Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Continexus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-463-717/2019 pagal ieškovės uždarosios „Continexus“ ieškinį atsakovei UAB „Vetoil“, trečiajam asmeniui UAB „Golden Service“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

15. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės atsakomybės už tai, kad jos, kaip krovinio užsakovės (siuntėjos), darbuotojas neteisingai nurodė faktiniam krovinio vežėjui (trečiajam asmeniui) duomenis apie krovinio svorį, dėl ko ieškovė (krovinio vežėjas pagal sutartį) sumokėjo piniginę baudą.

16. Anot apeliantės, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013, ir 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013, pateiktais išaiškinimais, krovinio vežimo sutartį atsakovė sudarė savo naudai, todėl ji turi būti laikoma krovinio siuntėja su visomis CMR konvencijos 11 straipsnyje nustatytomis pareigomis ir tenkančia atsakomybe. Nustačius, kad atsakovė šiame teisiniame santykyje yra ne tik krovinio užsakovė, bet ir jo siuntėja, teismo išvada, kad atsakovė neturėjo pareigos teikti bet kokią informaciją apie vežamą krovinį ar atsakyti už neteisingos informacijos pateikimą yra visiškai nepagrįsta.

17. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka dėl žemiau nustatytų aplinkybių.

18. 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, išskyrus atvejus, numatytus 14 straipsnyje, ir krovinys iš transporto priemonės neperkraunamas, ši Konvencija taikoma visam vežimo procesui (2 straipsnio 1 dalis). Pagal CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalį važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti; (2 dalis) vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Vetoil“ (krovinio užsakovas) ir UAB „Continexus“ (krovinio vežėjas) 2018 m. birželio 4 d. pasirašė užsakymo sutartį Nr. 23, pagal kurią atsakovė užsakė iš Dordecht (Olandijos) į Kauną pervežti krovinį – tepalus ir alyvą, kurio svoris bruto iki 2,4 tonų. Pakrovimo vieta – Transnational Blenders B. V., data – 2018 m. birželio 5 d. 9.00 val. (1 t., b. l. 9).

20. Minėto krovinio pervežimui atsakovė UAB „Continexus“ sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Golden Service“ (faktiniu krovinio vežėju) sutartį – užsakymą pervežimui Nr. 032/180631/23905, kuriame krovinio svoris bruto nurodytas 2400 kg (1 t., b. l. 10–13).

21. Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad atsakovės užsakytas krovinys turėjo būti vežamas vadovaujantis CMR konvencija. Nustatęs, kad krovinys bus vežamas pagal CMR konvenciją, teismas turi nustatyti, kas yra krovinio vežimo sutarties šalys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti (tokia faktinė situacija yra ir nagrinėjamo ginčo atveju). Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 105-122).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neteisingai interpretuoja minėtose kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus dėl vežimo sutarties šalių nustatymo. Apeliantės paminėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013 ieškovas Lenkijos įmonė Anneberg Transpol Int. Sp. z o. o. teikė atsakovei UAB „Greenchem Baltic“ krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti šalių sulygtą užmokestį, nors rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad vežėjas su siuntėju susitarė dėl atlygintinės krovinių vežimo keliais paslaugos teikimo ir šį susitarimą patvirtina važtaraščiai. Taigi, priešingai nei šioje byloje, apeliantės nurodytoje byloje faktinis krovinio siuntėjas sutapo su siuntėju, kaip vežimo sutarties šalimi. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013, buvo keletas vežėjų, todėl buvo sprendžiamas klausimas, kuris iš vežėjų krovinio siuntėjui turėjo atlyginti nuostolius dėl pavėluotai atgabento krovinio.

23. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis šios nutarties 21 punkte pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu, faktinis krovinio vežėjas UAB „Golden Service“ atsakovės (krovinio užsakovo) užsakytą parvežti krovinį paėmė iš Olandijoje registruotos įmonės Transnational Blenders, kuri yra krovinio siuntėjas pagal CMR konvenciją. Būtent jis ir užpildė Krovinio vežimo sutartį (važtaraštį), kitaip dar vadinamą – CMR važtaraščiu. Taigi, pagal CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalies nuostatą krovinio siuntėją Transnational Blenders ir krovinio vežėją UAB „Golden Service“ siejo 2018 m. birželio 5 d. sudaryta vežimo sutartis, įforminta CMR važtaraščiu Nr. 066418 (1 t. b. l. 14–15). Tokiu būdu, priešingai nei teigia apeliantė, už CMR važtaraštyje įrašytų duomenų teisingumą pagal CMR konvencijos 11 straipsnio nuostatas atsako ne atsakovė, o Transnational Blenders, kuri privalėjo krovinio vežėjui (UAB „Golden Service“) pridėti visus reikiamus dokumentus bei suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti (CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalis).

24. Minėtame 2018 m. birželio 5 d. CMR važtaraštyje Nr. 066418 nurodyta: siuntėjas – Transnational Blenders, gavėjas – UAB „Vetoil“, krovinio iškrovimo vieta – Ateities g. 45, Kaunas, krovinio pakrovimo vieta – Dordechtas, šalis – Nyderlandai, data 2018 m. birželio 5 d. Užsakymo numeris – 722053, 12 vnt. hidraulinė alyva HPV 46, DRUM 200 Lt, statistinis Nr. 27101983, svoris bruto 2249 kg; 1 vnt. Hidraulinė alyva HV 46, IBC 1000L, statistinis Nr. 27101893, svoris bruto 933 kg. Bendras svoris bruto – 3182 kg. CMR važtaraštį pasirašė krovinio siuntėjas Transnational Blenders ir vežėjas UAB „Golden Service“ (1 t., b. l. 14–15). Minėti duomenys patvirtina, kad atsakovė, kaip krovinio užsakovas, 2018 m. birželio 4 d. užsakymo sutartyje Nr. 23 nurodė tik apytikslį krovinio svorį – iki 2,4 tonos, o faktinis krovinio siuntėjas Transnational Blenders CMR važtaraštyje nurodė tikslius perduoto vežėjui UAB „Golden Service“ krovinio duomenis, tarp jų ir aiškų krovinio svorį (bruto) – 3182 kg.

25. Pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013. Teismų praktika. 2013, 40, p. 56-67).

26. Važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, kuriuos pasirašo krovinio siuntėjas ir vežėjas (CMR konvencijos 5 straipsnio 1 dalis). Važtaraštyje turi būti nurodyti tokie duomenys: a) važtaraščio surašymo vieta ir data; b) siuntėjo pavadinimas ir adresas; c) vežėjo pavadinimas ir adresas; d) krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta; e) gavėjo pavadinimas ir adresas; f) krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius – jo pavojingumo klasė ir numeris; g) krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai; h) krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis; i) su vežimu susiję mokėjimai (mokestis už vežimą, papildomi mokėjimai, muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai, imami nuo sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento); j) muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos; k) nurodymas, kad vežama nepriklausomai nuo visų išlygų, remiantis šios Konvencijos nuostatomis (CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų: a) duomenų, numatytų 6 straipsnio 1 punkto „b“, „d“, „e“, „f“, „g“, „h“ ir „j“ papunkčiuose; b) duomenų, nurodytų 6 skyriaus 2 punkte; c) visų kitų siuntėjo duomenų ir instrukcijų, neteisingai pateiktų važtaraščiui pildyti ar į jį įtraukti; (2 dalis) jeigu siuntėjo prašymu vežėjas į važtaraštį įrašo duomenis, minėtus šio straipsnio 1 punkte, tai pripažįstama, jei neįrodoma priešingai, kad tai padaryta siuntėjo vardu ir sąskaita; (3 dalis) jeigu važtaraštyje nėra nurodymo, numatyto 6 straipsnio 1 punkto „k“ papunktyje, vežėjas yra atsakingas už visas išlaidas ir nuostolius, kuriuos asmuo, turintis teisę disponuoti kroviniu, gali dėl to turėti.

27. Aptariamu atveju į bylą nepateikta duomenų, kad krovinio CMR važtaraštis buvo užpildytas neteisingai, todėl laikytina, kad pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalies nuostatą faktiniam krovinio vežėjui UAB „Golden Service“ buvo įteiktas ne tik teisingai užpildytas CMR važtaraštis Nr. 066418, bet ir iki krovinio perdavimo pridėti visi reikiami duomenys muitinės deklaravimui.

28. Iš byloje esančio Liublino muitinės ir mokesčių inspekcijos Didžiosios Lenkijos Gorzowo miesto 2018 m. spalio 4 d. sprendimo (I t., b. l. 35–39) matyti, kad vežant prekes iš vienos Europos Sąjungos valstybės teritorijos į kitos Europos Sąjungos valstybės teritoriją arba trečiąją šalį, vežėjas, prieš pradėdamas vežti prekes į Lenkijos šalies teritoriją, vadovaujantis šios šalies Prekių vežimo keliais ir stebėjimo taisyklėmis, kurios patvirtintos 2017 m. kovo 9 d. Prekių vežimo keliais ir geležinkeliais stebėjimo sistemos įstatymu, privalo pateikti registrui deklaraciją ir gauti šios deklaracijos referencinį numerį. Šioje deklaracijoje, be kita ko, turi būti nurodytas prekių svoris bruto.

29. Ieškovė pripažįsta, kad jos darbuotojas D. Ž., vykdydamas Lenkijos Respublikos vežimo keliais ir geležinkeliais stebėjimo sistemos įstatymo reikalavimus, 2018 m. birželio 6 d. 10:34 val. Lenkijos Respublikos prekių vežimo monitoringo sistemoje užpildė vežamo krovinio deklaraciją, referencinis Nr. SENT20180606003704, tačiau šioje deklaracijos neteisingai nurodė krovinio svorį, kurį ieškovei elektroniniu laišku nurodė atsakovės darbuotojas. Dėl šios priežasties faktinis krovinio vežėjas buvo nubaustas pinigine bauda, kurią sumokėjo ieškovė.

30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės darbuotojas V. M. 2018 m. birželio 6 d. 9:59 val. elektroniniu laišku atsiuntė ieškovės darbuotojui Transnational Blenders krovinio KN kodą (27101983) ir nurodė krovinio grynąjį svorį (3858,80 kg) (1 t., b. l. 17). Būtent tokį krovinio grynąjį (neto) svorį faktinis krovinio vežėjas ir įrašė į deklaraciją.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, šios nutarties 30 punkte nurodyta aplinkybė nepatvirtina atsakovės kaltės ir nėra priežastiniu ryšiu susijusi su neteisingu duomenų įrašymu į muitinės deklaraciją, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, krovinio vežėjas muitiniam patikrinimui turėjo visus reikiamus deklaravimui duomenis. Kitaip tariant, visa muitinės deklaracijai užpildyti reikalinga informacija buvo nurodyta 2018 m. birželio 5 d. CMR važtaraštyje Nr. 066418, be kita ko, ir tikslus kovinio bruto svoris – 3182 kg. Taigi, sutiktina su teismo išvada, kad vežėjo atstovo teiravimasis apie krovininio svorį pas krovinio gavėją buvo perteklinis, nelogiškas ir teisiškai nepagrįstas, kadangi tokių duomenų (duomenų, nurodytų CMR važtaraštyje) atsakovė neturėjo.

32. Minėtą aplinkybę patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp UAB „Vetoil“ (krovinio užsakovės) ir Transnational Blenders (krovinio siuntėjos) 2018 m. gegužės 22 d. buvo patvirtintas prekių užsakymas: 12 vnt. hidraulinės alyvos HPV 46, statinė 200 l, ir 1 vnt. hidraulinės alyvos HV 46, vidutinės talpos konteineris 1000 l (1 t., b. l. 72). Šiame užsakyme prekių svoris nenurodytas. Atsakovė su ieškove 2018 m. birželio 4 d. sudarydama užsakymo sutartį Nr. 23, joje nurodė preliminarų krovinio svorį – iki 2,4 tonos (1 t., b. l. 9). Ir tik Vokietijos – Lenkijos pasienyje sulaikius gabenamą krovinį ir apie tai iš vežėjo gavus informaciją, atsakovės UAB „Vetoil“ darbuotojas 2018 m. birželio 7 d. elektroniniu laišku kreipėsi į faktinį siuntėją Transnational Blenders su prašymu atsiųsti pristatomo jiems krovinio pažymą (1 t., b. l. 62). Visos šios aplinkybės patvirtina atsakovės argumentus, jog jai, kaip krovinio gavėjai, tikslus gabenamo krovinio svoris nebuvo žinomas, iki ji negavo CMR važtaraščio.

33. Anot apeliantės, atsakovės atsakomybė kyla dėl to, kad jos darbuotojas krovinio vežėjui nurodė neteisingą krovinio svorį. Pasisakant dėl šio apeliantės argumento pažymėtina, kad abi šalys yra verslo subjektai, kuriems krovinių gabenimas yra jų komercinės veiklos sritis. Dėl to preziumuojama, kad jie žino jų sudarytoje vežimo sutartyje susitartos informacijos, dokumentų, įskaitant važtaraštį, teisingo užpildymo ir pateikimo krovinių gabenimą kontroliuojančioms institucijoms svarbą tinkamam sutarties įvykdymui. Kadangi klaidos vykdant tarptautinio krovinių vežimo sutartį gali lemti atitinkamus neigiamus padarinius šios sutarties šalims, yra akivaizdi būtinybė abiem vežimo sutarties šalims vykdant sutartį veikti atidžiai, rūpestingai, bendradarbiaujant, operatyviai teikiant kitai šaliai sutarčiai vykdyti aktualią informaciją. Ši bendradarbiavimo pareiga kyla iš prievolių vykdymo principų ir bendrųjų teisės principų: teisingumo, protingumo, sąžiningumo. Šie principai taikomi ne tik nacionalinėje, bet ir tarptautinėje teisėje, į juos atsižvelgiama aiškinant tarptautinių teisės aktų nuostatas ir šių nuostatų pagrindu įgytas šalių teises bei pareigas. Vadovaujantis teisingumo principu, būtina atsižvelgti į šalių skirtingus interesus ir siekti jų protingos pusiausvyros. Protingumo principas įpareigoja asmenį domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei atitinkamai elgtis, vadovaujantis bonus pater familias standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai. Sąžiningumo principas reikalauja veikti pagal bonus pater familias standartą, atsižvelgiant į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus, jei jis konkrečioje situacijoje galėjo ir turėjo atitinkamai elgtis. Bendrųjų teisės principų taikymas sudaro galimybę tinkamai aiškinti tarptautinės privatinės teisės normas, užpildant esančias teisės spragas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013. Teismų praktika. 2013, 40, p. 56-67).

34. CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto nuostatos, pagal kurias atsakomybė už teisinius padarinius, kilusius dėl šiame punkte išvardytų neteisingų duomenų tenka krovinio siuntėjui – paprastai būtent siuntėjas nurodytoje teisės normoje išvardytus duomenis surenka ir įrašo juos į važtaraštį pats arba perduoda juos važtaraštį surašančiajam. Dėl to krovinio vežėjas, pasirašydamas važtaraštį, neturi galimybės patikrinti visų jame surašytų duomenų teisingumo ir tikslumo. Iš sudarytos vežimo sutarties (CMR važtaraščio) matyti, kad esminiai jos duomenys, tokie kaip krovinio bruto svoris, reikalingas muitinės deklaracijos pildymui, vežėjui UAB „Golden Service“ buvo žinomas. Krovinio vežėjo darbuotojas, pasirašydamas važtaraštį, važtaraštyje nurodytus duomenis galėjo lengvai pastebėti.

35. Pažymėtina, kad vežant prekes iš vienos ES šalies į kitą, duomenis muitinės deklaracijose pildo būtent vežėjas, vadovaudamasis turimais dokumentais, pirmiausia – CMR važtaraščiu. Tai reiškia, kad dėl paties vežėjo neapdairumo, neatidumo, galimai ir dėl nepatyrimo, turint CMR važtaraščio duomenimis apie aiškiai nurodytą bruto svorį, nebuvo jokios būtinybės kreiptis į krovinio gavėją dėl tikslaus svorio, kurio jis net pats nežinojo. Kad krovinio vežėjas šiuo atveju pasielgė neapdairiai, patvirtina ir tai, jog krovinio vežėjo prekių deklaracijoje, žyminčioje informaciją apie krovinį, nurodytas reikalavimas pažymėti būtent prekių svorį bruto (1 t., b. l. 21–22). Tuo tarpu atsakovės darbuotojo elektroniniame laiške yra nurodytas krovinio grynasis svoris neto. Teismo vertinimu, vežėjui, kuris yra savo srities specialistas ir žinodamas/turėdamas žinoti, jog visuose vežimo dokumentuose krovinio svoris nurodomas bruto, gavus duomenis apie krovinio grynąjį svorį, turėjo kilti abejonių dėl tokių duomenų teisingumo.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra teisingos ir pagrįstos, nes krovinio siuntėjo pareiga yra aprūpinti vežėją reikiamais dokumentais, informacija, reikalinga muitinės ir kitiems formalumams atlikti, tačiau siuntėjas neatsako už nuostolius, atsiradusius dėl paties vežėjo kaltės (CMR konvencijos 11 straipsnio 1 ir 2 punktai).

37. Tokiu atveju, kai šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Be to, CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad, taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013). Šiuo atveju ieškovė, kuri pagal susitarimą su atsakove buvo vežėja, su trečiuoju asmeniu pasirašė krovinio pervežimo sutartį, tai reiškia, kad ieškovė prisiėmė visą atsakomybę prieš krovinio gavėją dėl krovinio pristatymo, todėl būtent ieškovė (vežėjas) ir turi prisiimti visus su krovinio gabenimu susijusius nuostolius, tarp jų ir faktinio vežėjo UAB „Golden service“ sumokėtą baudą už jo paties padarytą klaidą pildant dokumentus.

38. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą teisingai, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Atsakovės UAB „Vetoil“ apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 370 Eur. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, atsakovei iš ieškovės UAB „Continexus“ priteistina 370 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų teisinės pagalbos išlaidų, kurios neviršija 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41. Atsakovės atstovė prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, nurodo, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovės vienintelio akcininko ir direktoriaus V. M. sprendimu, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakovė UAB „Vetoil“ nuo 2019 m. balandžio 22 d. iki 2024 m. balandžio 21 d. įregistruota kaip laikinai nevykdanti veiklos. Kadangi šioje byloje atsakovei reikėjo parengti atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, už suteiktas advokato paslaugas mokėjo UAB „Vetoil“ vienintelis akcininkas ir direktorius V. M., todėl patirtas išlaidas iš ieškovės prašo priteisti būtent atsakovės direktoriaus naudai. Šias nurodytas aplinkybes patvirtina kartu su prašymu pateikti įrodymai, todėl atsakovės atstovės prašymas tenkintinas.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Vetoil“, atstovaujamai vienintelio akcininko ir vadovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor bank AS) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Continexus“ (j. a. k. 125371929) 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.