagrįstai suabejojo liudytojo D. parodymais ir vertino juos kaip nenuoseklius, nes jis, kaip vienas iš sutarties sudarymo iniciatorių taip pat yra suinteresuotas bylos baigtimi, nors ir netiesiogiai, nes derėjosi su atsakovo tėvo dėl žemės sklypo, dėl kurio buvo sudaryta ginčo preliminarioji sutartis, pirkimo.Ieškovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus, tačiau jei įrodymai bus vertinami, atsakovas gali prarasti galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją, o apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą šių įrodymų pagrindu, nepagrįstai gali apriboti atsakovo teisę į apeliaciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar viešo intereso gynimo būtinybės nenustatyta. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribose.Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Pagal Civilinio kodekso (CK) 6.165 straipsnį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (minimo Kodekso straipsnio 4 ir 5 dalys).Byloje nustatyta, kad 2012 m. vasario 5 d. P. K. (pardavėjas) ir G. K. (pirkėjas) sudarė Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria jie ateityje (iki 2012 m. gegužės 5 d.) įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį – pardavėjas parduoti, o pirkėjas – nupirkti 1/4 dalį iš 1/2 dalies žemės 8,89 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalį iš ½ dalies 9,71 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). ir sumokėti 19.000,00 Lt (b.l. 4-5, 1 t.). Sutarties šalys susitarė, kad pirkėjas sutarties sudarymo dieną sumoka pardavėjui 18.500,00 Lt avansą (Sutarties 2.2. punktas). Sutarties antro lapo antroje pusėje yra pardavėjo P. K. parašas, patvirtinantis 18.500,00 Lt gavimo faktą (b.l. 6, 1 t.; 95, 2 t.).Pagrindinė sutartis šalių numatytu terminu nebuvo sudaryta. P. K. mirė 2012 m. lapkričio 11 d. Palikimą po P. K. mirties priėmė jo sūnus G. E. K. pagal apyrašą. Paveldėjimo byla buvo užvesta tik 2014 m. gruodžio 4 d., kadangi G. E. K. keletą metų gyveno užsienyje: 2013 m. vasario 6 d. jis deklaravo apie išvykimą į Jungtinę Karalystę, o 2014 m. vasarą nutarė visam laikui grįžti į Lietuvą (b.l. 17, 168-185, 1 t.; b.l. 1-9, 2 t.). Ieškovas (apeliantas) G. K. prašė grąžinti jo sumokėtą avansą ir priteisti iš baudą už sutarties nevykdymą. Atsakovas – P. K. įpėdinis G. E. K. su tokiu reikalavimu nesutiko, prašė pripažinti ieškovo ir jo tėvo P. K. sudarytą preliminarią sutartį negaliojančia, teigdamas, jog tėvas jokių pinigų pagal šią sutartį negavo ir kad sutartyje ne jo parašas.Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsta bylos įrodymų analizės visetu, netinkamai įvertino įrodymus ir padarė išvadas, kurios iš bylos įrodymų neišplaukia.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagrindinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarties nesudarymo priežastys yra pirmumo teisę turėjusių bendraturčių ketinimas pasinaudoti pirmenybės teise žemę pirkti, patikslina, jog būtent vieno iš jų G. R.. Kaip matyti iš rašytinių bylos įrodymų, preliminarioje sutartyje nurodytų žemės sklypų, kurių dalis P. K. įsipareigojo ieškovui parduoti, bendraturčiais taip pat buvo jo sūnus – atsakovas G. E. K. ir giminaitis G. R. (b.l. 22-23, 1 t.). Minėta, kad pagrindinė sutartis iki 2012 m. gegužės 5 d. nebuvo pasirašyta. Tačiau pažymėtina, kad prievolei sudaryti pagrindinę sutartį jau pasibaigus P. K. ir jo sūnus (atsakovas) G. E. K. vėl išreiškė norą pagrindinę sutartį sudaryti – 2012 m. gegužės 23 d. pardavėjas P. K. ir jo sūnus (atsakovas) G. E. K. išdavė A. D. notarinį įgaliojimą Nr. RJ-1538 atstovauti juos kaip minėtų žemės sklypų dalių savininkus visais klausimais, susijusiais su žemės sklypų valdymu, naudojimu ir disponavimu (b.l. 105-107, 1 t.). 2012 m. birželio – liepos mėnesiais įgaliotinis A. D. veikė atstovaujamųjų vardu, per notarų kontorą siuntė pranešimus žemės sklypų bendraturčiui G. R. (b.l. 115-118, 2 t.), tačiau G. R. nutarė pasinaudoti bendraturčio pirmumo teise. G. R. 2012 m. birželio 1 d. iš notaro biuro gavo P. K. ir G. E. K. pranešimą, jog jie parduoda jiems nuosavybės teise priklausančias žemės sklypų dalis. 2012 m. birželio 29 d. atsakymu jis pareiškė, jog vadovaudamasis CK 4.79 straipsniu, jis sutinka žemės sklypų dalis pirkti už nurodytą sumą (b.l. 115, 2 t.), tačiau vėliau 2012 m. liepos 20 d. raštu G. R. nurodo, jog nesutinka pardavėjų atsyovo nurodytą dieną atvykti į notarų biurą sudaryti sutarties, nes P. K. 2012-07-19 panaikino įgaliojimą A. D. ir 2012 liepos 25 d. pats G. R. pasirašė preliminariąją sutartį su P. K.. Į G. E. K., atstovaujamo A. D., 2012 m. liepos 30 d. siūlymą pirkti jo žemę, 2012 m. rugpjūčio 28 d. G. R. nurodė, jog 2012 m. liepos 23 d. jis pasirašė preliminariąją sutartį su atsakovu G. E. K. (b.l. 118, 2 t.). 2012 liepos 30 d. P. K. kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo prieš G. R. pradėjimo, jis nurodė, kad G. R. davė jam išgerti naminės degtinės ir nuvežė jį į notarų biurą, kuri jis pasirašė kažkokius dokumentus, neprisiminė ką pasirašinėjo. Ikiteisminis tyrimas nebuvo iškeltas (b.l. 121-122, 2 t.). Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo P. K. nesutarimų su bendraturčiu G. R..Sutarties šalių elgesys, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, rodo, kad pardavėjas P. K. per atstovą ir toliau siekė sudaryti pagrindinę jam priklausiusių žemės sklypų dalių pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių 2012 m. vasario 5 d. preliminarioji sutarties net nebuvo siekiama įvykdyti, neturi faktinio pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas iš esmės grindžiamas tik jo draugo liudytojo A. D. teiginiais apie pinigų perdavimą taip pat neatitinka faktinės bylos medžiagos. Minėta, kad preliminarios sutarties antro lapo antrojoje pusėje yra P. K. patvirtinimas apie avanso sumos gavimą 2012 m. vasario 6 dieną. Taip pat neatitinka bylos medžiagos pirmosios teismo teiginys, jog įrašas apie pinigų gavimą padarytas ant atskiro lapo, pridėto prie preliminariosios sutarties. Byloje yra sutarties originalas (b.l. 95, 2 t.), kuris buvo pateiktas ekspertams tirti. Atlikus teismo ekspertizę pateiktas 2016-05-02 ekspertizės aktas Nr.11-270 (16) (b.l. 98-101, 2 t.), kuris patvirtina, kad preliminarioje sutartyje antro lapo antroje pusėje po įrašu „Aštonoliko tūkstančių penkis šimtus gavau 2012.02.06“ pasirašė pats P. K.. Ekspertai nurodė, jog nustatyti, ar rankraštinį įrašą apie pinigų gavimą atliko pats P. K., negalima. Ekspertizės tiriamojoje dalyje nurodyta, jog buvo nustatyti visų P. K. rašysenos bendrųjų požymių (išskyrus raidžių dydį) sutarpimai, nustatyta ir specialiųjų požymių sutapimų; taip pat nustatyta ir skirtumų – raidžių dydis, „l“ raidės ištęstumas. Įvertinus bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadoms. Taigi, byloje taip pat nepaneigta tikimybė, jog rankraštinį tekstą apie avanso gavimą ant sutarties taip pat parašė pats P. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog P. K. buvo neišprusęs, socialiai pažeidžiamas asmuo – priklausomas nuo alkoholio ir gyvenantis iš pašalpų ir nesuprato pasirašomų dokumentų esmės - padarė neturėdamas tam pakankamai pagrindo. Viena vertus byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų minimas aplinkybes (apie tai nurodė tik suinteresuotumą byla turintis atsakovas G. E. K. ir konfliktą dėl žemės pardavimo su P. K. turėjęs giminaitis G. R.), kita vertus, net jei būtų patvirtinta aplinkybė, jog P. K. kartais vartojo alkoholinius gėrimus, vien tai nesudaro pagrindo teigti, kad P. K. nesuprato pasirašomų dokumentų ir pinigų pagal ginčo preliminarią sutartį negavo. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų kokia veikla užsiėmė mirusysis, koks jo išsilavinimas, gyvenimo būdas, ar jis buvo baustas už nusižengimus ar teistas ar kitaip pakliuvęs į policijos akiratį, iš kokių lėšų jis pragyveno. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pateikė pakankamus įrodymus, jog avansą P. K. sumokėjo. Ieškovo paaiškinimai sutampa su rašytiniais įrodymas, kurie byloje nėra paneigti. Pinigų perdavimą pardavėjui P. K. taip pat patvirtino liudytojas A. D.. A. D. pripažino, jog tai buvo jo pasiūlyta idėja ieškovui G. K. pirkti žemę su mišku ir kartu taip užsidirbti. Ieškovas G. K. paaiškino, jog apie galimybę pirkti žemę ir užsiimti miško verslu jis sužinojo iš draugo D.. A. D. paaiškino, kad mišku jis anksčiau taip pat neužsiėmė, tačiau nutarė pabandyti, pasiūlė tai ieškovui. Jie abu nurodė, kad su P. K. važinėjo po miškus, jis rodė žemę prie Nemenčinės. Prieštaravimų tarp apelianto teiginių ir liudytojo parodymų bei pateiktų rašytinių įrodymų teisėjų kolegija neįžvelgia.Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog ieškovas pats sau prieštarauja teigdamas, jog pinigus gavo P. K., nors paaiškinimuose teismui ne kartą nurodė turįs pretenzijų tiesiogiai pačiam atsakovui. Ieškovo atstovas savo pasisakyme paaiškino, kad ieškovas ir atsakovas G. E. K. savo ruožtu taip pat buvo sudarę preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį ir tarp jų buvo susiklostę tam tikri turtiniai santykiai, kurie nebuvo išspręsti. Šią aplinkybę patvirtina rašytiniai bylos dokumentai - minėta, kad atsakovas G. E. K. pats 2012 m. gegužės 23 d. įgaliojo A. D. tvarkyti jam priklausiusių žemės sklypų dalių valdymo, tvarkymo ir disponavimo reikalus, įgaliotinis A. D. siuntė atsakovo vardu notarinius pranešimus, kuriais buvo rengiamasi sudaryti ir atsakovo G. E. K. žemės sklypų dalių pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad apeliantas nuolatinių pajamų neturintis asmuo, teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, jos pirmosios instancijos teismas netyrė apelianto turtinės padėties ir nesiūlė tokių įrodymų į bylą pateikti.CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau pastebėtina, kad šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus dėl savo ir P. K. turtines padėties. Teisėjų kolegija mano, kad tikslinga šiuo įrodymus prijunti prie bylos. Šios aplinkybės nebuvo detalizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai naudingi vertinant ginčo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Apeliantas dar pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis remontavo automobilius, žmona prekiavo turguje, jie turėjo sutaupę lėšų. Apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas gyveno santuokoje ir su sutuoktinę turėjo pajamų, pateikė deklaracijas (b.l. 151-162, 2 t.). Apeliantas taip pat nurodė, jog jam tapo žinoma, kad P. K. 2012 m. už sūnaus G. E. K. skolą antstoliui sumokėjo nemažą pinigų sumą. Šią aplinkybę patvirtina antstolės I. K. 2017 m. sausio 12 d. raštas, kuriuo antstolė patvirtino, jog Vykdant Vilniaus m. 2 apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš G. E. K. išieškotojų UAB „Vilniaus energija“ , AB „Lesto“ naudai 2012 m. lapkričio 5 d. P. K. įmokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą 5.873,92 Lt (b.l. 164, 2 t.). Su naujais rašytiniais įrodymais atsakovas buvo supažindintas, 2017 m. sausio 16 d. juos išsiunčiant atsakovo atstovui ir sudarant galimybę atsiliepti (b.l. 165-166, 2 t.). Atsiliepimė į apeliacinį skundą su pridedamais įrodymais, atsakovas G. E. K. neneigė, jog jo skola ar jos dalis buvo padengta tėvo P. K.. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas CPK leistinais ir pakankamais įrodymais įrodė, jog preliminarioji sutartis tarp jo ir P. K. buvo sudaryta, byloje neginčijamai buvo įrodyta, jog ant preliminariosios sutarties antrojo lapo antros pusės esantis parašas apie 18.500,00 Lt (kas atitinka 5.357,97 Eur) sumos gavimą yra P. K.. Taip pat jog nėra paneigta tikimybė, kad rankraštinis įrašas apie P. K. gautą pinigų sumą atliktas paties P. K. ranka. Tuo tarpu atsakovo priešieškinio teiginiai apie tai, kad sutartyje ne jo tėvo parašas paneigti, o prielaida apie tai, kad ieškovas P. K. avanso sumos pagal preliminarią sutartį nesumokėjo, byloje nebuvo įrodyta.Minėta, kad pagal CK 6.165 straipsnį tuo atveju, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Nesant sudarytai pagrindinei sutarčiai, pardavėjas turi grąžinti pirkėjui avansą, priešingu atveju jis praturtėtų be teisinio pagrindo (CK 1.5 straipsnis). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir iš dalies padarė nepagrįstas išvadas, todėl sprendimas dalyje keičiamas, ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo, kuris yra P. K. teisių perėmėjas, ieškovui priteisiamas 5.357,97 Eur avansas bei procesinės palūkanos (CK 6.210 straipsnis). Likusioje dalyje naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų sutarties šalių neapdairumo, nes nebuvo įvertinta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti. Bylos dokumentai leidžia daryti išvadą, jog apeliantui apie bendraturčius buvo žinoma, todėl jis turi prisiimti neigiamas savo neapdairumo pasekmes. Bylinėjimosi išlaidos: pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo 195,49 Eur žyminį mokestį ir patyrė 347,54 Eur atstovavimo išlaidų (b.l. 26, 27, 1 t.), atsakovas sumokėjo 144,00 Eur žyminį mokestį (b.l. 39, 58, 2 t.) ir patyrė 730,00 Eur atstovavimo išlaidų (b.l. 113-114, 127-128, 2 t.). Ieškovas nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas, jis mokėjo 195,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovas patyrė 300,00 Eur atstovavimo išlaidas (b.l. 173, 2 t.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkinamas 82 procentais, atmetamas 18 procentų, o priešieškinis atmetamas 100 procentų, iš atsakovo ieškovui priteistina 160,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 160,00 Eur už apeliacinį skundą ir 285,00 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, o atsakovui iš ieškovo priteistina 92,00 Eur už atstovavimo išlaidas. Užskaičius šalių bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo tarpusavio prievoles, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 513,00 Eur suma ((160,00 + 160,00 + 285,00) - 92,00 = 513,00). Byloje pirmosios instancijos teisme susidarė 54,48 Eur pašto išlaidos, kurių 9,00 Eur išieškotina valstybės naudai iš ieškovo ir 45,00 Eur – iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti

Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys, patenkintas atsakovo priešieškinis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 5.357,97 Eur (penki tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt septyni eurai 97 ct) avansą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5.357,97 Eur sumą nuo ieškinio padavimo 2013-10-11 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. E. K. ieškovo G. K. naudai 513,00 Eur (penki šimtai trylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išieškoti iš ieškovo G. K. 9,00 Eur (devyni eurai 00 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Išieškoti iš atsakovo G. E. K. 45,00 Eur (keturiasdešimt penki eurai 00 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Likusią Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.