Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Gražeda“ skundą suinteresuotiems asmenims BUAB „Naruva“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, antstolei Brigitai Tamkevičienei dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė 2016-10-27 patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 2 dalimi, skundą kartu su vykdomąją byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė. Nurodė, kad pareiškėjos skundas yra visiškai nepagrįstas ir pareiškėja siekia vilkinti vykdymo procesą. Teigia, kad pareiškėjai priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo įvairios įmonės. Nurodo, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis viešajame registre nėra įregistruota jokių sutarčių dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių UAB „Gražeda“, perdavimo tretiesiems asmenims. Teigia, kad siekdama nustatyti asmenis, kurie galimai turi pareigą mokėti nuompinigius skolininkei UAB „Gražeda“, bei nustatyti, kokių sutarčių pagrindu prekyba ir paslaugų teikimu užsiimančios įmonės veiklą vykdo patalpose, kurios nuosavybės teise priklauso skolininkei, buvo teisėtai priimtas 2016-10-10 patvarkymas Nr. S-16-5-17083. Antstolė prašo UAB „Gražeda“ vadovei G. T. skirti 289 eurų baudą už kiekvieną antstolės 2016-10-10 patvarkymo dėl informacijos suteikimo Nr. S-16-5-17083 nevykdymo dieną, baudos skyrimo terminą pradedant skaičiuoti nuo 2016-10-24, kadangi iki 2016-10-24 UAB „Gražeda“ privalėjo antstolei pateikti patvarkyme nurodytus duomenis, tačiau UAB „Gražeda“ jokios informacijos antstolei nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/14/01631 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-15 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-321-460/2014 dėl 99064,17 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo šios sumos nuo 2010-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis antstolės 2016-10-10 patvarkymu Nr. S-16-5-17083 dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad antstolės padėjėjas įpareigojo skolininkę per penkias dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti antstolės kontorai įmonių, vykdančių veiklą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalyse priklausančiose skolininkei UAB „Gražeda“ ir pateikti informaciją, kokių sutarčių pagrindu įmonės vykdo veiklą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalyse priklausančiose skolininkei UAB „Gražeda“ (v.b.l. 75, tomas III).

Pareiškėja skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsisakė pateikti antstolei duomenis pagal patvarkymą, nes antstolės reikalaujama informacija yra konfidenciali, skolininkės ir trečiųjų asmenų komercinė paslaptį sudaranti informacija. Teigia, kad antstolė tokiais veiksmais viršija jai suteiktus įgaliojimus. Su šiais pareiškėjos nurodytais argumentais teismas nesutinka.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių straipsnio 22 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė ir atsakomybė už reikalavimo nevykdymą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo, neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 289 Eur dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.

CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo. Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatyminio pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai).

Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nenumato, jog antstolio teisė gauti iš fizinių ir juridinių asmenų informaciją apie skolininką būtų ribojama konfidencialaus dokumentų pobūdžio. Be to, asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad antstolio reikalavimas pripažintinas teisėtu, jei informacija renkama apie turtą, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas arba nėra aiškaus draudimo išieškoti iš turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Atsižvelgiant į tai, kad antstolės 2016-10-10 patvarkymu reikalaujama informacija yra susijusi su išieškojimu, antstolė siekia nustatyti pareiškėjos galimai gaunamas pajamas iš patalpų nuomos, darytina išvada, kad antstolė teisėtai prašo skolininkės pateikti įmonių, vykdančių veiklą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalyse sąrašą ir pateikti informaciją, kokiu sutarčių pagrindu įmonės vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) dalyse adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodo, kad pateikus antstolės reikalaujamus dokumentus bus galimai pažeisti jos, ar trečiųjų asmenų interesai. Su šiuo nurodytu pareiškėjos argumentu nesutiktina. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad antstoliai atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Be to, Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, sužinojęs informaciją ir duomenis privalo juos saugoti bei neatskleisti, todėl pareiškėja nepagrįstai abejoja dėl reikalaujamos pateikti informacijos saugumo.

Teismas nesutinka su pareiškėjos nurodytu argumentu, jog antstolės reikalavimas pateikti dokumentus yra perteklinis ir nėra susijęs su vykdomąja byla. Vykdydamas jam pavestas funkcijas, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstoliui kilus abejonėms dėl pareiškėjo pateiktos informacijos bei tinkamo patvarkymo įvykdymo bei siekiant tinkamai įvykdyti teismo nutartį bei apginti išieškotojų interesus, antstolis privalo nustatyti visą skolininkui priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1280-881/2016). Šiuo atveju skundžiamu patvarkymu antstolė nustatė terminą pareiškėjai pateikti informaciją, susijusią su pareiškėjos turtu, (duomenys neskelbtini), todėl teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo išvadai, kad antstolės reikalavimas nesusijęs su vykdomosios bylos vykdymu ir yra perteklinis.

Pareiškėja motyvuodama patvarkymo nevykdymo priežastis nurodo, kad antstolė galėjo prašyti skolininkės pateikti išplėstinį skolininkės balansą, kuriame matytųsi aiški skolininkės turto detalizacija, gautinų sumų apimtis, tačiau antstolė niekada nesikreipė į skolininkę su reikalavimu pateikti išplėstinį skolininkės balansą. Su šiuo pareiškėjos nurodytu argumentu teismas nesutinka. Skolininkas vykdymo procese turi teisę reikšti prašymus antstoliui (CPK 643 str. 6 p.), todėl pati pareiškėja gali kreiptis į antstolę ir teikti dokumentus. Pažymėtina, kad skolininkas neturi teisės reikalauti iš antstolio kokius procesinius veiksmus jis turi atlikti vykdomojoje byloje. Tai, kad antstolė 2016-10-10 patvarkymu reikalauja informacijos, kuri pareiškėjos manymu yra perteklinė, nėra svarus pagrindas visiškai nevykdyti antstolės patvarkymo.

Jeigu asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 str. 2 d.). Antstolė prašo UAB „Gražeda“ vadovei G. T. skirti 289 eurų baudą už kiekvieną antstolės 2016-10-10 patvarkymo dėl informacijos suteikimo Nr. S-16-5-17083 nevykdymo dieną, baudos skyrimo terminą pradedant skaičiuoti nuo 2016-10-24. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti šį antstolės prašymą, kadangi 2016-10-10 antstolės patvarkymo teisėtumą pareiškėja ginčija.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Konstatuojama, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė 2016-10-10 patvarkymą. Pareiškėjai išaiškinama, kad ji turi pareigą įvykdyti 2016-10-10 patvarkymą Nr. S-16-5-17083, o jo neįvykdžius per 5 dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, antstolė turės teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo.

Pareiškėja 2016-12-06 teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos. Prašyme pareiškėja išdėsto argumentus nurodytus skunde ir papildomai pasisako dėl VĮ Turto bankas specialistės J. P. veiklos, jai pavestų įgaliojimų vykdymo. Nustatyta, kad J. P. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, 2016-12-06 prašyme išdėstytos papildomos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, teismas dėl aplinkybių, nesusijusių su skundžiamu patvarkymu, nepasisako. Pareiškėjos prie minėto prašymo pateiktos dokumentų kopijos nėra patvirtintos CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl jos prie bylos negali būti pridėtos ir grąžinamos pareiškėjai.

Vykdymo procese kreditorius turi teisėtą lūkestį į greitą skolos išieškojimą, t.y. prievolės tinkamą įvykdymą. Skolininkui laiku ir tinkamai neįvykdžius prievolės kreditoriui, skolininkas turi numatyti ir prisiimti neigiamas pasekmes. Vykdymo proceso metu skolininkas turi ne tik procesines teises, bet ir pareigas (aktyviai domėtis vykdymo eiga, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus ir kt.), kurias jam yra privalu vykdyti (CPK 644 str.). Teismas pažymi, kad pareiškėja vykdomojoje byloje ne pirmą kartą skundžia antstolės veiksmus. Skundų nagrinėjimas teismuose užtrunka tam tikrą laiko tarpą, o antstolė per šį laikotarpį negali atlikti vykdymo veiksmų. Dėl šių priežasčių pareiškėjai išaiškinamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės (CPK 95 str.). Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šiuos piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5792 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB „Gražeda“ skundą atmesti.

Antstolės Brigitos Tamkevičienės prašymą skirti UAB „Gražeda“ vadovei G. T. baudą atmesti.

Pareiškėjos UAB „Gražeda“ direktorei G. T. išaiškinti, kad ji turi pareigą įvykdyti 2016-10-10 patvarkymą Nr. S-16-5-17083 per 5 dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, o jo neįvykdžius per šį terminą antstolė turės teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo.

Atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjai UAB „Gražeda“ prie 2016-12-06 teismui pateikto prašymo pridėtų dokumentų kopijas.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/14/01631 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.