Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Tomo Blinstrubio, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas 2017 m. gruodžio 18 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-1268(1) Vilniaus pataisos namų direktoriui pranešė, kad 2017 m. gruodžio 18 d. 14.45 val. į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo buvo nuvestas 6-ojo būrio nuteistasis P. G., gim. 1984 m. Atlikus greitosios tyrimo priemonės testą, rezultatas buvo teigiamas (opiatai). Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad P. G. prisipažino vartojęs psichiką veikiančias medžiagas (b. l. 42). 2017 m. gruodžio 18 d. buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 79(1) 250. Minėtą aktą pareiškėjas pasirašė ir su išvada sutiko (b. l. 44–45). 2017 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą (reg. Nr. 50-1644(1)), kuriuo patvirtino, kad 2017 m. gruodžio 18 d. jis vartojo narkotines medžiagas, dėl ko labai gailisi ir savo kaltę pripažįsta, su tyrimo priemonės rezultatais sutinka (b. l. 43). 2017 m. gruodžio 20 d. įvykusiame Vilniaus pataisos namų Drausmės komisijos posėdyje buvo svarstomas pareiškėjo P. G. 2017 m. gruodžio 18 d. padarytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas. Drausmės komisija, įvertinusi pareiškėjo veiksmus, konstatavo, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą, todėl posėdžio metu nusprendė siūlyti pareiškėjui skirti nuobaudą – perkėlimą 6 mėnesiams į drausmės grupę (b. l. 41). Vilniaus pataisos namų Drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. teikimu “Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 40-2683(1), Drausmės komisija siūlė pataisos įstaigos direktoriui nuteistajam P. G. skirti nuobaudą – perkėlimą 6 (šešiems) mėnesiams į drausmės grupę. Teikime nurodyta, kad pareiškėjas drausmės pažeidimo svarstymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą.

Vilniaus pataisos namų direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniais, taip pat atsižvelgdamas į pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą, skundžiamu Nutarimu skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą 12 (dvylikai) mėnesių į drausmės grupę (b. l. 24). Pareiškėjas minėtą Nutarimą apskundė Departamentui, kuris skundžiamu Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nes pagrindo Nutarimu paskirtos nuobaudos panaikinti ar švelninti nėra (b. l. 22–23, 33–34).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas 12 (dvylikai) mėnesių į drausmės grupę.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, nuteistųjų teisinę padėtį, bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų pareigūnų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Vadovaujantis BVK 10 straipsnio 1 dalimi, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje nuolat akcentuoja, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji turi vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, privalo paklusti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymams ir įsakymams (pvz., 2011 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-434/2013, 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1168-662/2017).

BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte konkrečiai įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems skiriamos nuobaudos. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad nuteistajam, laikomam Vilniaus pataisos namuose, tenka pareiga laikytis nustatytos tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo normomis. Jeigu nuteistasis šių įpareigojimų nesilaiko, tai jis atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Pabrėžtina, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (pvz., LVAT 2016 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 18 d. 14.45 val. į Sveikatos priežiūros tarnybą buvo nuvestas 6-ojo būrio nuteistasis P. G., gim. 1984 m., dėl narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo, o atlikus greitosios tyrimo priemonės testą, rezultatas buvo teigiamas. Tiek tarnybiniame pranešime, tiek pačiame pareiškėjo pateiktame paaiškinime nurodoma, kad P. G. prisipažino vartojęs psichiką veikiančias medžiagas, dėl tokio poelgio gailisi. Tokiu būdu pripažintina, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčijo šios aplinkybės ir teismui pateiktame skunde, nurodydamas, jog jis vartojo narkotines medžiagas ir jam reikalingas gydymas, tačiau dėl to kaltina Vilniaus pataisos namų administracija, kuri neužtikrina narkotinių medžiagų patekimo į Vilniaus pataisos namų teritoriją. Toks pareiškėjo teiginys yra objektyviai nepagrįstas ir yra teisiškai nereikšmingas, o visų surinktų įrodymų kontekste vertinamas kaip pasirinkta gynimosi taktika, siekiant nuobaudos panaikinimo. Pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 straipsnis), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios. Tai, kad pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas, būdamas Vilniaus pataisos namuose, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. BVK 142 straipsnio 2 dalį nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių.

Atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems nuobaudų skyrimo tvarka, reglamentuota BVK 143 straipsnyje. BVK 143 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, be to skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą medžiagą pareiškėjui dėl padaryto pažeidimo paskirta nuobauda, numatyta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra adekvati padarytam pažeidimui, jos panaikinti arba švelninti pagrindo nėra. Kadangi ginčijamu Vilniaus pataisos namų Nutarimu pareiškėjui pagrįstai skirta nuobauda – perkėlimas 12 (dvylikai) mėnesių į drausmės grupę, konstatuotina, kad Departamentas pagrįstai skundžiamu Sprendimu paliko galioti Nutarimą ir juo paskirtą pareiškėjui nuobaudą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijami Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 28-813(1) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. 2S-343 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, motyvuoti ir informatyvūs bei pagrįsti bausmių vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Reikalavimas grąžinti pareiškėją į jo gyvenamąją vietą, kurioje buvo iki neteisėtos nuobaudos paskyrimo, yra išvestinis iš pirmųjų reikalavimų, kurie netenkinami, netenkinus pirmųjų reikalavimų.

Kiti pareiškėjo teiginiai, teismo nuomone, niekaip nekeičia padarytos išvados, todėl jie šiame sprendime detaliau nenagrinėjami. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo P. G. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.