Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-05-06 · Administracinė byla Nr. eI2-9015-780/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-06
Bylos Nr.
eI2-9015-780/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00682-2025-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
Pareiškėjas
M. H.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-9015-780/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00682-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 6 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. H. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-05-06 sprendimą Nr. 24S114749 (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodė, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams).

Pareiškėjas paaiškino, kad gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu, tačiau atvykęs į Lietuvą ir geriau susipažinę su (duomenys neskelbtini) kolegijos siūlomomis studijomis nusprendė šioje mokymosi įstaigoje nestudijuoti. Pažymi, kad kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti kur ir ką studijuoti ir jo pasirinkimas negali lemti tokių neigiamų padarinių, kurie yra taikomi pareiškėjui skundžiamu sprendimu.

Pareiškėjo manymu, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė UTPĮ, suabsoliutino savo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus visais atvejais, kai asmeniui yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Pažymi, kad atsakovas nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių dėl kurių atsakovo sprendimas galėtų likti galioti, todėl akivaizdu, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesiekė apeiti sistemos ir teisės aktų reikalavimų siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Mano, kad priimtas skundžiamas sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nėra proporcingas – atsakovas akivaizdžiai peržengė diskrecijos ribas, todėl sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas 2025-02-12 pateikė prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo Nr. 2502-DA-0045. Migracijos departamentas išnagrinėjęs su prašymu pateiktą medžiagą priėmė 2025-03-05 sprendimą Nr. 25S63273, kuriuo pareiškėjui buvo atšauktas Šengeno informacinės sistemos įtrauktas perspėjimas, tačiau paliktas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Šis sprendimas nėra skundžiamas. Paaiškina, jog ginčo dėl SIS perspėjimo panaikinimo/teisėtumo nebėra.

Pažymi, kad pareiškėjas 2024-03-22 sprendimo Nr. 24S85326, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi, neskundė, jis yra įsitesėjęs ir neginčytinas. Šiame sprendime ir ginčijame sprendime nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pareiškėjo tikslas nebuvo mokytis Lietuvos Respublikoje, o atsiėmęs leidimą laikinai gyventi ir atvykęs į Lietuvos Respubliką, sutarties su (duomenys neskelbtini) kolegija nesudarė, bet išvyko į Portugaliją su Lietuvos Respublikos išduotu galiojančiu leidimu laikinai gyventi, kur jam buvo išduotas leidimas gyventi ir 2023-09-29 sudarė darbo sutartį su įmone. Tokie pareiškėjo sąmoningi ir tikslingi veiksmai rodo, jog leidimas laikinai gyventi nebuvo reikalingas studijuoti ir gyventi Lietuvoje. Pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Tačiau pareiškėjas, tariamai geriau susipažinęs su (duomenys neskelbtini) kolegijos siūlomomis studijomis ir nusprendęs šioje mokymosi įstaigoje nestudijuoti, dėl naujo leidimo laikinai gyventi į Migracijos departamentą nesikreipė. Nevykdydamas šios numatytos pareigos, pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024-05-06 sprendimo Nr. 24S114749, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini).

2023-09-01 užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 1 p. nustatytu pagrindu, t. y. leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis Lietuvos Respublikoje. Leidimas užsieniečiui įteiktas 2023-09-04 per Azerbaidžano IPT.

Remiantis Migracijos departamento duomenimis 2023-09-08 pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau studijų sutarties su (duomenys neskelbtini) kolegija nesudarė.

Atsakovas, nustatęs, kad tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) kolegijos nebuvo sudaryta studijų sutarties, priėmė 2024-03-22 sprendimą Nr.24S85326, kuriuo panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760278941, galiojantį iki 2024-08-31, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir asmuo neatvyko studijuoti. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p., UTPĮ 50 str. 1 d. 9 p.

2024-05-06 Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 24S114749 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). Sprendimas buvo priimtas, nes asmens leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas.

2025-03-05 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr.25S63273, kuriuo atšauktas į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas

Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo” 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvą trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Be kita ko, vadovaujantis šia dalimi, priimta Kriterijų vertinimo tvarka, kurios 11 punkte, be kita ko, nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo panaikintas leidimas gyventi; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pagal 35 str. 1 d. 2 p.) nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas Nr. 760278941, galiojantis iki 2024-08-31, tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina studijuoti Lietuvoje. Remiantis pareiškėjo paaiškinimais ir Migracijos departamento nustatytomis aplinkybėmis paaiškėjo, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvą turėdamas leidimą, tačiau studijų sutarties su (duomenys neskelbtini) kolegija nesudarė.

Nors pareiškėjas savo prašyme atšaukti SIS įspėjimą aiškino, kad jis tapo padėjusio jam stoti į (duomenys neskelbtini) kolegiją Lietuvoje agento apgavystės auka, buvo suklaidintas, agentas kontroliavo jo elektroninių laiškų paskyras, įskaitant asmeninius ir oficialius elektroninius laiškus, negalėjo tiesiogiai bendrauti nei su kolegija, nei su kokia nors kita institucija, tačiau pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra pateikta duomenų, kad būtų ieškojęs galimybių studijuoti kitoje šalies įstaigoje, jeigu jo netenkino sąlygos (duomenys neskelbtini) kolegijoje, o nusprendęs nestudijuoti nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, kaip tai numato UTPĮ 40 straipsnio 5 dalis.

Pažymėtina, kad pareiškėjo leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p., UTPĮ 50 str. 1 d. 9 p. pagrindu, t. y. sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi grindžiamas aplinkybėmis, jog pareiškėjas, prašydamas išduoti leidimą, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir studijų sutartis nebuvo sudaryta. Remiantis LITEKO duomenimis pareiškėjas neskundė 2024-03-22 sprendimo Nr.24S85326, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760278941, todėl faktas, kad leidimą laikinai gyventi jis gavo, o nusprendęs nestudijuoti ir toliau turėjo, tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu.

Iš ginčijamo Departamento 2024-05-06 sprendimo 24S114749 turinio matyti, kad draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir atsižvelgus į tai, kad, pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

Atsižvelgiant į esamas aplinkybes ir teisinį reguliavimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas pagrįstai uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nes leidimą jis gavo ir juo naudojosi piktnaudžiaudamas migracijos procedūromis ir jas apeidamas.

Remiantis suformuota teismų praktika, valstybės turi tarptautinės teisės pripažįstamą teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99).

Šiuo atveju Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino pareiškėjo situaciją Kriterijų vertinimo tvarka ir atsižvelgė į individualias aplinkybes, netaikė griežčiausio penkerių metų uždraudimo atvykti laikotarpio. Pareiškėjas nepaneigė ginčijamame Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių ir atlikto jų vertinimo, todėl seka išvada, kad pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrįstumą.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamo asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008).

Ginčijamu sprendimu pareiškėjui ne tik buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), bet ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Bylos duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-03-05 priėmė naują sprendimą Nr. 25S63273, kuriuo nuspręsta atšaukti pareiškėjo atžvilgiu į Šengeno informacinę sistemą įvestą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), turėjusį galioti nuo 2024-10-24 iki 2027-10-23.

Taigi, po bylos iškėlimo teisme nebeliko ginčo dalyko dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes Migracijos departamentas pats ją panaikino nauju savo sprendimu.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016), 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021).

Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovui panaikinus ginčijamo Sprendimo dalį dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą išnyko ši dalis ginčo dalyko, todėl ši skundo dalis dėl šios Sprendimo dalies panaikinimo atmestina.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamame Sprendime atsakovas nurodė faktinius duomenis, kurie sudaro pagrindą jį priimti, pateikė jų vertinimą, t. y. taikomas poveikio priemones ne tik pagrindė objektyviais faktiniais duomenimis, bet ir motyvavo jų taikymą. Teismo vertinimu, ginčijamas Departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjo su Lietuva nesieja jokie ryšiai, studijų sutarties pareiškėjas nesudarė, nors būtent tuo pagrindu prašė leidimo ir jį gavo, bei atsižvelgęs į tai, kad ginčijamo sprendimo tikslas yra užkirsti kelią nelegaliai migracijai, o leidimą laikinai gyventi pareiškėjas gavo ir turėjo pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis, be to, pasikeitus aplinkybėms negavo naujo leidimo, teismas konstatuoja, kad taikomas draudimas atvykti į Lietuvą pagrįsta yra proporcinga priemonė, nes pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą byloje nėra, todėl Departamento 2024-05-06 sprendimo Nr. 24S114749 dalis, kuria pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), paliekama galioti, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimo išlaidų

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atmestus skundą procesinis sprendimas šioje byloje laikytinas priimtu atsakovo naudai, todėl pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisRamūnas ŠarkaAsta Vailionė