Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-08-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1280-881/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-17
Bylos Nr.
2S-1280-881/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04105-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
UAB „MC Wealth Management“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1280-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04105-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-10288-294/2016 pagal pareiškėjo UAB „MC Wealth Management“ skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. N., KU „Taupkasė“, R. Z..

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „MC Wealth Management“ skundu prašė panaikinti antstolio A. N. 2016 m. sausio 12 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo. Nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą pagal 2015 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjo turtui išieškotojo KU „Taupkasė“ naudai 122 598,98 Eur reikalavimui užtikrinti ir pagal 2016 m. balandžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjo turtui išieškotojos R. Z. 197 969,16 Eur reikalavimui užtikrinti. 2015 m. lapkričio 30 d. sudarytas turto aprašas, iš kurio matyti, kad buvo areštuotas pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitas pareiškėjui priklausantis neidentifikuotas registruose neregistruojamas turtas. 2016 m. sausio 4 d. priimtas patvarkymas dėl reikalavimo perleidimo, kuriame nurodyta, kad antstolis areštavo pareiškėjo reikalavimo teises į gautinas sumas pagal paskolos sutartis: UAB „MC Wealth Management“ turimą 593 721,04 Eur reikalavimo teisę į UAB „Asnita“ pagal 2014 m. kovo 10 d. paskolos sutartį Nr. 20140310-3; UAB „MC Wealth Management“ turimą 101 273,41 Eur reikalavimo teisę į M. Č. pagal 2015 m. sausio 1 d. paskolos sutartį Nr. 20150101-1; UAB „MC Wealth Management“ turimą 41 415,66 Eur reikalavimo teisę į K. Z. pagal 2015 m. sausio 1 d. paskolos sutartį Nr. 20150101-2. Skundžiamu patvarkymu antstolis pavedė pareiškėjui per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti informaciją: apie pareiškėjo buveinę; kokiu teisiniu pagrindu yra naudojamasi patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pateikti tai patvirtinančius dokumentus, bei dokumentus, susijusius su atsiskaitymu už naudojamas patalpas. Antstolis taip pat pavedė pareiškėjui pateikti informaciją apie sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis nuo 2015 m. balandžio 28 d., tačiau šis reikalavimas yra neteisėtas, niekaip nesusijęs su vykdomosios bylos vykdymu, todėl privalo būti panaikintas. Prašoma pateikti informacija visiškai nėra būtina tinkamam laikinųjų apsaugos priemonių vykdymui, kadangi nei pareiškėjo teisės naudotis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nei sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektas. Vykdomojoje byloje jau yra areštuotas pareiškėjui priklausantis turtas: piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, reikalavimo teisės į gautinas iš trečiųjų asmenų sumas bei kitas pareiškėjui priklausantis neidentifikuotas turtas, todėl šiuo metu vykdomojoje byloje areštuoto pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto pilnai pakaktų išieškojimo išieškotojų naudai vykdymui, todėl patvarkymu prašoma pateikti informacija laikytina pertekline informacija, kuri nėra būtina vykdomosios bylos vykdymui. Antstolio prašoma pateikti informacija yra konfidenciali pareiškėjo, kaip verslo subjekto, informacija, kurios atskleidimas pažeistų pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, todėl ji negali būti pateikta, sužinoję šią informaciją, išieškotojai gali ja nesąžiningai pasinaudoti ir inicijuoti jokio teisinio pagrindo neturinčius teisminius ginčus ir tokiu būdu pakenkti ne tik pareiškėjo turtinei padėčiai, bet ir dalykinei reputacijai.

Antstolis patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. gautas skolininko atsakymas apie turimą turtą, kuriame buvo nurodyta, kad skolininkas turi 3 banko sąskaitas, reikalavimo teisę į UAB „Asnita“, M. Č. ir K. Z. pagal paskolos sutartis, taip pat pateiktas sąrašas kilnojamų daiktų. Skolininkai nurodė, kad nekilnojamo turto neturi, operacijų grynaisiais pinigais nevykdo, todėl kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų orderių pateikti negali. 2016 m. sausio 4 d. patvarkymu dėl reikalavimo perleidimo buvo areštuotos reikalavimo teisės į gautinas sumas pagal paskolos sutartis Nr. 20140310-13, Nr. 20150101-02, Nr. 20150101-01. 2016 m. sausio 12 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo pavedė skolininką pateikti informaciją apie skolininko buveinę, kokiu teisiniu pagrindu yra naudojamasi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilnius, pateikiant tai pavirtinančius dokumentus, bei dokumentus susijusius su atsiskaitymu už naudojamas patalpas. Banko išraše nebuvo matyti, kad skolininkai moka už patalpas esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius, skolininkai informavo, kad operacijų grynais pinigais nevykdo, patalpos esančios (duomenys neskelbtini), skolininkams nepriklauso. Iškilus klausimui, kaip yra atsiskaitoma už patalpas, ar tikrai skolininkai pateikė visą reikiamą informaciją, ar skolininkas neatlieka operacijų grynaisiais pinigais, išsiųstas patvarkymas dėl papildomos informacijos pateikimo, taip pat pavesta pateikti sutartis sudarytas su trečiaisiais asmenimis, išskyrus asmenis apie kuriuos informacija jau buvo gauta. Sąskaitos išraše, gautame iš banko buvo matyti, kad juridiniai asmenys apie kuriuos skolininkas nebuvo pateikęs informacijos atsiskaito už paslaugas, pervesdami pinigus į skolininkui priklausančią sąskaitą, tačiau šios informacijos skolininkai nebuvo pateikę. Skolininko banko sąskaitos aprašytos, tačiau skolininkui leidžiama vykdyti privalomus mokėjimus valstybės (savivaldybės) biudžetui, valstybinio socialinio draudimo fondui, su darbo santykiais susijusius mokėjimus, bei atsiskaityti su ieškovu. Skolininkas kiekvieną mėnesį prašo nustatyti laisvai disponuojamą sumą. Pažymėjo, jog skolininko sąskaitose pinigai nėra pastovūs, nes skolininkas gali daryti mokėjimus. Reikiama pinigų suma išieškotojų reikalavimams patenkinti nėra aprašyta, nes iš areštuotų lėšų galima daryti atsiskaitymus. Vykdomosiose bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išieškotojų reikalavimai nėra užtikrinti, nes nėra surastas ir aprašytas turtas ar piniginės lėšos kurių užteks minėtiems reikalavimams užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkino, pripažino neteisėtu antstolio 2016 m. sausio 12 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. B-73145 vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/00902 ir jį panaikino.

Teismas nustatė, kad antstolis priėmė vykdymui 2015 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4684-619/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjo turtui, išieškotojos KU „Taupkasė“ 122 598,98 Eur reikalavimui užtikrinti ir 2015 m. balandžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko turtui išieškotojos R. Z. 197 969,16 Eur reikalavimui užtikrinti. 2015 m. lapkričio 30 d. vykdomojoje byloje buvo sudarytas turto aprašas, iš kurio matyti, kad buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitas pareiškėjui priklausantis neidentifikuotas registruose neregistruotinas turtas. 2016 m. sausio 12 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl papildomos informacijos pateikimo.

Teismas pažymėjo, jog vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – skolininko turto areštą, antstolis turi vadovautis nutartyje nustatytais nurodymais ir areštuoti turtą laikantis nutartyje išdėstyto eiliškumo bei neperžengti arešto masto. Teismas sprendė, jog skolininkas pagrįstai teigia, kad antstolio skundžiamas patvarkymas yra perteklinis ir nėra tiesiogiai susijęs su teismų pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Teismas konstatavo, kad antstolis, pareikdamas reikalavimą skolininkui pateikti informaciją apie patalpas ir atsiskaitymą, nesant ginčo dėl šių patalpų, bei informaciją apie visas sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis nuo 2015 m. balandžio 28 d., pažeidžia skolininko teises, taip pat galimai pažeistų trečiųjų asmenų, kurie sudarę sutartis su skolininku, teises, kadangi sutarčių turinys būtų prieinamas ne tik antstoliui, bet ir išieškotojams.

III. Atskirojo skundo argumentai

Antstolis A. N. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį ir skolininko UAB „MC Wealth Management“ skundą dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad antstolis vykdomosiose bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko UAB „MC Wealth Management“ turtui, nėra suradęs ir aprašęs turto ieškinių reikalavimams užtikrinti. Antstoliui, vykdant jam įstatymu pavestas funkcijas ir siekiant tinkamai įvykdyti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gavus iš banko pareiškėjo sąskaitos išrašą, kuriame nebuvo matyti, kad skolininkas atsiskaito už patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pavedimu, kilo abejonių ar pareiškėjas tinkamai įvykdė antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo apie skolininko turtą, todėl antstolis pavedė skolininkui pateikti informaciją apie skolininko buveinę, kokiu teisiniu pagrindu yra naudojamasi patalpomis, patikti tai patvirtinančius dokumentus bei dokumentus, susijusius su atsiskaitymu už naudojamas patalpas. Iš banko išrašo taip pat matyti, kad į pareiškėjo banko sąskaitą pervedami pinigai iš trečiųjų asmenų, kurių pareiškėjas pateiktoje informacijoje apie turimą turtą nenurodė, nors pareiškėjui buvo siųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti informaciją apie gautas lėšas ir turtą iš trečiųjų asmenų. Antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas pateikti informaciją apie sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis, išskyrus informaciją, kurią jau buvo pateikęs. Pažymėjo, jog Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja antstolį saugoti profesinės veiklos metu sužinotas komercines ar kitas paslaptis, todėl asmuo, kuriam antstolis pateikė reikalavimą pateikti duomenis, negali atsisakyti jį vykdyti remdamasis komercinės ar kitos paslapties apsauga. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti informaciją, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Antstolis, siekdamas tinkamai įvykdyti procesinius sprendimus, imasi visų įmanomų priemonių tinkamam nutarties įgyvendinimui ir iškilus abejonėms, kad teismo nutartis nėra vykdoma tinkamai, išsprendžia kilusias abejones įpareigodamas skolininką pateikti papildomą informaciją. Priimtu patvarkymu antstolis siekia tinkamai įgyvendinti jam pavestas funkcijas ir surasti bei aprašyti skolininko turą, kurio užtektų išieškotojo reikalavimams užtikrinti.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB „MC Wealth Management“ atsiliepimu prašo antstolio A. N. skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį. Nurodo, kad 2015 m. lapkričio 30 d. antstoliui sudarius turto aprašą bei areštavus banko sąskaitas, buvo areštuota ir pareiškėjo kasa, kurios pareiškėjas neturi, tą pareiškėjas buvo nurodęs ir antstoliui. 2016 m. sausio 4 d. priimtas patvarkymas dėl reikalavimo perleidimo, kuriame nurodyta, kad antstolis areštavo pareiškėjo reikalavimo teises pagal paskolos sutartis Nr. 20140310-3, 20150101-1, 20150101-2, priimant šį patvarkymą antstolis surado ir aprašė pakankamai pareiškėjo turto ieškinio reikalavimams užtikrinti. 2016 m. kovo 10 d. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pareiškėjo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones taikytas pagal KU „Taupkasė“ prašymą. Pažymėjo, jog antstolio prašoma pateikti informacija nėra būtina tinkamam laikinųjų apsaugos priemonių vykdymui, nes pareiškėjo teisės naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nei sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektas. Antstoliui taikius laikinąsias apsaugos priemones R. Z. reikalavimui užtikrinti, antstolis jau buvo gavęs iš pareiškėjo informaciją apie jo išrašytas sąskaitas tretiesiems asmenims bei pagal jas gautinas sumas, todėl reikalavimas pateikti sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis, laikytinas neteisėtu antstolio veiksmu. Ankstesniu patvarkymu antstolis šios informacijos pateikti nereikalavo, taigi, laikytina, kad manė ją esant pareiškėjo komercine paslaptimi. CPK 677 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, taikytina ir vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, jog vykdomojoje byloje antstolio areštuoto turto visiškai pakanka išieškojimo išieškotojų naudai vykdymui, todėl prašoma pateikti informacija yra perteklinė ir nebūtina vykdomosios bylos vykdymui. Nurodo, jog patvarkymu prašomos pateikti informacijos atskleidimas antstoliui gali pakenkti pareiškėjo veiklai, nes sužinoję konfidencialią informaciją, gali ja nesąžiningai pasinaudoti ir inicijuoti teisminius ginčus, tokiu būdu pakenkiant ne tik pareiškėjo turtinei padėčiai, bet ir dalykinei reputacijai. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nesuteikia pagrindo teigti, kad prašomos pateikti informacijos atskleidimas nepakenks pareiškėjo turtinei padėčiai ir dalykinei reputacijai, nes vykdomosios bylos medžiaga gali būti atskleista išieškotojui. Šios informacijos atskleidimas neužtikrintų skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros.

Suinteresuotas asmuo KU „Taupkasė“ atsiliepimu prašo tenkinti antstolio A. N. atskirąjį skundą, panaikinti 2016 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, UAB „MC Mealth Management“ skundą dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad dėl nepateiktų duomenų vykdomosiose bylose antstolis nėra suradęs ir aprašęs turto, kaip to reikalauja laikinųjų apsaugos priemonių esmė, todėl negali įgyvendinti nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Gavus pareiškėjo banko sąskaitos išrašą, kuriame nebuvo matyti, kad pareiškėjas neatsiskaito už patalpas banko pavedimu, antstoliui pagrįstai kilo abejonių ar pareiškėjas tinkamai įvykdė antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo apie pareiškėjo turtą ir pagrįstai įpareigojo skolininką pateikti informaciją. Pažymėjo, jog panaikinus antstolio patvarkymą dėl būtinos informacijos pateikimo, užkertamas kelias tinkamai įgyvendinti teismo nutartis, kliudoma antstoliui tinkamai atklikti jo pareigą surasti ir aprašyti turtą, kurio vertės užtektų laikinųjų apsaugos priemonių mastui. Sutiko su antstolio pozicija, kad verslo subjektas, negali atsisakyti vykdyti antstolio įpareigojimo pateikti atitinkamus duomenis remdamasis komercinės ar kitos paslapties apsauga, nes įstatymas įpareigoja antstolį saugoti profesinės veiklos metu sužinotas komercines ar kitas paslaptis. Antstolis, siekdamas įvykdyti teismo nutartis, privalo imtis visų įmanomų priemonių, todėl, siekdamas užtikrinti tinkamą nutarčių įvykdymą ir esant abejonėms dėl netinkamo teismo nutarties vykdymo, antstolis gali įpareigoti skolininką pateikti papildomą informaciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai antstolis įpareigojo pareiškėją pateikti papildomą informaciją apie patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei apie sutartis sudarytas su trečiaisiais asmenimis nuo 2015 m. balandžio 28 d., išskyrus asmenis, nurodytus 2015 m. gegužės 7 d. rašte.

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus.

CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nenumato, jog antstolio teisė gauti iš fizinių ir juridinių asmenų informaciją apie skolininką būtų ribojama konfidencialaus dokumentų pobūdžio. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja antstolį saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Taigi, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, sužinojęs informaciją ir duomenis privalo juos saugoti bei neatskleisti, todėl pareiškėjas nepagrįstai abejoja dėl reikalaujamos pateikti informacijos saugumo, įvertinus tai, kad antstolio prašomi pateikti duomenys bus naudojami konkrečiam tikslui – siekiant tinkamai įvykdyti teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei užtikrinti įstatyme nustatytus laikinųjų apsaugos priemonių tikslus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo argumentai dėl galimo pakenkimo jo turtinei padėčiai bei dalykinei reputacijai yra nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju antstolis vykdo vykdomąsias bylas pagal 2015 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4684-619/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjo turtui išieškotojo KU „Taupkasė“ 122 598,98 Eur reikalavimui užtikrinti ir 2015 m. balandžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko turtui išieškotojos R. Z. 197 969,16 Eur reikalavimui užtikrinti. 2015 m. lapkričio 30 d. patvarkymu antstolis įpareigojo pareiškėją per tris darbo dienas pateikti informaciją apie pareiškėjui priklausantį turtą. 2015 m. gruodžio 11 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjo pranešimas apie pareiškėjui priklausantį turtą. Gavęs pareiškėjo banko sąskaitos išrašą, antstolis 2016 m. sausio 4 d. patvarkymu dėl reikalavimo perleidimo areštavo reikalavimo teises į gautinas sumas pagal paskolos sutartis Nr. 20140310-13, Nr. 20150101-02, Nr. 20150101-01. 2016 m. sausio 12 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo pavedė skolininką pateikti informaciją apie skolininko buveinę bei sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis nuo 2015 m. balandžio 28 d., išskyrus asmenis, kurie nurodyti 2015 m. gegužės 7 d. rašte. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog antstolio patvarkymas dėl informacijos pateikimo yra perteklinis ir nėra tiesiogiai susijęs su teismų pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ši teismo išvada nepagrįsta. Kaip minėta, įstatymas nustato antstoliui pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Antstoliui kilus abejonėms dėl pareiškėjo pateiktos informacijos bei tinkamo patvarkymo įvykdymo bei siekiant tinkamai įvykdyti teismo nutartį bei apginti išieškotojų interesus, antstolis privalo nustatyti visą skolininkui priklausantį turtą, o skundžiamu patvarkymu antstolis nustatė terminą pareiškėjui pateikti informaciją, susijusią su pareiškėjo turtu, todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad antstolio reikalavimas nesusijęs su vykdomosios bylos vykdymu. Pareiškėjas nurodo, jog nei pareiškėjo teisės naudotis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nei sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektas, tačiau šios teisės, apie kurias antstolis nurodė pateikti informaciją, priskirtinos prie pareiškėjo turtinių teisių, o laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos būtent pareiškėjo turtui. CPK 677 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pažymėtina, jog skundžiamu patvarkymu antstolis įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją apie jo turimą turtą, sudarytas sutartis, taigi, antstolis turto neaprašė.

Atkreipiamas dėmesys, jog pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį antstolis turi teisę panaikinti pritaikytą turto areštą, taigi, antstoliui nustačius, jog pareiškėjas turi turto, kuris geriau užtikrintų galimai palankaus išieškotojų naudai teismo sprendimo įvykdymą, gali pritaikyta areštą turtinėms teisėms panaikinti bei areštuoti kitą pareiškėjui priklausantį turtą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog antstolis 2016 m. sausio 12 d. patvarkymą priėmė pagrįstai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo UAB „MC Wealth Management“ skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo UAB „MC Wealth Management“ skundą dėl antstolio A. N. veiksmų atmesti.

Teisėja Vilija Mikuckienė