- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- A15.-834-729/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00118-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. P.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. birželio 16 d. administracinio nusižengimo protokolas J. P. surašytas už tai, kad jis 2020 m. kovo 23 d., apie 21:32 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (dešinėje pusėje), 292,5 km, vairuodamas automobilį „BMW 528“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę ir be civilinės atsakomybės automobilio privalomojo draudimo, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo trys asmenys ir iš eismo įvykio pasišalino. Tokiais savo veiksmais J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 219.4, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: BIRT ataskaitų žiūryklės išrašas (b. l. 5–7), tyrėjos R. B. 2020 m. kovo 24 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 8–9), 2020 m. kovo 23 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 10), 2020 m. kovo 23 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 16–19), 2020 m. kovo 23 d. transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai (b. l. 20–24, 25–29), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 30), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 31–32), specialisto išvada Nr. G 813/2020 (03) (b. l. 33), konsultacijos išrašas pacientui M. Š. (b. l. 35–36), specialisto išvada Nr. G 789/2020 (03) (b. l. 37), specialisto išvada Nr. G 790/2020 (03) (b. l. 38), 2020 m. kovo 24 d. J. P. paaiškinimas (b. l. 39–41), 2020 m. kovo 23 d. nukentėjusiojo M. Š. paaiškinimas (b. l. 42–43), 2020 m. kovo 24 d. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nenustatytų asmenų atžvilgiu (b. l. 44–45), paciento M. Š. ambulatorinio apsilankymo aprašymas (b. l. 46–49), pacientės Saulės M. Š. apsilankymas (b. l. 50–51), paciento Jono G. Š. apsilankymas (b. l. 52–53), 2020 m. gegužės 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 54–56).
Į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. ir nukentėjusysis M. Š. neatvyko, būdami tinkamai apie jį informuoti, posėdžio atidėti neprašė, svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė. Teismui kliūčių išnagrinėti šią bylą nebuvo, todėl ji išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką, ar nusižengimą atitinka kvalifikacija. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).
ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti. KET 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. P. vairavo transporto priemonę „BMW 528“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti. Administracinio nusižengimo protokole J. P. veiksmai kvalifikuoti pagal 415 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, todėl darytina išvada, kad buvo suklysta kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, nenurodant ANK 424 straipsnio 2 dalies. (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad J. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, jo veika kvalifikuotina ir pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.
ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pažymėtina, kad nuo sveikatos sužalojimo masto priklauso veikos teisinė kvalifikacija: jei eismo įvykio metu kito asmens sveikata sutrikdyta nežymiai, tuomet atsakingam asmeniui taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, jei nesunkiai – baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (padaryto pažeidimo) ir kilusių padarinių. Priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos KET, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą. Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET reikalavimų, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, jog KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-420-935/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018). Iš specialisto išvados Nr. G 789/2020 (03) nustatyta, kad Saulės M. Š. sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 37 reversinė pusė). Iš specialisto išvados Nr. G 790/2020 (03) nustatyta, kad Jono G. Š. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 38 reversinė pusė). Šiame nutarime jau konstatuota, kad J. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Neturinčio teisės vairuoti asmens vairavimo įgūdžiai bei teorinės vairavimo žinios nėra patikrintos, todėl kyla didesnė rizika kilti eismo įvykiui. Be to, J. P. savo paaiškinime pažymėjo, kad prieš įvykstant eismo įvykiui automobilyje išgirdo stiprų garsą lyg kas nors salone būtų nukritę, ir pasižiūrėjo žemyn (b. l. 39). Iš to darytina išvada, kad J. P. vairuodamas transporto priemonė nesilaikė atidumo ir atsargumo reikalavimų keliamų vairuotojams, todėl bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad buvo pažeisti ir KET 9 punkto reikalavimai. Tokių reikalavimų nepaisymas labai padidina riziką neigiamų padarinių asmens turtui ir gyvybei (sveikatai) atsiradimui. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad būtent J. P. veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą bei įstatyme nurodytų pasekmių atsiradimą. Pašalinus minėtus J. P. KET pažeidimus iš eismo įvykio grandinės, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Aptartos aplinkybės rodo, kad būtent J. P. veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. J. P. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 219.4 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Todėl nusižengimas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį kvalifikuojamas, tik jeigu nusižengimu padaryta žala viršijo 750 Eur (15 x 50 Eur). Administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina tą aplinkybę, kad 2020 m. kovo 23 d., apie 21:32 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (dešinėje pusėje), 292,5 km, įvyko eismo įvykis Nr. 07-20-9523055, kurio metu buvo sužeisti M. Š., S. M. Š. ir J. G. Š. bei apgadintas/sugadintas turtas, t. y. transporto priemonė „Volkswagen Arteon“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir 5 metrai kelio atitvaro; iš AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos informacijos nustatyta, kad automobiliui „Volkswagen Arteon“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) žalos dydis sudaro 25 169,20 Eur (88-101 b.l.). Eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonė „BMW 528“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurią vairavęs J. P. yra kaltas dėl eismo įvykio, iš kurio pasišalino (b. l. 16–19, 20–24, 25–29, 30–32, 33–38, 40–43). Pripažintina, kad J. P. savo veiksmais pažeidė KET 219.4 punkto reikalavimus. J. P. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
KET 226 punkte numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama <...> motorinėms transporto priemonėms <...> kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. P. vairuotas automobilis „BMW 528“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neapdraustas privalomuoju draudimu (b. l. 26). J. P. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas.
Tarp šių J. P., padarytų nusižengimų yra idealioji sutaptis (viena kurį laiką trunkančia veika padaryti keli nusižengimai), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos už kiekvieną nusižengimą subendrinamos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). J. P. daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, inter alia (be kita ko) pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, dalį paskirtų baudų sumokėjęs, nesumokėtų baudų skola 2 969 Eur. J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o ją sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje padaryti pakartotinai bei tai, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 2 dalyje padarytas mažamečiams (ANK 36 straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktai). Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. P. paskyrus baudas, pagal baudos dydžio sankcijoje nustatyto minimumo ir maksimumo vidurkį.
ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas ir turto konfiskavimas.
Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis). ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Pažymėtina, kad J. P. nusižengimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta, šiuo atveju uždraudžiant asmeniui teismo nustatytą laikotarpį tokią teisę įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018, Nr. 2AT-27-697/2018, 2AT-60-693/2018).
Teismas nustatydamas specialiosios teisės atėmimo trukmę vadovaujasi ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais kriterijais. J. P. elgesys, pažeidžiantis KET reikalavimus vis kartojasi, kas rodo visiškai abejingą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens požiūrį į įstatymų laikymąsi bei leidžia daryti išvadą, kad padaryti administraciniai nusižengimai yra neatsitiktinio pobūdžio, o dėsningas J. P. elgesio rezultatas. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo paskirtis bus pasiekta tik kartu su nuobauda paskyrus specialiosios teisės atėmimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, J. P. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams.
ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 29 straipsnio 3 dalis). ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Transporto priemonė „BMW 528“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurią J. P. vairavo neturėdamas teisės ją vairuoti bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, yra administracinio nusižengimo padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal ANK 29 straipsnį, požymius. Iš transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad 2020 m. kovo 23 d., 21:00 val. A. V. pardavė J. P. transporto priemonę „BMW 528“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, J. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, administracinės nuobaudos paskirtį bei teisingumo ir protingumo principus, transporto priemonė „BMW 528“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskuotina (ANK 29 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) baudą;
administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 725 Eur (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą;
administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 2 300? Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) baudą;
administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 2 300? Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 28 straipsniu, 426 straipsnio 7 dalimi, paskirti J. P. administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 29 straipsniu, 426 straipsnio 8 dalimi, skirti administracinio poveikio priemonę – automobilio „BMW 528“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Informuoti J. P., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20116642032, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.