- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-412-280/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-65-3-00034-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- P. Č., Anykščių rajono savivaldybės administracijai, Palmirai
- Ieškovas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-412-280/2013
Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr. 2-65-3-00034-2011-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų P. Č. ir P. Č. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-913/2013 pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovams Anykščių rajono savivaldybės administracijai, P. Č., P. Č., tretiesiems asmenims – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, R. T. dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. T. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010-03-05 išduotą leidimą nesudėtingam statiniui statyti Nr. Nž – 23, įpareigoti atsakovus P. Č. ir P. Č. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kūdrą į pradinę padėtį, užpilant gruntu neteisėtai išplėstą kūdros plotą, priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad jai priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ribojasi su atsakovams Palmirai ir P. Č. priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ant abiejų žemės sklypų yra suformuotas vandens telkinys – kūdra, todėl atitinkamai ieškovė ir atsakovai P. Č. bei P. Č. yra kūdros bendrasavininkiai. R. T. pažymėjo, kad iki 2009 m. į ieškovei priklausantį žemės sklypą patenkanti kūdros dalis sudarė 279 m² plotą. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad 2011-01-17 Panevėžio apygardos administraciniame teisme vykusio teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog Anykščių rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą atsakovams Palmirai ir P. Č. didinti kūdros plotą. R. T. pažymėjo, kad nebuvo gautas jos, kaip kūdros bendrasavininkės, sutikimas plėsti kūdros plotą. Ieškovė nurodė, kad atsakovai be jos leidimo išplėtė kūdros ribas ne tik jiems priklausančiame žemės sklype, bet ir R. T. priklausančiame žemės sklype. Ieškovės žemės sklype esantis kūdros dalies plotas padidėjo nuo 279 m² iki 305 m², t.y. 26 m². Ieškovės teigimu, tokiu būdu buvo pažeistos jos, ne tik kaip kūdros bendrasavininkės, bet ir kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės teisės.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2013-02-28 sprendimu R. T. ieškinį tenkino visiškai, panaikino Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010-03-05 išduotą leidimą nesudėtingam statiniui statyti Nr. Nž-23, įpareigojo atsakovus Palmirą ir P. Č. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kūdrą į pradinę padėtį, užpilant gruntu neteisėtai išplėstą kūdros plotą, priteisė iš atsakovų – Anykščių rajono savivaldybės administracijos, P. Č. ir P. Č., ieškovės R. T. naudai lygiomis dalimis po 666,66 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 49,56 Lt žyminio mokesčio bei pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovei R. T. priklauso žemės sklypas, esantis Klykūnų kaime, Anykščių rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams Palmirai ir P. Č. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti žemės sklypai ribojasi, abiejuose žemės sklypuose yra tam tikra dalis vandens telkinio – kūdros. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2009 metais R. T. žemės sklype esančios ginčo kūdros plotas užėmė 279 m² sklypo, o pagal VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos skyriaus 2011-01-05 paruošto Žemės sklypų ir kūdros ribos plano duomenis matyti, jog 2011-01-05 kūdros plotas R. T. priklausančioje žemės sklypo dalyje padidėjęs iki 305 m².
Teismas pažymėjo, kad pagal LR CK 4.77 str. bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruodamas bendrai valdomą daiktą, bet šią teisę jis gali įgyvendinti turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Anykščių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovai P. Č. ir P. Č. norėdami atlikti bet kokius kūdros pertvarkymo darbus, turėjo gauti ieškovės R. T., kaip kūdros bendrasavininkės, sutikimą numatomiems kūdros išplėtimo darbams atlikti. Tačiau tai nebuvo padaryta. Tuo buvo pažeistos ieškovės R. T. teisės ir teisėti interesai. Teismo nuomone, Anykščių rajono savivaldybės administracija, 2010-03-05 išduodama leidimą Nr. Nž-23 P. Č. ir P. Č. atlikti kūdros valymo ir didinimo darbus, neturint ieškovės R. T., kaip kūdros bendrasavininkės sutikimo, veikė neteisėtai.
Teismas, siekdamas nustatyti, ar kūdros išplėtimo darbai nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsižvelgė į tai, jog ginčijami kūdros išplėtimo darbai buvo suprojektuoti atsakovų Palmiros ir P. Č. žemės sklypo ribose, ir reikalavimas, nustatantis atstumus nuo nesudėtingo statinio iki kaimyninio sklypo (šiuo atveju iki ieškovės R. T. žemės sklypo ribos), buvo išlaikytas, tačiau iki kito sklypo – valstybei priklausančio žemės sklypo ribos, šis reikalavimas nebuvo išlaikytas – nebuvo gautas kaimyninio valstybei priklausančio žemės sklypo savininko; kuriuo ginčo laikotarpiu buvo Utenos apskrities viršininko administracija, o nuo 2010 m. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sutikimas. Anykščių rajono apylinkės teismas, įvertinęs tai, jog atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija, prieš išduodama leidimą, nepatikrino duomenų apie kaimyninio sklypo savininką, ir leidimą išdavė be kaimyninio sklypo savininko sutikimo, konstatavo, kad ginčijamo leidimo išdavimas akivaizdžiai prieštaravo viešajai tvarkai ir ginčijamo leidimo išdavimo padariniai turėjo įtakos valstybės interesams, be to, yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, todėl teismas savo iniciatyva (ex officio) pripažino ginčijamą leidimą negaliojančiu tuo pagrindu, jog buvo pažeistos valstybės teisės ir teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės sužinojimo apie išduotą ginčijamą statybos leidimą momentą, padarė išvadą, kad R. T. nepraleido įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino.
Šalies argumentai
Atsakovai P. Č. ir P. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013-02-28 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai bei priteisti iš ieškovės atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantai tvirtina, kad nuosavybės teisė į žemės sklype esantį vandens telkinį yra neatsiejamai susijusi su nuosavybės teise į patį žemės sklypą, jei savarankiška teisė į vandens telkinį nėra numatyta sandoriais ir įregistruota Nekilojamojo turto registre. Tokiu būdu toks vandens telkinys yra žemės sklypo priklausinys ir jam galioja toks pats teisinis statusas kaip ir žemes sklypui – jei žemės sklypas nėra bendrosios nuosavybės teises objektas, tai ir vandens telkinys nėra bendrosios nuosavybės teises objektas.
Pagal LR CPK 5 str. reikalavimas teisme gali būti reiškiamas tik tuo atveju, kai yra pažeidžiama ar ginčijama ieškovo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju ginčijamo leidimo sąlygos nepažeidžia ieškovės interesų, nes jame nenumatyti jokie statybos darbai arčiau nei 1 m atstumu nuo R. T. priklausančio žemės sklypo ribos. Atsakovų tvirtinimu, statybos leidimas negalėjo būti panaikintas tuo pagrindu, jog nebuvo gautas gretimo sklypo savininko – valstybės- leidimas atlikti statybos darbus pažeidžiant įstatymo nustatytus atstumus iki kaimyninio sklypo, nes asmuo, kurio teisės, galėjo būti pažeistos (valstybė) neteikė tokio reikalavimo ir statybos leidimo neginčijo.
Šalies argumentai
Apeliantai nurodo, kad visus darbus, susijusius su vandens lygio kūdroje, o kartu ir jos ribų pasikeitimu, atliko pati ieškovė ir jos sutuoktinis. Šią poziciją akivaizdžiai patvirtina faktai, kad 2010 m. pavasarį R. T. ir/ar jos sutuoktinis jiems priklausančiame žemes sklype iškasė du naujus vandens telkinius, kartu tas pats R. T. ir/ar jos nusamdytas rangovas atliko ir ginčo objektu esančio vandens telkinio gilinimo, krantų tvarkymo darbus, dėl ko pakilo bendras vandens lygis telkinyje ir padidėjo kūdros plotas.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylos tinkamam išsprendimui reikšmingų aplinkybių: kas ir kokius atliko ginčo objektu esančios kūdros pertvarkymo darbus, kokie įrodymai tokias aplinkybes patvirtina ar paneigia.
Apeliantai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą įpareigojo atsakovus savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kūdrą į pradinę padėtį, užpilant gruntu neteisėtai išplėstą kūdros plotą, ėmėsi pernelyg drastiško ir neadekvačios sankcijos ir nesvarstė alternatyvių neteisėtos statybos padarinių pašalinimo priemonių.
Atsiliepimas
Atsakovė Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir prašė apeliacinės instancijos teismą priimti sprendimą savo nuožiūra. Anykščių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad ginčo objektu esančios kūdros tvarkymo darbų pagal ginčijamą statybos leidimą atlikimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 21 punkte nustatyta, kad statytojas, organizuodamas ar pats atlikdamas nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą privalo vadovautis Statybos įstatymu. Civiliniu kodeksu, kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais, statybos techniniais reglamentais. Tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005..Statinio projektavimas“ 1 priedo 1 punkte nustatyta, kad projekto vadovas privalo užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktu įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentu reikalavimus, nepažeistu valstybės, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų. Taigi projekto vadovas turi pareigą gauti reikiamus kaimyninių sklypų savininkų sutikimus. Kadangi nesudėtingam statiniui projekto vadovas neprivalomas, todėl tokiu atveju pareiga ir atsakomybė gauti reikiamus sutikimus priklauso statytojui. Tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 14.3.punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai statinio projektavimo sąlygų sąvadas neprivalomas statybos leidimą išduoda savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas) be statinio projekto patikrinimo Nuolatinėje statybos komisijoje. Patikrinimą, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), atlieka savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas). Taigi Anykščių rajono savivaldybės administracija privalėjo patikrinti tik statinio projekto atitikimą nustatytiems sklypo tvarkymo reikalavimams. Atsakovės Anykščių rajono savivaldybės administracijos teigimu, byloje nėra nustatyta kad Anykščių rajono savivaldybės administracija būtų nesilaikiusi kokių nors teisės aktų reikalavimų. Anykščių rajono savivaldybės administracija nurodo, kad ginčijamas išduotas statybos leidimas nepažeidė nei ieškovės, nei valstybės teisių bei interesų, nes leidimas buvo išduotas išplėsti kūdros ribas tik atsakovams priklausančiame žemės sklype. Savivaldybės administracijos pateiktame projekte yra pažymėti numatomi kūdros plėtimo darbai tik apeliantų žemės sklypo ribose, nekeičiant ieškovės žemės sklype esančios kūdros dalies ribų.
Ieškovė R. T. atsiliepimu prašo atsakovų P. Č. ir P. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą nurodo, kad 2009-06-30 VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje B. G. (tuometinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko) prašymu buvo pažymėtos patikslintos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos: tarp P. ir P. Č. sklypo ir S. G. sklypo paliktas 4 metrų pločio valstybinės žemės tarpas, kuriame buvo numatytas suprojektuoti privažiavimo kelias iki R. T. sklypo. Po šio patikslinimo P. ir P. Č. ir S. G. sklypai nebesiribojo (P. ir P. Č. namų valdos žemės sklypas nuo 2009-06-30 ribojasi su valstybine žeme), todėl dėl sutikimo vykdyti kūdros valymo ir didinimo darbus arčiau negu 1 metro atstumu iki P. ir P. Č. sklypo ribos jie turėjo kreiptis į Utenos apskrities viršininko administraciją (nuo 2010-07-01 - į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos). Pažymėjo, kad į Utenos apskrities viršininko administraciją (nuo 2010-07-01 - į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sutikimo vykdyti Kūdros valymo ir didinimo darbus arčiau negu 1 metro atstumu atsakovai nesikreipė.
Pagal VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos skyriaus 2011-01-05 paruoštą Žemės sklypų ir prūdo ribos planą matyti, kad kūdros (prūdo) ribos išplėstos valstybinio fondo žemėje ir valstybinio fondo žemėje užima 87 m². Trečiasis asmuo pažymėjo, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatytos šios neginčijamos aplinkybės: ieškovei R. T. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams Palmirai ir P. Č. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti žemės sklypai ribojasi, abiejuose žemės sklypuose yra vientisas vandens telkinys-kūdra. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2009 metais R. T. žemės sklype esančios ginčo kūdros plotas užėmė 279 m² sklypo, o pagal VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos skyriaus 2011-01-05 paruošto Žemės sklypų ir kūdros ribos plano duomenis matyti, jog 2011-01-05 kūdros plotas R. T. priklausančioje žemės sklypo dalyje padidėjęs iki 305 m². Taip atsitiko po to, kai Anykščių rajono savivaldybės administracija 2010-03-10 viza Nr. Nž-23 leido atsakovams P. Č. ir P. Č. atlikti statybos darbus: pagal jų pateiktą projektą išplėsti suformuotos kūdros ribas iki 10 arų, nesant iš esmės R. T. bei šalia esančio valstybinės žemės sklypo, kuriame jau buvo numatytas projektuoti kelias, ir iki kurio būtų likę mažiau nei 1 metras, valdytojo sutikimo. Besiribojančių sklypų savininko sutikimą pasirašė S. G., kuri nei teisiškai, nei faktiškai nebuvo besiribojančio sklypo savininkė. S. G. ( po B. G. mirties) sklypo ribos nustatytos 2009-03-05, sklypo ribos pažymėtos VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje 2009-06-30 ( žr. b.l. 11, t.2, t.1, b.l. 37). Šiomis nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad atsakovai, pateikę atitinkamoms įstaigoms netikslius duomenis ir gavę Anykščių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos D. G. leidimą atlikti statybos darbus, konkrečiai iki 10 arų praplėsti kūdrą pagal jų paruoštą planą, pritariant regioninio parko direktoriui K. Š., iš esmės sąmoningai apgaulės būdu atliko neteisėtus veiksmus, išplėtė kūdros ribas ne tik savo, bet ir R. T. žemėje 26 kv.m., valstybinėje žemėje-87 kv.m., kai šioje žemėje jau buvo numatytas privažiavimas iki R. T. žemės sklypo. Tuo nustatyta, kad atsakovai, neteisėtai gavę ginčijamą leidimą, pagal jį ir jam gauti paruoštą projektą , kurio trys egzemplioriai nėra identiški, atliko kūdros išplėtimo darbus, pažeisdami su jų sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkų teises ir įstatymų saugomus interesus.( CK 4.99 str. CK 4.93 str.2d. 2 p.). Nors Anykščių rajono savivaldybės administracija ir nurodo, kad ginčijamas leidimas buvo išduotas tik kūdros plėtimui atsakovų žemės sklypo sąskaita, bet pagal pateiktus planus tokios išvados daryti negalima, nes leidimas nėra pakankamai konkretus. Nustatyta, kad jį išduodant nebuvo tikrinami atsakovų nurodomų duomenų teisingumas. Anykščių rajono apylinkės teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį leidimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
Atsakovai P. ir P. Č., tvirtindami, kad kūdrą ne jų sklype praplėtė ne jie, šios aplinkybės neįrodė, kaip to reikalauja CPK 178 str.
Byloje nustatyta, kad apie ginčijamą leidimą ieškovei R. T. nebuvo pranešta, jis jai nebuvo įteiktas. Todėl senaties termino eiga turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo apie skundžiamo leidimo buvimą. Reikalavimui teisių pažeidimo pasekmėms šalinti sutrumpinti ieškinio senaties terminai šiuo atveju nenustatyti. Anykščių rajono apylinkės teismas nepažeidė senaties taikymo taisyklių ( CK 1.127 str., 1.125 str.)
Teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo keisti nustatytą teisių pažeidimo šalinimo būdą, nes valstybiniame žemės sklype yra numatytas privažiavimas prie žemės sklypo. Ginčo nagrinėjimas užsitęsęs, todėl šiuo atveju kitų asmenų sąskaita atsakovo teisės negali būti ginamos daugiau.
Atsakovais nagrinėjamojoje byloje R. T. patraukė Anykščių rajono savivaldybės administraciją ir Palmirą ir P. Č., Anykščių regioninio parko administracijos, kuri teikė sutikimą kūdros platinimui iki 10 arų, į bylos nagrinėjimą neįtraukė, jokių pretenzijų jai nereiškia. Teismas pagal ieškinio turinį bei kitų procesinių dokumentų turinį daro išvadą, kad ginčijamu sprendimu faktiškai dėl šio asmens materialiųjų teisių ir pareigų nepasisakyta.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ir teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.