- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-26
- Bylos Nr.
- 2-1155-374/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00609-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- R. S., A. V.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., S. P., dalyvaujant ieškovo E. Š. atstovei A. Š., atsakovės R. S. atstovui advokatui J. L., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovams R. S., A. V., išvadą teikiančiai institucijai Kauno m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos už nuomą bei komunalines paslaugas priteisimo, ir pagal atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui E. Š., atsakovui A. V., išvadą teikiančiai institucijai Kauno m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaidų už nuomojamą daiktą priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas E. Š., patikslinęs ieškinio reikalavimus, teismo prašo: nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo E. Š. ir atsakovės R. S. ir iškeldinti atsakovus R. S., A. V. bei jų nepilnamečius vaikus iš ieškovui E. Š. priklausančio buto; priteisti solidariai iš atsakovų 623,09 Lt įsiskolinimą už vandenį, 2287,72 Lt įsiskolinimą už šildymą, 1686,0 Lt skolos už buto nuomą, 160 Lt kelionės išlaidų bei kitų bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovus išsikraustymo dieną pilnai atsiskaityti už praeito mėnesio komunalines paslaugas (2 t. b.l. 55). Priešieškinį atmesti.
Atsakovė R. S. nesutikdama su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašo: ieškinį atmesti; nutraukti 2011-07-12 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuo 2014-05-01 ir suteikti atsakovei galimybę išsikraustyti iš nuomos pagrindais jai perduotos gyvenamosios patalpos; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 5200 Lt už ieškovo nuosavybės teise valdomo buto pagerinimus; bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Išvadą teikianti institucija Kauno m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gauta išvada bei prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Ieškinys ir priešieškinys tenkinti dalinai.
Nustatyta, kad ieškovas E. Š. ir atsakovė R. S. 2011-07-12 sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (1 t. b.l. 11-16), pagal kurią įsipareigojo suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkei laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkė įsipareigojo naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Nuomininkė sumokėjo 250 Lt nuompinigių, kas patvirtinta pinigų priėmimo kvitu 2011-07-12 (1 t. b.l. 32).
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, atsakovė nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas kurį laiką mokėjo. Pagal pateikus banko išrašus atsakovė už nuomą į ieškovo banko sąskaitą viso pervedė -1664, 00 Lt bei grynais už du pirmus mėnesius sumokėjo 250 Lt, t.y. viso iš atsakovės šiai dienai už nuomą ieškovas gavo 1914,00 Lt. Todėl likusi skola už nuomą ieškovo skaičiavimu - 1686,0 Lt.
Ieškovas nurodo, kad pagal sutartį atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti mokesčius už buto patarnavimus (Sutarties 3.4.1- 6.4.5 p.). Pagal tiekėjo UAB „Kauno energija" sąskaitų suvestinę, atsakovai už šildymą yra skolingi 2051,90 Lt. Ieškovas teigia, kad atsakovai už šildymą 2011 metais spalio bei gruodžio mėnesius nemokėjo, o 2013 metais nesumokėjo už sausio, vasario, birželio, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėnesius. Keli mėnesiai apmokėti nepilnai. Už 2012 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius atsakovė sąskaitų ieškovui nepateikė, tačiau iš 2012 m. spalio mėnesio sąskaitos KERI21000049678 matyti kad atsakovė už minėtus mėnesius nemokėjo, kadangi skola padidėjo nuo 977,34 Lt iki 1433,12 Lt. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, o ieškovas kaip buto savininkas tiesiogiai yra įsipareigojęs tiekėjui, savo lėšomis per kelis mėnesius už šildymą per banką bei UAB „Vienos sąskaitos" paslaugas, sumokėjo UAB „Kauno energijai" 757, 86 Lt. Šią aplinkybę patvirtina Swedbank banko išrašai, „Viena sąskaita“ mokėjimo pranešimai (1 t. b.l. 33-85). Atsakovų skola už šildymą yra apskaičiuota pagal UAB Kauno energija sąskaitų suvestinę ir skola - 2287,72 Lt, įskaitant ieškovo sumokėtus mokesčius – 757,86 Lt. UAB „Kauno vandenys“ atsakovė skolinga nesumokėtų mokesčių - 623,09 Lt.
Ieškovas taip pat nurodo, kad 2014 m. vasario 23 d. ginčo bute įvyko buitinis konfliktas, kaimynai iškvietė policiją. Kaimynai nuolat skundžiasi, kad dėl A. V. nesijaučia saugūs. Ieškovas teigia, kad CK 6.611 str. nustatyta, kad nuomininkas ar jo šeimos nariai, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi, kuriems trukdoma normaliai gyventi, gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Atsiliepimas
Atsakovė R. S. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodo, kad išnuomotoje patalpoje ji gyvena kartu su savo nepilnamečiais vaikais - E. S. ir M. V.. Todėl skubotas, greitas išsikraustymas iš nuomojamos patalpos nėra galimas ir įgyvendinamas. Atsakovė pažymėjo, kad sutinka nutraukti 2011-07-12 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį per tris mėnesius nuo 2014-01-19 pranešimo gavimo dienos, tai yra nuo 2014-05-01, ir išsikraustyti iš nuomos pagrindais jai perduotos gyvenamosios patalpos. Atsakovė taip pat teigia, kad LR CK 6.501 str. yra nurodyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę reikalauti šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar nuomos sutartis numato ką kitą. 2011-07-12 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nieko nėra numatyta apie nekilnojamojo daikto pagerinimus. Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išnuomotą daiktą, nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus, nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį, įstatymo ar šalių sutarties nenustatyti kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Atsakovė R. S. teigia, kad, nuo 2011-07-12 gyvendama ieškovui priklausančiame bute, 2013-01-30 pakeitė 3 langus iš buvusių senų ieškovo langų į plastikinius, tokiu būdu pagerindama išsinuomotą daiktą, nuomotojas sutiko su langų keitimu ir jokių prieštaravimų dėl buto pagerinimo nereiškė, 3 plastikinių langų vertė yra 5200 Lt. Šią suma grindžia Vaikų labdaros ir paramos fondo perdavimo-priėmimo aktu (1 t. b.l. 190).
Įstatymas reglamentuoja, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4. 37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).
Žmogaus teisė į buto neliečiamybę yra viena pagrindinių asmens teisių, įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Ši teisė turi būti ypatingai ginama atitinkamomis teisinėmis priemonėmis. Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje nurodyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008 ). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės pažeidimas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1220-345/2011).
Iš esmės ginčo dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų tarp šalių nėra. Atsakovė R. S. sutinka išsikelti iš nuomojamos patalpos tiksliai nurodydama datą – 2014-05-01. Teismo sprendimo priėmimo dienai atsakovė iš patalpų neišsikėlė, nors nuo jos nurodytos datos praėjo daugiau kaip trys mėnesiai. Teismas sprendžia, kad atsakovei buvo pakankamai laiko pasirūpinti kita gyvenamąją patalpa ir išsikelti. Pasirūpinti tinkamomis vaikų gyvenimo sąlygomis pirmiausia yra vaikų tėvų pareiga (LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str., 6 str. 1 p.). Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškinys dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų laikytinas pagrįstu ir įrodytu, priešieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas (CK 6.611 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su ieškovo prašoma priteisti skola už buto nuomą. Atsakovės teigimu, ji mokėjo nuomos mokestį tvarkingai ir nėra jokios skolos. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius, nepateikta. Todėl tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 1686,0 Lt nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovų R. S. ir A. V., o priešieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų skolą už komunalinius patarnavimus: 623,09 Lt įsiskolinimą už vandenį, 2287,72 Lt įsiskolinimą už šildymą. Ieškovo teigimu, sutinkamai su CK 6.200 str. 1 d., šalys privalo vykdyti sutartį tinkami ir sąžiningai. Ginčo sutartyje buvo pažymėta, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas. Sutinkamai su ginčo sutarties 6.3 p., nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti nuomotojui iki kiekvieno mėnesio 25 dienos (1 t. b.l. 14). Kartu tą pačią dieną nuomininkas privalėjo sumokėto mokesčius už komunalines paslaugas (vandenį, elektrą, šildymą ir pan.). Tačiau šie mokesčiai turėjo būti sumokėti ne nuomotojui, nes tokia sąlyga neaptarta. Kaip matyti iš pateiktų į bylą sąskaitų, mokesčiai už komunalinius patarnavimus buvo mokami tiesiogiai tiekėjui, bet ne ieškovui.
LR CK 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Turtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda nesilaikant įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Atlyginama tik realiai patirta (tiesioginiai nuostoliai) turtinė žala (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovas nurodė, kad savo lėšomis sumokėjo 757,86 Lt, todėl tik ši suma laikytina realia turtine žala. Šios aplinkybės atsakovai neginčijo, todėl ši suma priteistina iš atsakovų ieškovo naudai (CK 6.249 str.). Likusioje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 178 str.). Aplinkybė, kad atsakovai nesumokėjo mokesčių už komunalinius patarnavimus, liudija tai, kad žala padaryta ne ieškovui, o paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios ir turi reikalavimo teisę į patirtos žalos atlyginimą. Šis sprendimas neužkerta kelio ieškovui ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms – ieškovui atsiskaičius su tiekėjais už ginčo buto komunalines paslaugas, suteiktas atsakovų naudojimosi butu laikotarpiu, reikšti analogišką reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad mokesčius už komunalines paslaugas mokėjo, be to ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes sąskaitos išrašytos ne jo vardu, o nuomininkės vardu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes bei nenurodė jokio teisinio pagrindo, leidžiančio spręsti apie nurodytų motyvų pagrįstumą, todėl priešieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178 str.).
Atsakovė reikalauja priteisti iš ieškovo 5200 Lt išlaidų už buto pagerinimą. Atsakovė nurodė, kad jai Vaikų labdaros ir paramos fondas padovanojo 3 plastikinius langus, kuriuos įdėjo ieškovui priklausančiame bute. Langų vertė – 5200 Lt. Ji teigia, kad ieškovas žinojo apie šiuos pagerinimus, jokių pretenzijų nereiškė, vadinasi, sutiko. Ieškovas nurodo, kad apie lango pakeitimą jis sužinojo tik jau po to, kai darbai buvo atlikti. Tačiau atsakovė jam paaiškino, kad ankstesnis langas atsakovo A. V. buvo sudaužytas, todėl jai pagelbėjo Vaikų labdaros ir paramos fondas, įdėdamas naują langą. Todėl ieškovas jokių pretenzijų nereiškė, nes laikė, kad nuomininkė pašalino jos šeimos nario padarytą butui žalą. Ieškovo teigimu, nuomojamoje patalpoje yra tik vienas langas, todėl atsakovė klaidina teismą nurodydamas, jog buvo įdėti trys langai. Ieškovo teigimu, atsakovės nurodyta 5200 Lt lango kaina yra nereali.
Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo leidimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
CK 6.501 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, nėra duotas sutikimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).
Nagrinėjamu atveju šalys pasirašė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios 5.1.4. – 5.1.7. punktuose aptarė nuomojamų patalpų priežiūros ir remonto klausimus. Sutarties 5.1.6. punkte nuomininkas buvo informuotas, kad nutraukus sutartį jis neturi teisės reikalauti kompensacijos už buto pagerinimą (1 t. b.l. 14). Be kita ko, prieš pradėdamas remontą nuomininkas privalėjo gauti aiškų nuomotojo sutikimą. Teismas nustatė, kad atsakovė - nuomininkė nepateikė į bylą raštiško nuomotojo sutikimo ar leidimo, nei šalių susitarimo dėl patalpų pagerinimų. Pažymėtina, kad kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų buvo susitarta su nuomotoju ir kokiems konkretiems darbams atlikti pastarasis davė leidimą, atsakovė nepateikė.
Be to, teismas sprendžia, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės reikšti ieškovui pretenzijas dėl buto pagerinimo darbų. Ritos Garbaravičienės labdaros ir paramos fondas pateikė paramos sutartį Nr. RG-16, kuria įsipareigojo suteikti iš paramos davėjo Premmier EU, UAB, gautą paramą įstatant naują kambario langą sunkiai besiverčiančių šeimų elementarių gyvenimo sąlygų užtikrinimui (2 t. b.l. 66). Ta aplinkybė, kad suteikta parama panaudota ieškovo nuosavybės teise valdomo buto pagerinimui, nesuteikia teisės atsakovei – nuomininkei reikalauti šios paramos kompensacijos iš nuomotojo. Dėl šių priežasčių priešieškinys laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 178 str.).
Ieškovas reiškia reikalavimą - įpareigoti atsakovus išsikraustymo dieną pilnai atsiskaityti už praeito mėnesio komunalines paslaugas. Šis reikalavimas, teismo nuomone, yra nepagrįstas, kadangi šis įsipareigojimas yra aptartas buto nuomos sutartyje, ir, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovės nebuvo tinkamai vykdomas. Sutinkamai su LR CPK 273 str. 1 d., teismas gali priimti sprendimą dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, išskyrus veiksmus, susijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu. Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas ir tuo pačiu reikalauja įpareigoti atsakovę juos sumokėti. Tokiu būdu, šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. numatytas 5 proc. įstatyminių palūkanų dydis, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokių palūkanų dydžio. Taip vadinamos „procesinės“ palūkanos, numatytos CK 6.37 str. 1 d., atlieka taip pat kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši norma reikšminga esant nesutartinėms prievolėms, susijusiomis su žalos atlyginimu. Todėl ieškovo reikalavimu iš atsakovės priteistina įstatymo 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra, 2014-02-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai ne nagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
Iš atsakovų ieškovo naudai solidariai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 120,96 Lt žyminio mokesčio (1 t. b.l. 8-9). Reikalavimas priteisti 160 Lt ieškovo kelionės išlaidų atmestinas, nes nepateikti šią sumą patvirtinantys dokumentai (CPK 178 str.). Iš atsakovo A. V. priteistinos teismo pašto išlaidos valstybės naudai, atsakovei R. S. suteikta valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba 2014-07-29 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-T-1104-1485, TP-2-(2.2)-14-P-1104-3506 (1 t. b.l. 188-189, 2 t. b.l. 79), todėl ji nuo šių išlaidų mokėjimo atleistina (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Nutraukti 2011-07-12 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo E. Š., a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. S., a/k (duomenys neskelbtini) ir iškeldinti atsakovus R. S., a/k (duomenys neskelbtini) A. V., a/k (duomenys neskelbtini) bei jų nepilnamečius vaikus M. V., a/k (duomenys neskelbtini) ir E. S., a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovui E. Š., a/k (duomenys neskelbtini) priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti solidariai iš atsakovų R. S., a/k (duomenys neskelbtini) ir A. V., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), ieškovo E. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1686,0 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus) skolos už buto nuomą, 757,86 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt septynis litus 86 ct) už komunalines paslaugas, 120,96 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų 96 ct) žyminio mokesčio, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-02-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. V., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 100 Lt (vieną šimtą litų) teismo pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.