Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-02-21 · Civilinė byla Nr. e2-1550-658/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-21Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-04Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-21
Bylos Nr.
e2-1550-658/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01547-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Ieškovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1550-658/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01547-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1.
(s)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės procesinių dokumentų esmė

Šalies argumentai

Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje kreipėsi į teismą ieškiniu (CBP-49084) prašydama: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės priimtą 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovės 2016 m. gruodžio 12 d. pretenziją; 2) panaikinti atsakovės 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą dėl viešojo pirkimo Nr. 302968 procedūrų nutraukimo; 3) įpareigoti atsakovę atnaujinti viešojo pirkimo Nr. 302968 procedūras; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas šiomis faktinių aplinkybių grupėmis:

Ieškovė dalyvavo atsakovės organizuotame supaprastintame mažos vertės pirkime dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos ir seniūnijų transporto priemonių privalomojo civilinės atsakomybės ir savanoriško (Kasko) draudimo paslaugų. Pirkimo laimėtoju buvo pripažinta ieškovė, tačiau atsakovės Nuolatinė viešųjų pirkimų komisija 2016 m. gruodžio 7 d. nusprendė nutraukti viešąjį pirkimą Nr. 302968 bei pirkimą skelbti iš naujo.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, prašydama panaikinti sprendimą nutraukti pirkimo procedūras. Atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją nurodydama, kad pretenzijos nagrinėjimui yra būtinas nepasibaigęs (vykstantis) pirkimas ir viešojo pirkimo komisija nebeturi savo įgaliojimų, nes pirkimo procedūros yra nutrauktos. Atsakovė atsakyme papildomai nurodė pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindą: paskelbto konkurso sąlygose buvo nurodyta, jog draudimo paslaugų sutarties administravimą atliks UADBB „Draudlita“; pastarosios įgaliojimai baigiasi 2017 m. vasario 1 d. ir atsakovė nusprendė nebepirkti paminėtų paslaugų iš brokerių.

Ieškovė mano, kad atsakovės Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimai nesibaigė ir negalėjo pasibaigti po sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo, nes įstatymuose yra numatyta tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, taip pat įstatymas įpareigoja perkančiąją organizaciją išnagrinėti tiekėjo pretenziją. Dėl to, atsakovės atsisakymas nagrinėti ieškovės pretenziją jos nurodytais motyvais paneigė ikiteisminę ginčo stadiją.

Ieškovė teigia, kad atsakovės atstovo įgaliojimų pasibaigimas dėl tam tikros sutarties neturės įtakos tolimesnei pirkimo eigai, t. y. sutarties sudarymui ir/ar vykdymui, nes pirkimo sutartimi įsipareigojimus prisiima perkančioji organizacija ir konkursą laimėjęs tiekėjas. Pasibaigus draudimo brokerio įmonės įgaliojimams, atsakovė savarankiškai administruotų draudimo paslaugų teikimo sutartį ir tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių tinkamam pirkimo sutarties sudarymui ir vykdymui. Be to, atsakovei iki pirkimo paskelbimo negalėjo būti nežinoma, jog draudimo brokerių įmonės įgaliojimai, susiję su draudimo sutarčių paslaugų administravimu, baigiasi 2017 m. vasario 1 d.

Pirkimo dokumentuose pateiktos pirkimo sutarties sąlygose nėra jokios nuostatos dėl draudimo brokerio įmonės dalyvavimo, administruojant draudimo paslaugų teikimo sutartį, taip pat nenumatyta jokių konkursą laimėjusio tiekėjo (draudiko) įsipareigojimų atsiskaityti su draudimo brokerio įmone, atstovaujančia atsakovę. Net jeigu į pasirašytą pirkimo sutartį būtų įtraukta nuostata dėl UADBB „Draudlita“, kaip tarpininko, dalyvaujančio iš atsakovo pusės administruojant draudimo sutartį, ir paminėtam brokeriui netekus įgaliojimų bei atsakovei manant, kad tokia pirkimo sutarties nuostata privalo būti modifikuota, LR viešųjų pirkimų įstatymas leidžia teisėtai modifikuoti tokio pobūdžio pirkimo sutarties nuostatas, nereikalaujant gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo.

Atsakovė 2016 m. gruodžio 12 d. paskelbė naują draudimo paslaugų pirkimą Nr. 307681. Šio pirkimo sąlygos yra visiškai identiškos viešojo pirkimo Nr. 302968 sąlygoms, kurį atsakovė neteisėtai nutraukė. Akivaizdu, kad atsakovės suinteresuotumas pirkimo objektu neišnyko.

Šalies argumentai

Ieškovė mano, jog atsakovė nutraukdama viešąjį pirkimą be objektyvaus pagrindo ir atsisakydama nagrinėti ieškovės pretenziją pažeidė skaidrumo ir proporcingumo principus. Be to, ieškovę paskelbus pirkimo laimėtoja, o vėliau pirkimą neteisėtai nutraukus, buvo pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai dėl viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo, viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir pajamų gavimo.

Dublike (DOK-2048) ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovė atsakyme į pretenziją lakoniškai nurodė tik viešojo pirkimo nutraukimo priežastį, kartu nepateikdama tiekėjui paaiškinimo dėl priežasties pagrįstumo pagal pretenzijoje nurodytus argumentus. Viešojo pirkimo nutraukimo pagrindą ir motyvus atsakovė privalėjo nurodyti dar pirkimo procedūrų nutraukimo metu, ko nepadarė.

Ieškovė nurodo, kad galutinį sprendimą dėl tiekėjo pretenzijos pagrįstumo priima perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija. Kitu atveju būtų paneigta įstatymų leidėjo valia dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos. Taip pat tai reiškia, kad perkančioji organizacija neturi teisės atšaukti viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimų nuo viešojo pirkimo nutraukimo momento.

Draudimo brokerio dalyvavimas administruojant draudimo sutartį iš perkančiosios organizacijos pusės pasiūlymo kainą viešajame pirkime ne padidintų, o mažintų, nes: draudimo brokerių įmonės yra draudimo srities profesionalai; kai perkančiosios organizacijos interesus, vykdant pasirašytą draudimo sutartį, atstovauja profesionalus draudimo srities atstovas, draudikas patiria mažesnius kaštus.

Atsakovės organizuoto ir vėliau nutraukto viešojo pirkimo metu UADBB „Draudlita“ ieškovės vardu neatliko jokio veiksmo, susijusio su draudimo sutarties sudarymu; ieškovė pasiūlymą konkurse teikė savarankiškai, ne per įgaliotą atstovą, todėl nebuvo ir nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo komisinio mokesčio UADBB „Draudlita“ iš ieškovės pusės sumokėjimui.

Šalies argumentai

Ieškovė teigia, kad atsakovė antrajame pirkime galėjo gauti pasiūlymą su mažesne kaina, nes potencialūs tiekėjai turėjo galimybę susipažinti su ieškovės pasiūlyta ir laimėjusia pirmąjį konkursą kaina ir atitinkamai ją sumažinti, teikiant pasiūlymus antrajame pirkime.

Ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (DOK-6519), kuriuose remiasi Viešųjų pirkimo tarnybos išvada ir papildomai nurodo, kad jei egzistuotų Viešųjų pirkimo tarnybos nurodytos prielaidos (viešąjį pirkimą laimėjęs draudikas būtų turėjęs pareigą atlikti atitinkamus mokėjimus draudimo brokeriui, veikiančiam perkančiosios organizacijos vardu ir perkančioji organizacija vėliau atsisakytų draudimo brokerio paslaugų) – tai atsakovė ir ieškovė sutarties vykdymo metu turėtų spręsti dėl galimybės pakeisti apskaičiuotą sutarties kainą, susijusią su draudimo brokeriui (galimai) sumokamais mokesčiais už suteiktas administravimo paslaugas, t. y. viešasis pirkimas nenutraukiamas, o faktiškai egzistuojant nurodytoms prielaidoms – inicijuojama viešojo pirkimo sutarties kainos pakeitimo procedūra.

Atsakovės procesinių dokumentų esmė

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą (DOK-616), kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus į ieškinio reikalavimus atsakovė grindžia žemiau pateikiamais motyvais.

Atsakovė gavusi ieškovo pretenziją į ją atsakė ir nurodė aplinkybes, dėl kurių buvo nutrauktas pirkimas, pakvietė ieškovę dalyvauti kitame pirkime, nors pretenzijos ir netenkino, kadangi ji buvo pateikta nutraukus pirkimą. Perkančiajai organizacijai suteikta teisė pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindu pasibaigusiame pirkime palikti tiekėjo pretenziją nenagrinėtą.

Paskelbus pirkimą, 2017 m. viešųjų pirkimų planas dar nebuvo pradėtas rengti. Kad brokerių paslaugos pirkimo iniciatoriui nereikalingos ir 2017 m. nebus perkamos, atsakovės viešųjų pirkimų komisija sužinojo tik vėliau, jau sudarius pasiūlymų eilę, kai nebuvo galimybės tikslinti konkurso sąlygas. Atsakydama, kad tarpininkaus brokeris, atsakovė suklydo, nes negalėjo numatyti, kas teiks tarpininkavimo paslaugas po 2017 m. vasario 1 d., ir negalėjo žinoti, ar apskritai atsakovė pirks tarpininkavimo paslaugas 2017 m.

Draudimo brokerių įmonė pajamas gauna komisinių pavidalu iš draudimo bendrovės, o pastaroji tai įskaičiuoja į perkančiajai organizacijai teikiamo pasiūlymo kainą. Teikdama pasiūlymą ieškovė turėjo pateikti pasiūlymo kainą įvertinusi ir komisinius UADBB „Draudlita“. Vadinasi nuo 2017 m. vasario 2 d. atsakovė būtų turėjusi mokėti draudimo bendrovei paslaugų kainą už jos teikiamas paslaugas, įskaitant į ją įskaičiuotų komisinių, kurie turėjo būti mokami draudimo brokerių įmonei, vertę. Atsisakydama tarpininkų paslaugų, kurios iš tiesų nėra nemokamos, atsakovė galėtų sutaupyti. Tai patvirtina antrojo paskelbto konkurso rezultatai. Be to, galimybių teisėtai keisti aiškią ir imperatyvią sutarties sąlygą nebuvo, nes pirkimo dokumentų sąlygos negali būti modifikuojamos po pirkimo, o fiksuota kainodara ir nekeičiama kaina buvo numatytos kaip esminės sutarties sąlygos.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad pirmojo ir antrojo pirkimų sąlygos nėra identiškos. Pirmasis, ginčo pirkimas Nr. 302968, ieškovės iniciatyva atsakovei patikslinus pirkimo dokumentus, vykdytas su sąlyga, kad tarpininkaus draudimo brokerių įmonė, antrajame pirkime Nr. 307681 šios sąlygos nėra.

Triplike (DOK-3318) atsakovė papildomai nurodė, kad viešųjų pirkimų komisijos, net ir nuolatinės, įgaliojimai nebuvo atšaukti. Atsakovės Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 19 punkte nurodyta, kad komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo kol įvykdys visas raštiškas ją sudariusios organizacijos jai nustatytas užduotis, arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą. Taigi, perkančioji organizacija pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindu pasibaigusiame pirkime turi teisę tiekėjo pretenziją palikti nenagrinėtą, tuo anaiptol neužkertant kelio pasinaudoti tiekėjui savo galimai pažeistų teisių gynyba.

Nors ieškovė nurodo, kad mažesnius kaštus ji patiria tik už eismo įvykių administravimą, tačiau visiškai neaišku kokius kaštus ieškovė patiria už kitas draudimo tarpininkų paslaugas, įskaitant, bet neapsiribojant, draudimo polisų išrašymą. Ieškovė nepateikė duomenų, kaip mažėja pasiūlymo kaina, jei draudimo polisus išrašo tarpininkas, o ne draudimo bendrovė.

Ieškovė naudodamasi tarpininkų paslaugomis sutaupo, nes savo patiriamų kaštų dalį administruojant įvykius perkelia draudimo brokerių įmonei. Tokiu atveju, šiuos kaštus apmoka galutinis draudimo produkto pirkėjas – perkančioji organizacija, o draudimo produkto kaina jai ne mažėja, o didėja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

2016 m. lapkričio 16 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) buvo paskelbtas atsakovės skelbimas apie vykdomą supaprastintą mažos vertės pirkimą „Kauno rajono savivaldybės administracijos ir seniūnijų transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo ir savanoriško (Kasko) draudimo paslaugų pirkimas“ (žr. adresu: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_frameset.asp?PID=314259&B=PPO&PS=1&PP=notices.asp).

Ieškovė 2016 m. lapkričio 17 d. pateikė atsakovei prašymą patikslinti (atsiliepimo priedas Nr. 2) ar sudarant draudimo sutartis tarpininkaus brokeris. Atsakovė tą pačią dieną (2016 m. lapkričio 17 d.) CVP IS pateikė atsakymą (ieškinio priedas Nr. 5) ir pataisytas pirkimo sąlygas, kur patikslino, kad sudarytos sutarties administravimas pavedamas UADBB „Draudlita“ (atsiliepimo priedas Nr. 8).

2016 m. lapkričio 30 d. pranešimu „Dėl pasiūlymo atitikties, eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo“ (ieškinio priedas Nr. 7) ieškovė buvo informuota, jog ji pripažinta pirkimo laimėtoja. 2016 m. gruodžio 7 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad Nuolatinė viešųjų pirkimų komisija tą pačią dieną įvykusiame posėdyje, vadovaudamasi LR viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 7 straipsnio 4 dalies 3 punktu, nusprendė baigti pirkimo procedūras bei pirkimą skelbti iš naujo (ieškinio priedas Nr. 8).

Ieškovė 2016 m. gruodžio 12 d. pateikė atsakovei pretenziją Nr. LT3/10-01-2016-694 (ieškinio priedas Nr. 9), kurioje prašė panaikinti 2016 m. gruodžio 7 d. priimtą sprendimą baigti pirkimo procedūras. Joje teigė, kad atsakovė nenurodė viešojo pirkimo nutraukimo pagrindo (motyvų), nei argumentacijos, pagrindžiančios tai, kad procedūrų nutraukimą lėmusios aplinkybės buvo tokios, kurios nebuvo žinomos ir negalėjo būti atsakovės protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras, taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl nutraukimo pagrindo pagrįstumo. Ieškovės nuomone, toks sprendimas prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui, bendriesiems bei viešųjų pirkimų principams, pažeidžia ieškovės interesus, taip pat neužtikrina viešojo intereso, o perkančioji organizacija, priimdama tokį sprendimą, piktnaudžiavo teise bet kuriuo metu nutraukti pirkimo procedūras.

2016 m. gruodžio 15 d. atsakovė raštu Nr. SD-2567 (atsiliepimo priedas Nr. 10) atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją, nes pirkimo procedūros nutrauktos ir pirkimas pasibaigęs, o viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimai yra pasibaigę. Rašte papildomai nurodoma pirkimo procedūrų nutraukimo priežastis: draudimo brokerio UADBB „Draudlita“, turėjusios administruoti draudimo paslaugų sutartį, įgaliojimų pabaiga 2017 m. vasario 1 d.

2016 m. gruodžio 28 d. ieškovė per EPP pateikė teismui ieškinį, kuris 2016 m. gruodžio 28 d. rezoliucija priimtas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, jog keliami šie esminiai bylos nagrinėjimui klausimai: 1) dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme, ir 2) dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Nagrinėdamas bylą teismas pirmiausia pasisakys dėl procedūrinių atsakovės veiksmų, o tik po to vertins ieškinio pagrįstumą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo.

Teisiniai argumentai ir išvados

Dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos

Pažymėtina, jog VPĮ 93 straipsnio 3 dalyje yra įvirtinta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo ne teisme stadija, t. y. tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Analogiška nuostata yra įtvirtinta LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 423² straipsnio 1 dalyje, numatančioje, jog, tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Kasacinio teismo yra akcentuota, kad privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Pagal CPK 423² straipsnio 3 dalį, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi; teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta VPĮ 93 straipsnis 1 dalyje.

Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atšaukti pirkimo konkursą viešojo pirkimo sutartims yra vienas iš skųstinų ir galimų panaikinti sprendimų, nes visiškam šia direktyva [Nr. 2007/66] siekiamo tikslo įgyvendinimui kiltų pavojus, jei perkančiosioms organizacijoms būtų leidžiama atšaukti viešojo pirkimo konkursą, tuo pat metu nesant teisminės peržiūros procedūrų, skirtų visapusiškai užtikrinti direktyvų, nustatančių esmines viešojo pirkimo sutarčių taisykles, ir šių direktyvų pamatinių principų veiksmingą laikymąsi (Teisingumo Teismo 2002 m. birželio 18 d. sprendimas HI, C-92/00, Rink. 2002, p. I-5553; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013).

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo byloje nustatyta, jog ieškovė, pateikė atsakovei pretenziją dėl priimto sprendimo nutraukti pirkimo procedūras ir nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Atsakovė atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją nurodydama, jog pirkimo procedūros pasibaigusios ir viešųjų pirkimų komisija nebeturi savo įgaliojimų. Teismas nesutinka su tokiu atsakovės argumentu. Perkančioji organizacija įstatymo yra įgaliota nagrinėti tiekėjų pateiktas pretenzijas. Be to, pati atsakovė triplike nurodo, jog viešųjų pirkimo komisijos įgaliojimai nebuvo atšaukti. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, atsakovė sudariusi nuolatinai veikiančią Nuolatinė viešųjų pirkimų komisija (tripliko priedas Nr. 1).

VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu atveju taip pat turi būti įvertinama tai, kad, be peržiūros procedūrų operatyvumo, joms keliamas ir veiksmingumo reikalavimas, t. y. perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama. Peržiūros procedūros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimą ir galimybę jomis realiai pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016).

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad atsakovė atsisakydama nagrinėti ieškovės pretenziją pažeidė ir skaidrumo principą, nes pareiga viešųjų pirkimų komisijai nagrinėti pretenzijas yra numatyta VPĮ. Be to, atsakovė taip neproporcingai suvaržė ieškovės teisę į gynybą, kaip privalomą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką. Taip pat buvo pažeistas kasacinio teismo praktikoje išaiškintas teisminės gynybos veiksmingumo principas, nes atsakovė ieškovei nesuteikė realios galimybės pasinaudoti ikiteismine sprendimų apskundimo tvarka. Panašų aiškinimą pateikia ir Viešoji pirkimų tarnyba, pateikusi išvadą byloje (DOK-5828).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytini nepagrįstais atsakovės argumentai, kad viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimai nagrinėti pretenziją baigėsi nutraukus pirkimą, dėl ko pretenzijos nagrinėjimas tapo negalimas.

Nustačius, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pretenziją, pretenzijoje kelti reikalavimai spręstini teisme, nagrinėjant ginčą iš esmės.

Dėl pirkimo procedūrų nutraukimo

Ieškovės teigimu, pirkimo dokumentuose buvo pateiktos esminės pirkimo sutarties sąlygos ir tarp šių sąlygų nėra nuostatos dėl draudimo brokerio įmonės dalyvavimo, administruojant draudimo paslaugų teikimo sutartį, taip pat nenumatyta jokių konkursą laimėjusio tiekėjo (draudiko) įsipareigojimų atsiskaityti su draudimo brokerio įmone, atstovaujančia perkančiąją organizaciją. Informacija apie draudimo brokerių įmonę buvo nurodyta, pateikiant atsakymus į tiekėjų klausimus.

Remiantis VPĮ 2 straipsnio 21 dalimi, dokumentų paaiškinimai (patikslinimai) yra laikomi pirkimo sąlygų sudedamąja dalimi. Atsakovė 2016 m. lapkričio 17 d. atsakydama į ieškovės prašymą patikslinti tarpininko dalyvavimą sudarant draudimo sutartis, nurodė, kad tarpininkaus UADBB „Draudlita“ ir kartu pateikė pataisytas pirkimo sąlygas (tripliko priedas Nr. 3), kurių 14.16. punkte įrašyta sąlyga, kad sudarytos sutarties administravimas pavedamas UADBB „Draudlita“. Todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad pirkimo dokumentuose nebuvo sąlygos dėl draudimo brokerių įmonės dalyvavimo.

Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepaaiškino, kokią įtaką esminėms su laimėtoju pasirašytos pirkimo sutarties sąlygoms galėtų turėti UADBB „Draudlita“ įgaliojimų pasibaigimas. Jos nuomone, pasibaigus draudimo brokerio įmonės įgaliojimams, perkančioji organizacija savarankiškai administruotų draudimo paslaugų teikimo sutartį ir tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių tinkamam pirkimo sutarties sudarymui ir vykdymui. Be to, net draudimo brokeriui netekus įgaliojimų, VPĮ leidžia teisėtai modifikuoti tokio pobūdžio pirkimo sutarties nuostatas, nereikalaujant gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo. Taip pat atsakovei iki pirkimo paskelbimo negalėjo būti nežinoma, jog draudimo brokerio įmonės įgaliojimai, susiję su draudimo sutarčių paslaugų administravimu baigiasi 2017 m. vasario 1 d.

VPĮ 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Be to VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinta tik fiksuota kaina be kainodaros taisyklių, kainos perskaičiavimas kvalifikuotinas sutarties keitimu VPĮ 18 straipsnio 8 dalies prasme, todėl spręstina dėl poreikio pagal atitinkamas naujas aplinkybes (pvz., mokesčių bazės pasikeitimą) perskaičiuoti fiksuotą sutarties kainą tenkinimo galimybių ir teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas; pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų; tam, kad perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras tuo atveju, kai jos vykdomos ne pagal supaprastintiems pirkimams taikomas procedūras, turi būti nustatytos šios sąlygos: a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl procedūros nutraukimo, c) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmosios dvi sąlygos (pirkimo sutarties nesudarymo faktas bei Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo gavimas) yra formaliosios, trečioji sąlyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, tai – teismų praktikos reikalas; neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus; svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas, bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras, tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

Nagrinėjamu atveju, iš pirkimo sąlygų 14.7. punkto matyti, kad pirkimo sutarčiai nustatoma fiksuotos kainos kainodara. Sutarties kaina yra esminė sutarties sąlyga ir negali būti keičiama, išskyrus 14.7.1. ir 14.7.2. punktuose nurodytus atvejus: 1) pasikeitus apmokestintų paslaugų PVM tarifui; 2) dėl kainų lygio kitimo (infliacijos / defliacijos).

Pirkimo sąlygų 14.14. punkte nurodyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai. Pirkimo sutarties sąlygų keitimu nebus laikomas pirkimo sutarties sąlygų koregavimas joje numatytomis aplinkybėmis, jei šios aplinkybės nustatytos aiškiai ir nedviprasmiškai bei buvo pateiktos pirkimo sąlygose. Tais atvejais, kai pirkimo sutarties sąlygų keitimo būtinybės nebuvo įmanoma numatyti rengiant pirkimo sąlygas ir (ar) pirkimo sutarties sudarymo metu, pirkimo sutarties šalys gali keisti tik neesmines pirkimo sutarties sąlygas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UADBB „Draudlita“ įgaliojimai buvo suteikti iki 2017 m. vasario 1 d. (atsiliepimo priedas Nr. 7). Atsakovė atsiliepime nurodo, kad paskelbus pirkimą, 2017 m. viešųjų pirkimų planas dar nebuvo pradėtas rengti (įprastai jis pradedamas rengti tik po savivaldybės biudžeto patvirtinimo 2017 m. sausio mėn.). Iš atsakovės Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolo galima aiškiai suprasti, kad perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija apie tai, kad brokerių paslaugos pirkimo iniciatoriui nereikalingos ir 2017 m. nebus perkamos, sužinojo jau sudarius pasiūlymų eilę.

Pažymėtina, kad ieškovė dublike patvirtino, jog už išduotus draudimo polisus UADBB „Draudlita“ gauna komisinį mokestį iš draudiko. Taip pat ieškovė dublike nurodo, kad draudimo brokerių įmonei teikiant draudžiamųjų įvykių administravimo paslaugas draudikas patiria mažesnius kaštus. Vadinasi, likusi administravimo paslaugų kaštų dalis tenka draudimo brokerių įmonei. Iš atsakovės pateikto įgaliojimo draudimo brokerių įmonei matyti, kad UADBB „Draudlita“ atsakovę atstovauja nemokamai (atsiliepimo priedas Nr. 7). Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad kaštus, tenkančius draudimo brokerių įmonei, apmoka paslaugų pirkėjas, nes tokiu atveju draudikas, siekdamas sutaupyti juos, turi įtraukti į pirkimo sutarties kainą. Pirkimo dokumentuose įrašius sąlygą, kad draudimo sutarties administravimas pavedamas draudimo tarpininkui, ieškovė turės kompensuoti tarpininko patiriamus kaštus perkančiosios organizacijos sąskaita.

Tokiu atveju, kai tarpininkavimo kaštai būtų įtraukiami į pirkimo sutartį ir paaiškėjus, kad draudimo brokerių įmonės paslaugų nebereikia, perkančioji organizacija permokėtų už sutarties vykdymą, taip neracionaliai panaudodama lėšas. Atsakovei nusprendus nebesinaudoti tarpininkavimo paslaugomis, šalims tektų keisti pirkimo sutartį. Šiuo atveju, sutarties pakeitimas būtų laikomas esminiu, nes pasikeistų šalių ekonominė pusiausvyra: kadangi pirkimo sąlygose nustatyta fiksuota kaina (14.7. punktas), atsakovei tektų mokėti sulygtą kainą nors tarpininkavimo paslaugomis nebūtų naudojamasi. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su atsakovės teiginiu, kad atsakovė, atsisakydama draudimo brokerių paslaugų, galėtų sutaupyti, nes nebeliktų poreikio mokėti komisinių tarpininkui.

VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl perkančiajai organizacijai kylančių pareigų, išplaukiančių iš VPĮ reguliavimo, yra nurodęs, kad siekiant racionalaus lėšų panaudojimo perkančiajai organizacijai viešuosius pirkimus reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaroma galimybė įsigyti prekes ar paslaugas kuo naudingesnėmis jai sąlygomis. Tai inter alia reiškia, kad perkančioji organizacija turi turėti tokias pačias sąlygas įsigyti prekes ar paslaugas rinkoje kaip ir bet kuris kitas pirkėjas. Suprantama, perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje byloje Nr. 3K-3-158/2012).

Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad, atsižvelgiant į nurodytas perkančiosios organizacijos pareigas ir veiklos ribas, VPĮ 3 straipsnio nuostatų prasme išskirtinos dvi perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimo situacijos: a) ar nepažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslas; b) ar nepažeistas tik viešųjų pirkimų tikslas. Viešųjų pirkimų tikslo ir principų santykis bei ryšys per se neeliminuoja situacijų, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūras atlieka vadovaudamasi VPĮ reikalavimais, tam tarpe užtikrindama viešųjų pirkimų principų laikymąsi, tačiau viešojo pirkimo sutartį sudaro neracionaliai panaudodama pirkimui skirtas lėšas, t. y. iš dalies nepasiekia viešųjų pirkimų tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011).

Taigi iš teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos matyti, kad perkančioji organizacija turi pareigą laikytis jos paskelbtų viešojo pirkimo sąlygų iki sutarties įvykdymo pabaigos. Kadangi sutarties kaina yra esminė viešojo pirkimo sutarties sąlyga ir negali būti keičiama, atsakovė pasirašydama tokią sutartį, neracionaliai panaudos pirkimui skirtas lėšas ir taip pažeis viešųjų pirkimų tikslą, nes turės sumokėti atsakovei tarpininko, kurio paslaugų atsisakė, patirtas išlaidas. Be to, šioje byloje pirkimo sąlygų pakeitimas jau sudarius sutartį pažeistų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas.

Nagrinėjamu atveju, sudarius pirkimo sutartį, pakeistos nuostatos dėl tarpininko nedalyvavimo iš esmės skirtųsi nuo tų, kuriomis remiantis sudaryta pradinė sutartis. Tokie pakeitimai gali rodyti šalių valią iš naujo derėtis dėl esminių sutarties sąlygų. Tokiu atveju, kad būtų užtikrintas skaidrumas, tektų skelbti naują viešąjį pirkimą ir taip sudaryti sąlygas kitiems subjektams gauti tinkamą informaciją, susijusią su šia sutartimi.

Teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų principus ir tikslą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad draudimo brokerių įmonės išbraukimas iš pirkimo sutarties yra esminis viešojo pirkimo sutarties pakeitimas. Išbraukus pirkimo sąlygą dėl draudimo brokerių įmonės tarpininkavimo, būtų sudaryta galimybė viešajame pirkime dalyvauti ir kitiems dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito asmens pasiūlymą. Taip pat būtų užtikrinta, kad perkančioji organizacija įsigytų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Priešingai nei teigia ieškovė, tik tokiu būdu būtų užtikrinti skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principai, nes visos viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti suinteresuotos bendrovės nuo pat pradžių apie tai žinotų ir pateikdamos savo pasiūlymus būtų lygiavertės.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą teismas daro išvadą, kad ieškinyje ir dublike išdėstyti motyvai, nesudaro pagrindo teigti, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimą, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl atsakovė turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Tačiau atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos sprendimu nepriteistinos. Byla buvo vedama elektronine tvarka, todėl teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 423⁸ straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Nerijus Meilutis