Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) Sauliaus Daukšos, Romuald Zajankovskij, Vladimir Malkov, Aleksej Ivanov, Francišeko Doraškevičiaus, Jan Žilko ir Ryčio Žiliuko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal minėtų ieškovų ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, darbo užmokesčio indeksavimo, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais ir delspinigių priteisimo atsakovui UAB „Vilniaus viešasis transportas“.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą ir atsisakę dalies ieškinio reikalavimų, kuriuos Vilniaus apylinkės teismas 2015-06-18 nutartimi priėmė ir civilinės bylos dalį nutraukė, prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2014-01-15 sprendimą; 2) priteisti iš atsakovo už 2013 m. metinius darbo rezultatus ieškovams: S. Daukšai – 4252,52 Lt, R. Zajankovskij –3272,32 Lt, V. Malkov – 2098,75 Lt, A. Ivanov – 3317,33 Lt, F.Doraškeviui – 2254,83 Lt, J. Žilko – 2870,57 Lt, R. Žiliukui – 2358,81 Lt; 3) priteisti iš atsakovo delspinigius už pavėluotą su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą ieškovams: S. Daukšai – 1541,74 Lt, R. Zajankovskij – 1524,56 Lt, V. Malkov – 974,81 Lt, A. Ivanov – 1222,19 Lt, F. Doraškeviui – 1055,33 Lt, J. Žilko – 1187,00 Lt, R. Žiliukui – 1338,91 Lt; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad UAB „Vilniaus troleibusai“ 2006-11-08 buvo pasirašyta Kolektyvinė sutartis, kuri, bendrovę sujungus su AB „Vilniaus autobusai“ ir reorganizavus į UAB „Vilniaus viešasis transportas“, liko galioti buvusiems UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojams, perkeltiems dirbti į UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Ieškovų teigimu, 2012 m. vasarą dėl kolektyvinių sutarčių nuostatų nevykdymo ar netinkamo vykdymo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojus atstovaujančios profesinės sąjungos iškėlė kolektyvinį ginčą, o 2012-12-07 visų trijų įmonėje veikiančių profsąjungų atstovai pasirašė Susitarimą dėl kolektyvinio ginčo reikalavimų (toliau – Susitarimas), pagal kurį darbuotojų atstovai atsisakė kolektyvinio ginčo reikalavimų, susijusių su papildomo atlyginimo už 2009 m. metinius darbo rezultatus mokėjimu buvusiems UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojams, atlyginimų indeksavimu atgaline data bei delspinigių mokėjimu mainais už darbdavio pasižadėjimą išmokėti likusias metinių priemokų už 2011 ir 2012 metus dalis. Ieškovų teigimu, pagal Susitarimo 6.2 punktą nustatyta, kad kol bus deramasi dėl naujos kolektyvinės sutarties, UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinės sutarties 5.8.10 punkto nuostatos bus vykdomos 2012-08-08 darbdavio įsakymo Nr. P/D-145 „Dėl autobusų ir troleibusų vairuotojų darbo užmokesčio nuostatų pakeitimo“ numatyta tvarka, o kitų bendrovėje galiojančių kolektyvinių sutarčių nuostatų vykdymas paliekamas, t. y. derybų metu jos bus vykdomos taip pat, kaip jos yra faktiškai vykdomos Susitarimo pasirašymo dieną; Susitarimo galiojimo terminas numatytas iki visiško Susitarimo nuostatų įvykdymo, tačiau ne vėliau kaip iki 2013-07-31, numatant galimybę pratęsti šalims susitarus ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Nurodė, kad 2012-01-26 įvyko atsakovo darbuotojų konferencija, kurioje buvo nutarta įgalioti Viešojo transporto nepriklausomą darbuotojų profesinę sąjungą ir Naująją profesinę sąjungą atstovauti darbuotojus derybose dėl naujos kolektyvinės sutarties. Darbdavys, pasinaudojęs formaliais konferencijos sukvietimo tvarkos pažeidimais, 2013-04-17 sukvietė naują darbuotojų konferenciją, kuri pritarė minėtam susitarimui, nuspręsdama jį laikyti kolektyvinių sutarčių papildymu, ir įgaliojo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinę sąjungą atstovauti darbuotojų interesus derybose dėl kolektyvinės sutarties, pasirašyti ją bei kontroliuoti jos vykdymą, o taip pat kolektyvinės sutarties galiojimo metu derinti su darbdaviu visus lokalinius teisės aktus. Ieškovai nurodė, kad 2012-12-07 Susitarimo galiojimo laikas pasibaigė 2013-07-31, jis UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos pratęstas iki 2013-10-31, o 2013-11-29 pasirašytas susitarimas su darbdaviu, pagal kurį pirminis Susitarimas tampa faktiškai neterminuotu, t.y. pratęsiamas iki derybų dėl naujos kolektyvinės sutarties pabaigos. Ieškovų teigimu, tokie Susitarimo termino pratęsimai yra neteisėti, kadangi jį turėjo teisę pratęsti tik visos susitarimo šalys, t. y. darbdavio ir trijų profesinių sąjungų atstovai, ir tik 3 mėnesių terminui. Manė, kad 2013-04-17 darbuotojų konferencijoje įgaliota UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga atstovauti darbuotojų interesus derybose dėl naujos kolektyvinės sutarties, tačiau ne dėl daugiašalio susitarimo galiojimo pratęsimo. Ieškovų manymu, Susitarimo ir jo sukeltų įsipareigojimų terminas pasibaigė 2013-07-31, o nesant parengtos ir pasirašytos naujos kolektyvinės sutarties, nuo 2013-08-01 pilna apimtimi turėtų galioti sena Kolektyvinė sutartis, kaip nustatyta 2006-11-08 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinės sutarties 1.6. punkte. Grįsdami reikalavimus dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo, ieškovai rėmėsi UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinės sutarties 5.12 punkte numatytu darbuotojų darbo užmokesčio indeksavimu ne mažesniu kaip infliacijos koeficientas, vartotojų kainų indeksui padidėjus 1 proc. ir daugiau, pradedant skaičiuoti nuo kolektyvinės sutarties pasirašymo dienos, o toliau nuo paskutinio darbo užmokesčio indeksavimo. Ieškovų paskaičiavimais, nuo paskutinio darbo užmokesčio indeksavimo (2008 m. spalio mėn.) iki 2012-08-01 vartojimo indeksas padidėjo 10,7 proc., todėl atsakovui nepateikus duomenų apie ieškovų darbo užmokesčio pokytį, įvertinus infliacijos koeficientą, ieškovai preliminariai pasiskaičiavo priteistino netekto darbo užmokesčio dalį, pagal Kolektyvinės sutarties 9 priedo 2.1 punktą - papildomą atlyginimą už 2012 m. ir 2013 m. darbo rezultatus bei delspinigius už laiku nesumokėtą papildomą atlyginimą. Ieškovai mano, jog Darbo ginčų komisija neįvertino, jog įsipareigojimas indeksuoti atlyginimą yra ne susitarime, o galiojančioje Kolektyvinėje sutartyje, o atmetusi reikalavimą dėl priemokų, neįvertino aplinkybės, jog derybos dėl naujos Kolektyvinės sutarties savaime nepristabdo galiojančios Kolektyvinės sutarties veikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl teisės į kintamąją darbo užmokesčio dalį, kurios teisinį pagrindą ieškovai kildina iš Kolektyvinės sutarties, 2006-11-08 sudarytos tarp UAB „Vilniaus troleibusai“, atstovaujamo generalinio direktoriaus J.Bagdonavičiaus, ir Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės, atstovaujamos D.Iljinos ir E.Malevskio (b.l.7-16). Minėta sutartis yra galiojanti buvusiems UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojams, perkeltiems dirbti į UAB „Vilniaus viešasis transportas“, po šios įmonės reorganizacijos į UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Šios ir 2007 m. sausio 30 d. kolektyvinės sutarties, kuri liko galioti buvusiems UAB ,,Vilniaus autobusai“ darbuotojams, galiojimo metu UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojams atstovaujančios trys profesinės sąjungos 2012 m. liepos 16 d. iškėlė kolektyvinį ginčą dėl kolektyvinių sutarčių nuostatų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Visų trijų įmonėje veikiančių profsąjungų atstovai ir darbdavys 2012 m. gruodžio 7 d. pasirašė susitarimą dėl kolektyvinio ginčo reikalavimų. Šiuo susitarimu darbuotojų atstovai atsisakė reikalavimų dėl papildomo atlyginimo už 2009 metus mokėjimo, darbo užmokesčio indeksavimo atgaline data ir delspinigių mokėjimo mainais už darbdavio pasižadėjimą išmokėti metines priemokas už 2010 ir 2011 metus, taip pat šalys susitarė dėl kolektyvinių sutarčių nuostatų vykdymo derybų metu ir paties susitarimo galiojimo termino – iki visiško susitarimo nuostatų įvykdymo, tačiau ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d., o šalims sutarus šį terminą galima pratęsti, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Apeliantai pripažįsta, kad „Vilniaus viešasis transportas“ profesinė sąjunga iš pradžių pratęsė susitarimą iki 2013-10-31, o 2013-11-29 pasirašė susitarimą, kuris įsipareigojimo terminą apibrėžė konkrečiu įvykiu – Kolektyvinės sutarties derybų pabaiga. Nauja Kolektyvinė sutartis buvo sudaryta 2014 m. gegužės16 d. Ieškovai įrodinėja, jog minėtos sutarties 8 priedo 4 punkte nustatyta prievolė: „darbdaviui išmokėjus visą metinę priemoką už 2012 m., įgaliotos profesinės sąjungos iniciatyva, gali būti pradėtos derybos dėl pagal bendrovėje galiojusių 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“ ir 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių nuostatas darbuotojams priklausančios metinės priemokos už 2013 m. išmokėjimo“, yra sąlyginė atidedamoji prievolė, kuri išimtinai priklauso nuo skolininko (atsakovo) valios, todėl yra niekinė, o tai reiškia, kad papildomo atlyginimo už 2013 metus terminas yra suėjęs 2014-05-16 (T.2, b.l.124).

Dėl kolektyvinės sutarties priedo sąlygos pripažinimo negaliojančia

Pagal DK 59 straipsnio 1 dalį įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Įmonės kolektyvinė sutartis sudaroma visų rūšių įmonėse, įstaigose, organizacijose. DK 67 straipsnio 1 dalis numato, jog ginčai, kylantys per derybas dėl įmonės kolektyvinės sutarties sudarymo, taip pat ginčai dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir (ar) teisės, sprendžiami šio Kodekso X skyriuje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai (apeliantai) ginčija jau sudarytos kolektyvinės sutarties sąlygą, įrodinėdami, kad tai individualus darbo ginčas dėl darbo užmokesčio, kurį reglamentuoja DK 186 straipsnio 2 dalis (T.2, b.l.145). Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su tokiu argumentu, nes, kaip jau minėta, ieškovai reikalavimą dėl papildomo uždarbio kelia iš Kolektyvinės sutarties, inter alia, suvokdami, kad teisę į uždarbį įgytų nuginčiję Kolektyvinės sutarties, sudarytos 2014 m. gegužės 16 d., 8 priedo 4 punkte nustatytą sąlygą (T.1, b.l. 203). Šioje byloje nėra įrodinėjamos aplinkybės dėl kolektyvinės sutarties normatyvinių nuostatų nevykdymo, todėl negali būti taikoma apeliantų nurodyta DK 67 straipsnio 2 dalis (T.2, b.l.145). Pažymėtina, kad bet kokių reikalavimų, susijusių su 2006 m. kolektyvinės sutarties pakeitimo tvarkos pažeidimu, tame tarpe, jos nuostatų nevykdymo dėl susitarimo galiojimo termino, ieškovai atsisakė (T.2, b.l. 123,124), kai dėl to kilęs ginčas buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje E.G., A.J., I.D., V.P., V.K., I.M., A.S., V.D., H.N. v. UAB „Vilniaus viešasis transportas“, bylos Nr. 3K-7-184-313/2015.

Apeliantai įrodinėja individualaus darbo ginčo pobūdį, savaip interpretuodami tiek DK 67 straipsnio 2 dalį, tiek mokslinę literatūrą, bei nurodo, kad 2014 m. gegužės 16 d. kolektyvinės sutarties 8 priedo „Susitarimas dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties įgyvendinimo ir dėl 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“, 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių vykdymo“ 4 punkte nėra sureguliuotas papildomo uždarbio išmokėjimas už 2013 metus. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantų atliekamas teisės akto aiškinimas nepagrindžia (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnis) jų įrodinėjamos aplinkybės dėl individualaus darbo ginčo pobūdžio ir negali būti motyvu, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ginčijamoje sąlygoje yra aiškiai nurodyta, kad tuo atveju, kai išmokama metinė priemoka už 2012 m., įgaliotos profesinės sąjungos gali pradėti derybas dėl galiojusių 2007 m. ir 2006 m. kolektyvinių sutarčių nuostatų įgyvendinimo dėl priemokų už 2013 m. išmokėjimo (T.1, b.l.203). Taigi tiek papildomo uždarbio dydis, tiek mokėjimo tvarka yra apibrėžti blanketine dispozicija, nukreipiant į UAB „Vilniaus troleibusai“ 2006 m. lapkričio 8 d. pasirašytą kolektyvinę sutartį ir į UAB „Vilniaus autobusai“ 2007 m. sausio 30 d. pasirašytą kolektyvinę sutartį. Kita vertus, tiek ieškinio argumentai, tiek apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, patvirtina, jog ginčas kyla ne dėl reguliavimo, o yra įrodinėjamas 8 priedo 4 punkte numatytos sąlygos prieštaravimas CK 1.66, 1.68, 6.30, 6.31 straipsniams.

DK 299 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodyta, kad tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje jau konstatuota, jog ieškovai nekelia ginčo dėl kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, jie prašo pripažinti negaliojančia sutarties sąlygą, kuri, anot apeliantų, riboja profesinės sąjungos teisę inicijuoti derybas dėl darbuotojams pradelstų metinių priemokų už 2013 metus. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą, apibrėžtą DK 67 straipsnio 2 dalyje ir DK 285 straipsnyje, nebūdami sandorio šalimi apeliantai (ieškovai) gali ginčyti tiesiogiai teisme tik imperatyvioms teisės normos prieštaraujantį sandorį (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

CK 1.66 straipsnio 1 dalis numato, jog teisių arba pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą sandoris gali padaryti priklausomus nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą šalys padarė priklausomus nuo neteisėtos arba viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančios sąlygos įvykdymo arba nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, tai toks sandoris yra niekinis. Apeliantai įrodinėja, kad 2014 m. gegužės 16 d. kolektyvinės sutarties 8 priedo „Susitarimas dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties įgyvendinimo ir dėl 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“, 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių vykdymo“ 4 punkte yra įtvirtinta sąlyginė atidedamoji prievolė, kuri išimtinai priklauso nuo skolininko valios, todėl yra niekinė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentu. Pirma, prievolė išmokėti priemoką yra besąlyginė, todėl tai nėra sąlyginis sandoris. Kaip matyti iš 8 priedo preambulės, Susitarimas dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties įgyvendinimo ir dėl 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“, 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių vykdymo pasirašytas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad derybose susitarta dėl priemokų už 2012 ir 2013 metus išmokėjimo terminų. Antra, sistemiškai vertinant 8 Priedo nuostatas daroma išvada, jog jame nėra jokių sąlygų su tam tikromis ateityje galinčiomis atsirasti aplinkybėmis. Priedo 2 punkte nurodyta, kad priemoka už 2012 metus bus išmoka dalimis VVT KS pasirašymo dieną bendrovėje dirbantiem darbuotojams lygiomis dalimis per 24 mėnesius, kartu su darbo užmokesčiu <...>, bet ne vėliau, kaip kartu su 2014 metų rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio mokėjimu. Taigi visa mokėjimo tvarka išdėstyta aiškiai, be jokių ateityje galinčių atsirasti sąlygų. Po to nuosekliai laike yra numatoma įgaliotai profesinei sąjungai teisė pradėti derybas dėl papildomo darbo užmokesčio išmokėjimo už 2013 metus. Taigi darbdavys (skolininkas/atsakovas) yra prisiėmęs pareigą be jokių išlygų išmokėti priemoką už 2012 metus ir tai yra pasiekta laisvų derybų metu, o tik nuo pačios profesinės sąjungos priklauso, ar ji inicijuos derybas dėl papildomo uždarbio išmokėjimo už 2013 metus, ir jokia darbdavio valia šios teisės neriboja. Tai reiškia, kad apeliantų argumentai dėl sandorio sąlygos pripažinimo negaliojančia, kaip prieštaraujančios CK 1.68 straipsniui, 6.30 straipsnio 5 daliai, atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

Apeliantai taip pat įrodinėja, kad 2014 m. gegužės 16 d. kolektyvinės sutarties 8 priedo „Susitarimas dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties įgyvendinimo ir dėl 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“, 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių vykdymo“ 4 punkte numatyta sąlyga taip pat prieštarauja viešajai tvarka ir gerai moralei (T.2, b.l.146), tačiau kitokių argumentų, kaip jau prieš tai aptartų, apeliacinės instancijos teismui nenurodė. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje kilusio konflikto genezę ir raidą, nustatė, kad jis iš esmės prasidėjo, kai atsakovas ėmė nevykdyti 2006 m. kolektyvinės sutarties nuostatų dėl įmonėje atsiradusių mokumo problemų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje E.G., A.J., I.D., V.P., V.K., I.M., A.S., V.D., H.N. v. UAB „Vilniaus viešasis transportas“, pasisakant dėl teismų nustatytų aplinkybių, nurodyta, jog įvykusių kolektyvinių derybų ir jų metu pasirašytų susitarimų tikslas buvo pasiekti kompromisą, pagal kurį atsakovas (darbdavys) galėtų prisiimti realius įsipareigojimus. Inter alia, 2014 m. gegužės 16 d. kolektyvinės sutarties 8 priedo „Susitarimas dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties įgyvendinimo ir dėl 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“, 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių vykdymo“ nuostatomis buvo remtasi bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, tačiau teismas nesprendė ex officio dėl jų negaliojimo, kaip niekinių. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2014 m. gegužės 16 d. kolektyvinės sutarties 8 priedo „Susitarimas dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties įgyvendinimo ir dėl 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“, 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių vykdymo“ 4 punkte nustatytą sąlygą nėra pagrindo pripažinti niekine, nes susitarimas pasirašytas sąžiningai, įvertinus bendrovėje esančią finansinę padėtį, sudarant galimybę veiklos tęstinumui išsaugoti, leidžiantis išvengti nepagrįstų lūkesčių ir galimų dar didesnių ekonominių nuostolių atsiradimo, kurie neišvengiamai kiltų ir darbuotojams (apeliantams), ateityje, todėl apeliacinis skundas atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentu, kad dėl CK 1.66, 1.68, 6.30, 6.31 straipsnių taikymo pirmosios instancijos teismo nepasisakyta, tačiau iš esmės byla išspręsta teisingai, todėl nėra pagrindo naikinti priimtą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje E.G., A.J., I.D., V.P., V.K., I.M., A.S., V.D., H.N. v. UAB „Vilniaus viešasis transportas“, nes joje pateikti išaiškinimai pagrindžia, kad kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimas inicijuojamas tuomet, kai kolektyvinio darbo ginčo šalys yra darbuotojai ir jų atstovai bei darbdavys ir jo atstovai, kurių viena netenkina kitos šalies iškeltų reikalavimų dėl kolektyvinės sutarties ar kt. Nagrinėjamoje byloje iš apeliantų suformuluotų reikalavimų galima spręsti, kad jų iš esmės netenkina 2014 m. gegužės 16 d. kolektyvinės sutarties 8 priedo „Susitarimas dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties įgyvendinimo ir dėl 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“, 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių vykdymo“ 4 punktas. Tai įrodo, kad tai nėra individualus darbo ginčas dėl teisės, kuris nagrinėtinas darbo ginčų komisijos bei teismo (DK 286 straipsnis). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, jog tokiam ginčui turėjo būti taikomas DK 71 straipsnis, bylą išsprendė teisingai, nes apeliacinės instancijos teismas atmetė argumentus dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo.

Teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant aplinkybių sutapimo su šios bylos aplinkybėmis (racio decidedi), nėra faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, galintys paneigti sprendimo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 306 straipsnio1 dalies 4 punktas), todėl teisėjų kolegija dėl apelianto išvardintų kasacinio teismo nutarčių nepasisako. Argumentai dėl nepakankamai aktyvaus teismo vaidmens atmetami, nes kasacinis teismas išaiškino, kad pagal darbo įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015, 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o ieškovai yra nuo jų atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.