- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- eN2-5780-862/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Balterma ir ko“
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Kidikaitei, dalyvaujant ieškovo V. V. atstovui advokatui V. M., atsakovei A. V., jos atstovei advokatei I. M., viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pareikštą atsakovei A. V., ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo UAB „Balterma ir ko“, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodinį 520 Lt dydžio išlaikymą iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad šalys 2007-01-12 sudarė santuoką. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus (duomenys neskelbtini). Palaipsniui šalių santykiai ėmė blogėti. Atsakovė pradėjo nuolat bendrauti su kitais vyrais, gyvenamojoje vietoje padažnėjo linksmybės. Kartą grįžęs į namus, į juos negalėjo patekti, nes atsakovė pakeitė durų spyną. Durys buvo atidarytos pasitelkus policijos pagalbą ir atsakovė buvo rasta kitų vyrų draugijoje. Padažnėjo konfliktai, barniai ir santuokinis gyvenimas tapo nepakenčiamas. Atsakovė siekė viena gyventi ieškovui priklausančiame bute, nors šalių santykiai jau buvo pašliję. Ji mokesčių nemokėjo. Po kurio laiko atsakovė atlaisvino butą ir bute nei ieškovas, nei atsakovė nebegyveno. Atsakovei atlaisvinus butą, kadangi už jį reikėjo mokėti paskolą, butas buvo perduotas tretiesiems asmenims. Tačiau atsakovė atvykusi į butą keldavo konfliktus ir bute gyvenę žmonės buvo priversti palikti butą. Tuo metu ieškovas jau gyveno užsienyje. Šalys kartu negyvena 5-6 metus. Nesugebėjus vykdyti prievolių bankui, butas buvo parduotas iš varžytinių. Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo, bendrų kreditorių neturi. Butas buvo įsigytas už ieškovo asmeninę paskolą iki sudarant santuoką su atsakove. Dalis kreditorinio reikalavimo yra patenkinta pardavus butą varžytinėse. Įsiskolinimas UAB „Balterma ir ko“ yra įsiskolinimas už butui teiktas paslaugas, kuris išieškomas priverstine tvarka. Kadangi šalių nepilnametis sūnus gyvena su atsakove, jo gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Paaiškino, kad gyvena ir dirba Prancūzijoje, gauna vidutines 1260 eurų pajamas, iš kurių 700 eurus skiria būsto nuomai, 400 eurų yra išlaidos maistui, transportui, higienos reikmėms ir kitoms asmeninėms išlaidoms. Likusi 150 eurų suma skiriama sūnaus Kajaus išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, nes santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės, sutinka, kad gyvenamoji nepilnamečio vaiko vieta būtų nustatyta su atsakove, nes ieškovas vaiko tiesiog nepažįsta. Ieškovas šeimą paliko 2008-05-06 ir nuo to laiko neteikė jokio išlaikymo sūnui, slėpė savo buvimo vietą. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti 700 Lt periodinį išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteisti iš ieškovo 14800 Lt išlaikymo įsiskolinimą susidariusį per 36 mėnesius, po santuokos nutraukimo atsakovei palikti iki santuokos turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“, priteisti iš ieškovo 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gimus šalių sūnui išryškėjo skirtingas šalių požiūris į šeimą ir sutuoktinių pareigas, prasidėjo nesutarimai, kadangi ieškovas laiką mieliau leido ne šeimoje, o draugų kompanijoje, ieškovas neprisidėjo prie vaiko priežiūros, ėmė nesirūpinti šeimos išlaikymu, tapo agresyvus, daržnai negrįždavo namo nakvoti, išvykdavo į užsienį ilsėtis, atsakovei nurodęs, kad vyksta darbo reikalais. Į atsakovės priekaištus dėl netinkamo elgesio šeimoje, atsakydavo, jog ji neturi teisės gyventi jo bute, iš kurio ji su mažu vaiku buvo vejama. Prieš atsakovę ne kartą buvo panaudotas ir fizinis smurtas. Ji į policiją kreipėsi tik vieną kartą 2008-02-06, nes tikėjosi išsaugoti šeimą. Ieškovas šeimą paliko 2008 metų gegužės mėnesį. Atsakovė su sūnumi liko gyventi ieškovui priklausančiame bute, ieškovas visiškai nesidomėjo jos ir sūnaus gyvenimu. Atsakovė 2008 metų lapkričio mėnesį susirgo, todėl išvyko pas savo tėvus. Po savaitės grįžusi namo, į butą patekti negalėjo, nes buvo pakeistos buto durų spynos. Su ieškovu susisiekti nepavyko, nes jis neatsiliepė į skambučius. Atsakovei teko grįžti į tėvų namus. Po kurio laiko važiuodama pro šalį pastebėjo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra gyvenama. Užėjus į butą paaiškėjo, jog jis yra nuomojamas nuo 2008-12-15, o nuomos mokestis mokamas ieškovo seseriai. Atsakovė negalėjo iš buto pasiimti net savo asmeninių daiktų. Tik po kelių mėnesių ieškovas į atsakovės tėvų butą atvežė vaiko ir atsakovės asmeninius daiktus, tame tarpe vaiko lovą, drabužius. Norėdama išsaugoti butą, atsakovė siūlė ieškovui už buto nuomą gaunamus pinigus naudoti kredito dengimui, tačiau ieškovas su pasiūlymu nesutiko. Atsakovė siūlė ieškovui santuoką nutraukti bendru sutarimu ir išsaugoti jai ir šalių sūnui galimybę gyventi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovui būnant Vilniuje, 2009 metų pabaigoje, šalys pasirašė santuokos nutraukimo dokumentus, kur buvo sąlyga sudaranti galimybę atsakovei ir šalių sūnui likti gyventi bute (duomenys neskelbtini), iki šalių sūnaus pilnametystės, tačiau 2010 metų pradžioje gavo teismo nutartį, iš kurios sužinojo, kad ieškovas iš teismo atsiėmė dokumentus, nes jo netenkino santuokos nutraukimo sąlygos. Atsakovė bandė su ieškovu susisiekti, bet jai tai nepavyko. Nuvykusi į butą, pamatė, jog jis tuščias, jame nebuvo jokio šeimos turto: visų baldų, vonios kambario ir virtuvės įrangos, buitinės technikos, kranų, rozečių. Pamačiusi tokį vaizdą kreipėsi į policiją dėl vagystės, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad visus daiktus, įrangą išvežė ieškovas. Supratusi, kad taip ieškovas pasielgė tam, kad atsakovė su sūnumi nebegalėtų gyventi bute, ieškovė patyrė stiprų stresą, jai teko gydytis. Ieškovas visiškai nesidomi vaiku, atsakovė dėl to nuolat patiria psichologinį skausmą, nes niekaip negali paaiškinti vaikui, kodėl jo tėvas nelanko, jam niekada neskambina, nepasveikina. Atsakovės manymu, už jos ir sūnaus patirtus išgyvenimus, iš ieškovo priteistinas 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovės žiniomis ieškovas 2008 metais išvyko į Prancūziją, ten dirba bei gyvena. Per 6 metus atsakovei ieškovo draugai 2 kartus perdavė dovanas sūnui ir 2 kartus po 100 eurų kaip naujametinę dovaną. Sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove, nes ieškovas visiškai nusišalinęs nuo bet kokių pareigų vaikui. Šalių sūnus lanko futbolą, už treniruotes kas mėnesį reikia mokėti po 100 Lt. Žaidžiant futbolą sūnui per metus reikalinga pirkti 3 poras futbolo batelių (salei, dirbtinei dangai ir laukui), kurie akcijų metu kainuoja 100-120 Lt. Kartą į metus būtina pirkti komandos aprangos komplektą, kuris kainuoja 250 Lt. Tėvai apmoka keliones į varžybas. Atsakovės manymu, ieškovas turėtų teikti sūnui ne 500 Lt, o 700 Lt išlaikymą bei sumokėti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, jo dydį skaičiuojant kaip ½ dalį minimalios mėnesinės algos. Pažymėjo, kad ieškovas nesąžiningas nurodydamas tik vieną veiklą, iš kurios gauna pajamas, nes nuo 2008 metų jo vardu įregistruota 2 rūšių veikla: statybų verslas, kurio deklaracijos pateiktos į bylą, ir keleivių vežimo veikla, iš kurios gaunamų pajamų ieškovas nenurodė.
Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad gimus vaikui pasikeitė atsakovės elgesys: ji ėmė kaltinti ieškovą nebūtais dalykais, tapo isteriška, nuolat nepatenkinta. 2007 metais prasidėjo ekonomikos nuosmukis, ieškovas neteko dalies pajamų, tai paaštrino santykius su atsakove. Atsakovės nurodytas aplinkybes apie prieš ją naudojamą smurtą paneigia jos pateiktas nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl nuolat atsakovės provokuojamų konfliktų nuo 2007 metų vasaros ieškovas stengėsi gyventi pas savo tėvus, po to išvyko dirbti į užsienį, nes prarado glimybę gauti pajamas Lietuvoje. Atsakovė, gyvendama ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, neprisidėjo prie buto išlaikymo. Atsakovei išsikėlus gyventi pas savo tėvus, įsiskolinimas už butui suteiktas paslaugas siekė 10000 Lt. Todėl atsakovei atlaisvinus butą, jis buvo išnuomotas ir iš nuomos mokesčio buvo mokamos skolos. Tačiau tokia situacija atsakovei nepatiko ir dėl jos keliamų konfliktų nuomos santykius teko nutraukti. Tęsiantis ekonominei krizei, nebuvo galimybės sumokėti visų skolų ir butas buvo parduotas iš varžytinių. Atsakovės reikalavimas priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas ir vertintinas kaip noras pasipelnyti. Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo paneigia P. R. raštelis, kuriame jis patvirtino, kad ieškovei buvo perduota 1200 eurų suma. Paaiškino, kad Prancūzijoje kaip ir Lietuvoje asmenys vykdantys individualią veiklą deklaruoja pajamas pagal visas vykdomas veiklas, o atskirai pagal veiklos rūšis deklaracijos nėra teikiamos. Pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad iki 2014 metų gegužės mėnesio gyveno 34 m² bute, už kurio nuomą mokėjo 815 eurų. Jis pirmoje santuokoje 1998-10-06 susilaukė dukters, kuriai išreiškus norą mokytis Prancūzijoje, jis sudarė galimybes dukrai gyventi ir mokytis šioje valstybėje. Todėl teko išsinuomoti didesnį butą už Paryžiaus ribų, kurio nuoma 1154 eurai ir 145 eurai už paslaugas.
Trečiasis asmuo UAB „Balterma ir ko“ nurodė, kad sutinka su sprendimu, kurį priims teismas. Nurodė, kad skola išieškoma priverstinai ir ji yra ne 3400,91 Lt kaip nurodo ieškovas, o su vykdymo išlidomis 5063,19 Lt. Taip pat nurodė, kad teismo sprendimu nėra priteista 215,98 Lt skola su palūkanomis, susidariusi nuo 2013-05-01 iki 2013-12-13.
Išvadą duodanti institucija nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove, o iš ieškovo priteistas išlaikymas vaikui, atitinkantis jo poreikius. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenustato išlaikymo dydžio maksimalios sumos. Ieškovas gyvena ir dirba Prancūzijoje, daugiau išlaikytinių neturi, nedalyvauja sūnaus auklėjime, yra nusišalinęs nuo kasdienių vaiko poreikių užtikrinimo, esant geresnei jo turtinei padėčiai nei motinos, proporcingai didesne dalimi galėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo.
Išklausyti liudytojai P. R. ir L. R..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2007-01-12 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. 106 (T1 b.l. 34,38). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. V. (T1 b.l. 39). Šalys pradėjo gyventi skyriumi 2008-05-06.
Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.
Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė po vaiko gimimo tapo konfliktiška, nebuvo lojali ieškovui, ieškovas kartą aptiko atsakovę savo bute su kitais vyrais, atsakovė neprisidėjo prie šeimos būsto išlaikymo, konfliktavo su nuomininkais. Atsakovė šiuos ieškovo argumentus neigė, kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo ieškovas nepateikė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė (CPK 178 straipsnis).
Atsakovė prašo pripažinti ieškovą kaltu dėl santuokos iširimo, nes 2008 metų gegužės mėnesį ieškovas paliko šeimą ir nuo to laiko šeima visiškai nesirūpino, yra nusišalinęs nuo bet kokių pareigų nepilnamečiam sūnui. Ieškovas be atsakovės žinios išnuomavo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį S. Neries g. 95-15, Vilniuje (T1 b.l.41-42, 108-111), kuriame gyveno atsakovė ir šalių nepilnametis sūnus. Ieškovas prieš atsakovę buvo panaudojęs fizinį smurtą, o varoma iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ir psichologinį smurtą.
Minėta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas šeimą paliko 2008-05-06 (T1 b.l.139). Atsakovė su nepilnamečiu sūnumi liko gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame ji gyveno iki 2008 metų lapkričio mėnesio. Atsakovė paaiškino, kad butą paliko laikinai, kadangi susirgo. Byloje esanti nuomos sutartis (T1 b.l. 137-138) patvirtina, kad ieškovas 2008-12-15 sudarė nuomos sutartį ir butą, kuriame gyveno atsakovė su nepilnamečiu sūnumi, išnuomojo neturėdamas atsakovės sutikimo (T1 b.l. 142). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-04-27 nutarime esantys parodymai patvirtina, kad ieškovas iš buto išvežė visus daiktus, buitinę techniką (T1 b.l.155). Iš banko pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas kredito įmokas pakankamai nuosekliai mokėjo 2006-2007 metais. Paskutinė įmoka buvo sumokėta 2009-01-13 (T2 b.l.36). Šios aplinkybės ir byloje esanti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis (T1 b.l. 148) leidžia sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovas dėjo visas pastangas tam, kad atsakovė su šalių nepilnamečiu sūnumi negalėtų gyventi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. O savo gyvenimą susiejęs su kita valstybe nedėjo pastangų tam, kad butas nebūtų parduotas iš varžytinių (T1 b.l.44). Ieškovas teikė įrodymus, jog sūnui yra suteikęs 1200 eurų. Atsakovė pripažįsta, kad atsakovas yra dovanojęs sūnui daiktus arba po 200 eurų. Tačiau tokia pinigų suma, suteikta šeimai, per daugiau nei penkerius metus negali būti prilyginama pareigai rūpintis šeima ir šalių nepilnamečiu vaiku. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis veikė priešingai šeimos ir nepilnamečio vaiko interesams, palikęs šeimą ir daugiau nei vienerius metus gyvendamas skyriumi nesirūpino šeima (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovės reikalavimas tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės.
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti jai iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 20000 Lt.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ir šalių nepilnametis sūnus (ieškovui būstą išnuomojus, o vėliau ieškovui nustojus mokėti įmokas bankui, būstą pardavus iš varžytinių) neteko gyvenamojo būsto, atsakovė turėjo kreitis į teismą dėl nuomininkų iškeldinimo, į tai, kad ieškovas iš būsto išvežė visus jame buvusius daiktus ir nepateikė įrodymų, kad šalių būste buvę daiktai buvo ieškovo asmeninė nuosavybė, darytina išvada, kad atsakovė, viena likusi su mažamečiu vaiku, patyrė dvasinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą. Todėl atsakovės reikalavimas priteisi neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas. Tačiau šalys kartu santuokoje išgyveno vienerius metus, po patirtų išgyvenimų yra praėję ne vieneri metai, ieškovas gyvendamas užsienyje patiria išlaidas išlaikydamas nepilnametę savo dukrą iš pirmosios santuokos (T2 b.l.40-44), todėl atsakovei iš ieškovo priteistinas 1500 EUR neturtinės žalos atlyginimas.
Atsakovė po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti iki santuokos turėtą pavardę, todėl po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai (T1 b.l. 47, 104-111) patvirtina, kad šalys santuokoje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Šalys bendrų kreditorių neįgijo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prievolės AB DNB bankui ir UAB „Balterma ir ko“ yra ieškovo asmeninės prievolės, kurias jis turi vykdyti ir po santuokos nutraukimo asmeniškai (CK 3.109 straipsnis).
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Šalių sūnus nuo vienerių metų gyvena su atsakove, ieškovas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, išlaikymo jam neteikia, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su atsakove (CK 3.169 straipsnis).
CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu, su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Ieškovas prašydamas iš jo nepilnamečiui sūnui Kajui priteisti 520 Lt dydžio išlaikymą, nurodė, kad jo pajamos yra apie 1260 eurų per mėnesį (T1 b.l.50-61), iš kurių jis 700 eurų skiria būsto nuomai, 400 eurų pragyvenimui, o likusią sumą 150 eurų gali skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas teismui pateikė įrodymus, kad į Prancūziją atsikėlus gyventi jo nepilnametei dukrai iš pirmosios santuokos jis išsinuomojo kitą butą, kurio nuomai ir kitoms išlaidoms kiekvieną mėnesį moka 1299 eurus (T2 b.l. 40-45). Kadangi ieškovo ieškinyje nurodytos mėnesinės pajamos yra mažesnės nei jo nurodytas nuo 2014 metų pavasario mokamas mėnesio nuomos mokestis, yra pagrindas sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovas nurodydamas savo pajamas ieškinyje elgėsi nesąžiningai.
Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013-03-28 nutartis priimta civilinėje byloje 3K-7-24/2013).
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, nustatyta ir įstatymuose. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl tiek tėvas, tiek motina turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovas prie sūnaus išlaikymo prisideda. Šalių sūnus gyvena kartu su ieškove. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuo išlaikymo teikimo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti ir nuo lygių dalių principo, nustatyto CK 3.192 straipsnio 3 dalyje.
Byloje nustatyta, kad ieškovo pajamos leidžia nuomotis būstą už 1299 eurus, išlaikyti nepilnametę dukrą ir pragyventi Prancūzijoje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar būtų kitos objektyvios priežastys, dėl kurių ieškovas negalėtų teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymo, kuris užtikrintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir visus vaiko poreikius aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, dėl kurio nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad jis reiškia, jog visi tėvo, iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo nepilnametei dukrai atsikėlus į Prancūzija, ieškovas išlaidas būsto nuomai padidino 500-600 eurų. Todėl galima daryti išvadą, kad nepilnametės dukters, gimusios pirmojoje ieškovo santuokoje, išlaikymui, kuri gyvena kartu su ieškovu ir kuriai jis vykdo tėvo pareigas, ieškovas skiria didesnę nei 200 eurų sumą.
Vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, tuo, kad atsakovas ganėtinai jauno amžiaus, darbingas, t.y., objektyviai pajėgus teikti sūnui išlaikymą, kuris atitiktų ne tik minimalius būtinuosius sūnaus poreikius, bet ir leistų patenkinti kitus vaiko ugdymo, lavinimo, laisvalaikio poreikius, į tai, kad ieškovas sūnaus Kajaus neaugina, yra nusišalinęs nuo rūpinosi juo, auginimo, auklėjimo, o ieškovo vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą ir priteisti iš ieškovo nepilnamečiui sūnui 200 EUR dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalys). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas. Kadangi su atsakove gyvena šalių nepilnametis sūnus, atsakovei tenka pareiga turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tvarkyti uzufrukto teisėmis.
Atsakovė išlaikymą, skirtą nepilnamečiui vaikui, gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 straipsnis).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas prieteisiams nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 14800 Lt (4286,38 EUR) išlaikymo sūnui įsiskolinimą už 3 metus. Ieškovas grįsdamas aplinkybę, kad nepilnamečiui sūnui teikia išlaikymą, pateikė liudytojo P. R. surašytą 2013-11-04 raštelį, kuriame nurodyta, kad P. R. 2012-2013 metais atsakovei perdavė 1200 EUR. Šią aplinkybę ieškovas grindė ir liudytojų P. R. ir L. R. parodymais. Šie liudytojai patvirtino, kad perdavė atsakovei 5-6 kartus po 200 EUR, 2 kartus perdavė drabužių, dviratį ir žaidimą. Liudytoja nurodė, kad pinigų perdavimus fiksavo sąsiuvinyje, kuris yra pateiktas teismui (T2 b.l. 55). Atsakovė šios aplinkybės neneigia, tačiau nurodo, kad 1200 EUR sumos perdavimas 5-6 metų laikotarpiu nelaikytinas tinkamu sūnaus išlaikymo pareigos vykdymu. Teismas šį ieškovės argumentą laiko pagrįstu, nes nesistemingas nedidelių piniginių lėšų ar daiktų, skirtų vaikui, perdavimas atsakovei negali būti prilygintas išlaikymo, kuriuo nuolat užtikrinami visi vaiko poreikiai, teikimui. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 4286,38 EUR išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas.
Sprendimui įsiteisėjus naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-23 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių paaiškinimų, įrodymų, laikydamas, kad jie nebuvo reikšmingi sprendžiant šalių ginčą.
Atsakovė už pareikštą priešieškinį sumokėjo 746,20 Lt (216,11 EUR) žyminį mokestį (T1 b.l.132, 184). Kadangi atsakovės reikalavimas santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės patenkintas, iš ieškovo atsakovei priteistinas 41 EUR žyminis mokestis. Iš dalies patenkinus atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš ieškovo atsakovei priteistinas 45 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Iš ieškovo valstybei priteistinas 200,59 EUR žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 96 straipsnio 1 ir 2 dalys), patirtos pašto išlaidos - 3,27 EUR ir 65,99 EUR procesinių dokumentų vertimų išlaidos (T2 b.l.26, 55, 85) (CPK 88, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2007-01-12 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. 106, dėl ieškovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti iki santuokos turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su atsakove A. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 EUR (dvejų šimtų eurų) dydžio periodinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-05) iki sūnaus pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš ieškovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 4286,38 EUR (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 38 centus) išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už trejus metus.
Paskirti atsakovę A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Ieškovo prievoles UAB UAB „Balterma ir ko“ laikyti asmeninėmis ieškovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.
Priteisti iš ieškovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) 86 EUR (aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 269,85 EUR du šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 85 centus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.
Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-23 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.