- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 2-19-913/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00034-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- Anykščių rajono savivaldybės administracijos, P. Č.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, R. T., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė, Nedas Šilaika
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms Renatai Tubienei ir Gerdai Vaicekauskienei,
trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Liudai Baltrušaitytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. patikslintą ieškinį atsakovams Anykščių rajono savivaldybės administracijai, P. Č. ir P. Č. dėl statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atstatyti kūdrą į pradinę padėtį, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ir R. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. T. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimą nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23 (leisti P. ir P. Č. atlikti kūdros išplėtimo darbus); įpareigoti atsakovus P. ir P. Č. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kūdrą į pradinę padėtį, užpilant gruntu neteisėtai išplėstas jos vietas; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei R. T. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ribojasi su atsakovams P. ir P. Č. priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ant abiejų žemės sklypų yra suformuotas vandens telkinys – kūdra, todėl atitinkamai ieškovė ir atsakovai P. ir P. Č. yra kūdros bendrasavininkai. Į ieškovei priklausantį žemės sklypą patenkanti kūdros dalis iki 2009 m. užėmė 279 kv.m. plotą. Ieškovė nurodo, kad 2011-01-17 Panevėžio apygardos administraciniame teisme vykusio teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad Anykščių rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą atsakovams P. ir P. Č. platinti kūdrą. Ieškovės R. T. kaip kūdros bendraturtės sutikimas plėsti kūdrą nebuvo gautas. Atsakovai P. ir P. Č. pagal ginčijamą leidimą išplėtė kūdros ribas ne tik jiems priklausančiame žemės sklype, bet ir ieškovei priklausančiame žemės sklype. Ieškovės žemės sklype esantis kūdros plotas padidėjo nuo 279 kv.m. iki 305 kv.m., t.y. 26 kv.m. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės ne tik kaip kūdros bendrasavininkės, bet ir kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės teisės. Pagal ginčijamą leidimą neteisėtai išplėsta kūdra faktiškai pateko ir į valstybinės žemės, kuri ribojasi su atsakovų P. ir P. Č. žemės sklypu, ribas.
Atsiliepimas
Atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus atsakovų P. ir P. Č. prašymu, pateikus kaimynės sklypo savininkės S. G. sutikimą, išdavė leidimą atlikti kūdros valymo darbus ir parengė supaprastintą kūdros išplėtimo projektą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad buvo pateiktas ne to sklypo savininko sutikimas ir todėl Anykščių rajono savivaldybės administracija sutinka su ieškiniu šioje dalyje, t.y., kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimas nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23 galėtų būti naikintinas. Tačiau pažymėjo, kad ginčijamame leidime ir suderintame projekte jokių darbų, kurie galėtų turėti įtakos ieškovės interesams, nebuvo numatyta. Ir tuo atveju, jei darbai būtų atlikti pagal suderintą leidimą ir projektą, tai ieškovės interesų nebūtų pažeidę. Anykščių rajono savivaldybės administracijos išduotas leidimas ieškovės interesų ir teisių nepažeidė, nes leidimas buvo išduotas išplėsti kūdros ribas tik atsakovams P. ir P. Č. priklausančiame žemės sklype. Anykščių rajono savivaldybės administracijos pateiktame projekte yra pažymėti numatomi kūdros plėtimo darbai tik atsakovų P. ir P. Č. žemės sklypo ribose, nekeičiant ieškovės sklype esančios kūdros dalies ribų. Anykščių rajono savivaldybės administracija nėra atsakinga už pasekmes, kurias galimai sukėlė savavališki, nesilaikant leidime nurodytų sąlygų, atlikti kūdros išplėtimo darbai, todėl ieškovės R. T. reikalavimas Anykščių savivaldybės administracijos atžvilgiu turi būti atmestas.
Šalies argumentai
Atsakovai P. Č. ir P. Č. su ieškovės R. T. patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovai nuo pat skundo pateikimo administraciniam teismui laikėsi nuoseklios pozicijos, kad visus darbus, susijusius su vandens lygio kūdroje, o kartu ir jos ribų pasikeitimu atliko pati ieškovė ir jos sutuoktinis. 2010 m. pavasarį ieškovė R. T. ir jos sutuoktinis R. T. jiems priklausančiame žemės sklype iškasė du naujus vandens telkinius. Vykdant šiuos (kitų kūdrų) kasimo darbus, ieškovės ir/ar jos sutuoktinio pasamdytas rangovas su žemės kasimo technika atvyko ir prie vandens telkinio, kurio dalis patenka į atsakovams P. ir P. Č. priklausantį žemės sklypą. Kadangi natūralus teritorijos reljefas žemėja į (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pusę, vandens perteklius ant sklypų ribos esančiame vandens telkinyje natūraliai nutekėdavo į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą. Todėl ši su atsakovų P. ir P. Č. žemės sklypu besiribojanti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalis buvo šlapia, užpelkėjusi. (duomenys neskelbtini) pasamdytas rangovas atsakovams paaiškino, kad jie ketina pakelti vandens telkinio kranto, esančio (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype, lygį, kad vanduo netekėtų į (duomenys neskelbtini) priklausantį žemės sklypą. (duomenys neskelbtini) rangovas panaikino (duomenys neskelbtini) žemės sklype buvusią pralaidą, iškasė žemių iš (duomenys neskelbtini) priklausančios vandens telkinio dalies, šias žemes supylė (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype prie atsakovų sklypo ribos ir ant vandens telkinio kranto. Dėl šių žemių supylimo pakilo vandens telkinio krantas. Nelikus kur nutekėti vandeniui, ženkliai pakilo vandens lygis visame vandens telkinyje. Kadangi po (duomenys neskelbtini) rangovo darbų vandens telkinio ribos išsiplėtė ir tose vietose, kuriose atsakovai ketino atlikti darbus, neliko poreikio kasti ar išplėsti vandens telkinį. Atsakovai tik sutvarkė išsiplėtusio telkinio šlaitus. Tokiu būdu, visus darbus, sąlygojusius bendrą vandens telkinio ribų išsiplėtimą, atliko patys (duomenys neskelbtini) (jų pasamdytas rangovas). Ieškinyje nurodoma, kad po tariamų vandens telkinio išplėtimo darbų atlikimo, vandens telkinio plotas (duomenys neskelbtini) žemės sklype padidėjo 26 kv.m., o į valstybinę žemę išsiplėtė 87 kv.m. Atsakovai pažymi, kad šie ieškovės nurodomi vandens telkinio ribų išsiplėtimai į (duomenys neskelbtini) ir valstybės žemės sklypą nėra niekaip susiję su atsakovams išduotu leidimu. Leidime nebuvo numatyti nei darbai T. priklausančiame žemės sklype, nei valstybinės žemės sklype, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent šiuos darbus atliko atsakovai. Ieškovė nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kas būtent atliko šiuos leidime nenumatytus darbus, juo labiau neįrodė, kad šiuos darbus atliko atsakovai P. ir P. Č.. Nepagrįstas ir ieškovės bei atsakovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos teiginys, kad atsakovai P. ir P. Č. suklaidino savivaldybę, pateikdami ne tuos dokumentus. Atsakovai, tam kad būtų išduotas leidimas, pateikė savivaldybei numatomų vykdyti vandens telkinio išplėtimo darbų brėžinį ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Savivaldybės darbuotojai, įvertinę pateiktus dokumentus, paprašė papildomai pateikti kaimyninio žemės sklypo savininkės S. G. sutikimą. Šį konkretų asmenį nurodė būtent savivaldybės darbuotojai, nes tuo metu atsakovams apskritai nebuvo žinoma, kad žemės sklypo kaimynas yra pasikeitęs. Pažymėtina, kad teisės aktai būtent savivaldybės administracijai numato pareigą patikrinti visų pateikiamų dokumentų statybą leidžiančiam dokumentui gauti teisingumą, tinkamumą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams. Todėl pareikalavimas pateikti jau nesančio žemės sklypo kaimyno sutikimą ir tokio sutikimo priėmimas vertintinas išimtinai kaip ginčijamą leidimą išdavusios savivaldybės padarytas pažeidimas.
Atsakovai pažymėjo, kad vandens telkinys, esantis tiek T. žemės sklype, tiek atsakovams priklausančiame žemės sklype, nėra ir negali būti bendrosios nuosavybės teisės objektas. Vandens telkinys yra specifinis objektas. Ta aplinkybė, kad jis patenka tiek į vieną, tiek į kitą žemės sklypą, negali būti pagrindu pripažinti jį bendrąją nuosavybe. Kiekvienam iš žemės sklypų savininkų priklauso ta vandens telkinio dalis, kuri patenka į savininkui priklausantį žemės sklypą, tačiau bendrosios nuosavybės santykių nesukuria.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas leidimo, pagal kurį nenumatyti vykdyti jokie darbai arčiau nei 1 m atstumu nuo T. priklausančio žemės sklypo ribos, teisėtumo klausimas. Akivaizdu, kad leidime numatyti darbai neturi ir negali turėti įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad išduodant leidimą vykdyti kūdros gilinimo darbus, nebuvo gautas kaimyninio žemės sklypo savininko (valstybės) sutikimas, niekaip nesusijęs su ieškovės teisėmis ar interesais. Valstybė šiuo pagrindu jokių reikalavimų nereiškia.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes ieškovė ginčija leidimą atlikti statybos darbus, pagal kurį visi statybos darbai (jei tokie buvo atlikti) užbaigti dar 2010 m. pavasarį. Dar darbų vykdymo metu arba iškarto po jų užbaigimo ieškovei turėjo būti žinomi darbų pagal ginčijamą leidimą apimtys ir turinys, taip pat turėjo būti žinoma, kokią įtaką pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams daro tokių darbų atlikimas. Ieškovė pati vykdė statybos darbus jai priklausančiame žemės sklype, todėl ieškovė dar nuo 2010 m. pavasario žinojo apie pagal leidimą atliktus darbus, dėl šių darbų faktinio atlikimo nesiskundė ir neginčijo, todėl darytina išvada, kad arba iki 2011 metų (kai Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti administracinė byla pagal P. Č. skundą dėl R. T. išduoto statybos leidimo vykdyti kelio tiesimo darbus panaikinimo) ieškovė nemanė, kad atlikti kūdros gilinimo darbai ir leidimas tokius darbus vykdyti kaip nors pažeidžia jos teises, arba pareiškėja dar 2010 m. pavasarį turėjo sužinoti apie jos teisių pažeidimą, o kreipdamasi į teismą tik 2011-02-15, praleido LR ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą. Kita vertus, ieškovės užsakymu kūdros matavimo darbai buvo atlikti 2011-01-04, o skundas teismui faksu buvo išsiųstas tik 2011-02-15, todėl net skaičiuojant terminą nuo ieškovės nurodytų matavimų atlikimo, ieškovė tokį terminą praleido. Tai, kad ieškinys nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme nepaneigia LR ABTĮ reglamentuojamų administracinių aktų apskundimo terminų. Todėl atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškovės R. T. patikslintu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad 2009-06-30 VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje B. G. prašymu buvo pažymėtos patikslintos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos: tarp P. ir P. Č. sklypo ir S. G. sklypo paliktas 4 metrų pločio valstybinės žemės tarpas, kuriame buvo numatytas suprojektuoti privažiavimo kelias iki R. T. sklypo. Po šio patikslinimo P. ir P. Č. ir S. G. sklypai nebesiribojo (P. ir P. Č. namų valdos žemės sklypas nuo 2009-06-30 ribojasi su valstybine žeme), todėl dėl sutikimo vykdyti kūdros valymo ir didinimo darbus arčiau nei 1 metro atstumu iki P. ir P. Č. sklypo ribos jie turėjo kreiptis į Utenos apskrities viršininko administraciją, tačiau atsakovai į šią instituciją dėl sutikimo vykdyti kūdros valymo ir didinimo darbus nesikreipė. Atsakovai P. ir P. Č., savavališkai išplėtę kūdros ribas R. T. žemės sklype bei valstybinėje žemėje, savo neteisėtais veiksmais pažeidė ieškovės R. T. teises ir teisėtus interesus, taip pat Lietuvos Respublikos, kurios valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, teises.
Trečiasis asmuo valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius su ieškovės R. T. patikslintu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ginčo objektas – kūdra – nėra priskiriama prie statinių, kūdra neatitinka Statybos įstatyme nurodytos statinio sąvokos, nes kūdros didinimo metu nebuvo panaudotos statybinės medžiagos. Kūdra, būdama vandens telkiniu, nėra tvirtai sujungta su žeme: būdama vandens telkiniu, ji negali atitikti šio reikalavimo, jokios konstrukcijos nesiremia į žemės paviršių, jokios konstrukcijos nėra įleistos į žemę. Taigi, ginčo objektas neatitinka LR Statybos įstatyme numatytų būtinų kriterijų, keliamų statiniams, todėl jis nelaikytinas statiniu ir jo įrengimui netaikytinas LR Statybos įstatymas ir nereikalingas statybos leidimas. LR Vandens įstatymas kūdrą priskiria ne prie vandens telkinių, o prie dirbtinių paviršinių vandens telkinių kategorijos. Remiantis ginčo projekto rengimo ir derinimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 nuostatomis, tuo atveju, kai dirbtinio pratekamo paviršinio vandens telkinio (kūdros ir pan.) gylis yra iki 3 m ir didžiausias užimamas plotas sudaro nuo 300 kv.m. iki 500 kv.m., jis priskiriamas nesudėtingų statinių II grupei. Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nustatyta, kad tokiu atveju nereikalingas projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas, neprivaloma ir statinio techninė priežiūra, tačiau jiems būtinas supaprastintas statinio projektas, kurį turi patvirtinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai P. ir P. Č. buvo gavę šiuose teisės aktuose nurodytus būtinus leidimus, todėl ieškovės teiginys, kad „skundžiamas leidimas išduotas neteisėtai, todėl turi būti panaikintas“ yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. T. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis negalėjo būti suinteresuotas pakelti vandens lygį savo žemės pusėje, kad tas vanduo apsemtų valdišką žemę, per kurią jis negalėtų tiesti kelio. Jam ir ieškovei priklausančiame žemės sklype kūdros buvo kasamos 2009 metų spalio – lapkričio mėnesiais. Tuo metu nebuvo atliekami jokie darbai toje kūdroje, kuri yra ant ieškovės ir atsakovų žemės sklypų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovei R. T. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b.l. 125-127). Atsakovams P. ir P. Č. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, 53-56 b.l.). Minėti žemės sklypai ribojasi, be to, tiek ant P. ir P. Č. priklausančio žemės sklypo, tiek ant ieškovei R. T. priklausančio žemės sklypo yra vandens telkinys – kūdra. Iš byloje esančių žemės sklypo planų (tomas 1, 18 b.l.; tomas 2, 77-78 b.l.) matyti, kad 2009 metais R. T. žemės sklype esančios ginčo kūdros plotas užėmė 279 kv.m., o iš VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos skyriaus 2011-01-05 paruošto Žemės sklypų ir prūdo ribos plano matyti, kad 2011-01-04 vandens lygis prūde (kūdroje) sudaro 931 kv.m., kūdros plotas R. T. priklausančioje žemės sklypo dalyje sudaro jau 305 kv.m., o kūdros ribos valstybinio fondo žemėje išplėstos ir užima 87 kv.m. (tomas 1, 14 b.l.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė R. T. prašo panaikinti atsakovams P. ir P. Č. Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010-03-05 išduotą leidimą atlikti nesudėtingus II grupės statybos darbus Nr. Nž-23 (tomas 1, 25 b.l.), nes jis ieškovės nuomone išduotas neteisėtai, t.y. neturint jos kaip kūdros bendrasavininkės sutikimo, be to, atsakovai pagal ginčijamą leidimą išplėtė kūdros ribas ne tik jiems priklausančiame žemės sklype, bet ir ieškovei priklausančiame žemės sklype, ir tokiu būdu pažeidė ieškovės ne tik kaip kūdros savininkės, bet ir kaip žemės sklypo savininkės teises. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal LR Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalį kūdros išplėtimo darbai laikytini statybos darbais, kurie atlikti neteisėtai, todėl ieškovė prašo įpareigoti atsakovus P. ir P. Č. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kūdrą į pradinę padėtį, užpilant gruntu neteisėtai išplėstas jos vietas.
Prašomas panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimas nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23 buvo išduotas todėl, kad atsakovai P. ir P. Č. nutarė išplėsti jų žemės sklypo ribose esančio vandens telkinio – kūdros ribas (tomas 1, 25 b.l.). Projektuojamas kūdros ribų išplėtimas ginčo leidime yra pažymėtas raudona linija. Iš kūdros ribų išplėtimo projekto matyti, kad kūdros išplėtimas iki gretimo, kaip jau dabar yra žinoma, valstybei priklausančio žemės sklypo, buvo suprojektuotas prie pat kaimyninio sklypo ribos, t.y. nesilaikant minimalaus atstumo nuo nesudėtingo statinio iki kaimyninio sklypo ribos. Atsakovai P. ir P. Č. kreipdamiesi į Anykščių rajono savivaldybės administraciją pateikė S. G. sutikimą, kuriame S. G. kaip sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, sutiko, kad kaimyniniame sklype būtų vykdomi kūdros valymo ir didinimo darbai arčiau negu vieno metro atstumu nuo jai priklausančio sklypo ribos (tomas 1, 38 b.l.). Anykščių rajono savivaldybės administracija, nepatikrinusi, kad kaimynini sklypo savininkė yra ne S. G., bet valstybė, ir nepareikalavusi pateikti kaimyninio sklypo savininko sutikimo atlikti kūdros išplėtimo darbus bei nepareikalavusi kūdros bendrasavininkės R. T. sutikimo atlikti kūdros išplėtimo darbus, išdavė ginčijamą leidimą.
Vertinant, ar suprojektuotas atsakovų P. ir P. Č. žemės sklype esančios kūdros dalies išplėtimas nepažeidė gretimo žemės sklypo savininkės R. T. teisių ir teisėtų interesų, yra aktualus CK 4.74 straipsnis, nustatantis, kad bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
CK 4.1 straipsnyje nustatyta, kad daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai, o CK 4.2 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. CK 4.38 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. LR vandens įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, jog natūralūs ir dirbtiniai vandens telkiniai gali būti tiek valstybės, tiek ir privačios nuosavybės teisės objektais. Vandens telkinio savininkas turi teisę valdyti, naudoti vandens telkinį ir juo disponuoti Žemės įstatymo, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Vandens įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Vandens telkinio savininkas pagal galimybes privalo saugoti ir gerinti vandens telkinio būklę, nedaryti žalos aplinkai, nepažeisti kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Vandens įstatymo 5 straipsnio 2 dalis , 8 straipsnio 1 dalies 7 punktas.). Šių teisės normų visuma leidžia daryti išvadą, kad kūdra gali būti nuosavybės teisės objektu.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad kūdra yra ieškovės R. T. bei atsakovų P. ir P. Č. žemės sklypuose, todėl ji yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinių teisinių santykių subjektams, taip pat ir bendraturčiams, valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teisės objektu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) yra nustatyta pareiga elgtis ir veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.77 str. numato, kad bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę rekonstruodamas bendrai valdomą daiktą, bet šią teisę jis gali įgyvendinti turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 str. ir 4.75 str. nuostatų. Šių teisės aktų nuostatų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovai P. Č. ir P. Č. norėdami atlikti bet kokius kūdros pertvarkymo darbus, turėjo gauti atsakovės R. T. kaip kūdros bendrasavininkės sutikimą numatomiems kūdros išplėtimo darbams atlikti. Tačiau tai nebuvo padaryta. Tuo buvo pažeistos ieškovės R. T. teisės ir teisėti interesai. Anykščių rajono savivaldybės administracija, 2010-03-05 išduodama leidimą Nr. Nž-23 P. Č. ir P. Č. atlikti kūdros valymo ir didinimo darbus, neturint ieškovės R. T. kaip kūdros bendraturtės sutikimo veikė neteisėtai. Todėl Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimas nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23 naikintinas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ numato, kad nustatytą minimalų atstumą nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos sumažinti iki vieno metro atstumo galima tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą).
Siekiant nustatyti, ar kūdros išplėtimo darbai nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsižvelgtina į tai, jog ginčijami kūdros išplėtimo darbai buvo suprojektuoti atsakovų P. ir P. Č. žemės sklypo ribose, ir reikalavimas, nustatantis atstumus nuo nesudėtingo statinio iki kaimyninio sklypo (šiuo atveju iki ieškovės R. T. žemės sklypo ribos), buvo išlaikytas, tačiau iki kito sklypo – valstybei priklausančio žemės sklypo ribos, šis reikalavimas nebuvo išlaikytas – nebuvo gautas kaimyninio valstybei priklausančio žemės sklypo savininko, kuriuo ginčo laikotarpiu buvo Utenos apskrities viršininko administracija, o nuo 2010-07-01 – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sutikimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 išaiškino, kad STR 1.01.07:2002 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad pagal VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos skyriaus 2011-01-05 paruoštą Žemės sklypų ir prūdo ribos planą, ginčo kūdros ribos išplėstos valstybinio fondo žemėje ir užima 87 kv.m. (tomas 1, 14 b.l.), bei pažymėjo, kad kūdros išsiplėtimas valstybinio fondo žemėje pažeidė valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) teises.
Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, išaiškino, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus atstumus nuo nesudėtingo statinio iki kaimyninio sklypo, yra imperatyviosios. Taigi statytojas (nagrinėjamoje byloje – P. ir P. Č.) privalo laikytis nurodytų reikalavimų. Jų nesilaikyti galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos. Byloje nustatyta, kad atsakovams P. ir P. Č. projektuojant kūdros išplėtimo darbus, nebuvo gautas ar pareikalautas kaimyninio valstybei priklausančio žemės sklypo savininko, kuriuo ginčo laikotarpiu buvo Utenos apskrities viršininko administracija, o nuo 2010-07-01 – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sutikimas. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri yra valstybinės žemės patikėtinis, nurodė, kad Lietuvos Respublikos teises ginčijamas leidimas pažeidė. Dėl to, jog nesant kaimyninio sklypo savininko sutikimo buvo išduotas ginčijamas leidimas, yra atsakinga Anykščių rajono savivaldybės administracija, kadangi šios institucijos kompetencijos ribose yra patikrinti ar statytojo pateikta projektinė dokumentacija atitinka tikrovę, be to, ši institucija privalo laikytis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ieškinio reikalavimas pripažinti ginčijamą leidimą negaliojančiu tuo pagrindu, kad buvo pažeistos valstybės teisės bei teisėti interesai, teisme nebuvo pareikštas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2008).
Teismas atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija, prieš išduodama leidimą, nepatikrino duomenų apie kaimyninio sklypo savininką, ir leidimą išdavė be kaimyninio sklypo savininko sutikimo, konstatuoja, kad ginčijamo leidimo išdavimas akivaizdžiai prieštaravo viešajai tvarkai ir ginčijamo leidimo išdavimo padariniai turėjo įtakos valstybės interesams, be to, yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, todėl teismas savo iniciatyva (ex officio) pripažįsta ginčo leidimą negaliojančiu ir tuo pagrindu, jog buvo pažeistos valstybės teisės ir teisėti interesai.
Teismui pripažinus, kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimas nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23 išduotas neteisėtai, spręstinas klausimas dėl statybos padarinių šalinimo, t.y. dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus Palmirą ir P. Č. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kūdrą į pradinę padėtį, užpilant gruntu neteisėtai išplėstas jos vietas.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovės P. Č. atstovas advokatas Nedas Šilaika nurodė, kad P. ir P. Č. priklausančiame žemės sklype esantis vandens telkinys buvo probleminis, jie norėjo sutvarkyti šio vandens telkinio šlaitus. Iki kreipimosi dėl leidimo išdavimo kūdra buvo užpelkėjusi, apaugusi žolėmis. Gavus ginčo leidimą, 2010 metų pavasarį atsakovai P. ir P. Č. atliko kūdros valymo darbus.
Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimas nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23 atitiko projekto rengimo ir derinimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 reikalavimams, kuriuose nustatyta, kad tada, kai dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio (kūdros ir pan.) didžiausias užimamas plotas sudaro nuo 1000 iki 5000 kv.m., jis priskiriamas nesudėtingų statinių II grupei. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punktą II grupės nesudėtingų statinių statybai reikalingas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; nereikalingas statybos leidimas; vietoj statybos leidimo reikalingas raštiškas tokio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas.
Kadangi atsakovai P. ir P. Č. kūdros valymo ir išplėtimo darbus atliko pagal Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimą nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23, kuris buvo išduotas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, atsakovų P. ir P. Č. atliktų kūdros valymo ir išplėtimo darbų padariniai pripažintini atlikti nesant tam teisinio pagrindo, todėl atsakovai Palmira ir P. Č. įpareigotini savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kūdrą į pradinę padėtį, t.y. į padėtį, buvusią iki kūdros išplėtimo darbų atlikimo pagal panaikintą leidimą, užpilant gruntu neteisėtai išplėstas jos vietas (Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad šioje byloje teismas nenustatė kūdros išplėtimo projekto užsakovų ir statytojų P. ir P. Č. kaltės dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl šie asmenys turi teisę pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 6 dalis).
Atsakovai P. ir P. Č. prašė taikyti ieškovės reikalavimui panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimą nesudėtingo statinio statybai Nr. NŽ-23 ieškinio senatį, nes mano, kad ieškovė praleido LR ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą ir tuo pagrindu prašo atmesti ieškinį.
Statybos leidimas yra savivaldybės institucijos priimtas individualus teisės aktas, skundas dėl kurio gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo šio akto paskelbimo ar pranešimo apie tokį aktą (Administracinių bylų teisenos įstatymas 33 str. 1 d.). Kadangi šis individualus teisės aktas nėra tiesiogiai skirtas ieškovei R. T., vieno mėnesio terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai ieškovė sužinojo, kad gali būti pažeistos jos teisės ir teisėti interesai.
Ieškovė R. T. ieškinyje nurodo, kad apie prašomą panaikinti leidimą ji sužinojo 2011 m. sausio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-2-283/2011 dėl statybos leidimo panaikinimo, kurio metu ir paaiškėjo, kad atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą P. ir P. Č. platinti kūdrą.
Atsakovai, prašydami taikyti ieškinio senatį, nurodo, kad dar darbų vykdymo metu, o jie buvo vykdomi 2010 metų pavasarį, ieškovei turėjo būti žinomi darbų pagal ginčijamą leidimą apimtys ir turinys. Todėl kreipdamasi į teismą su ieškiniu tik 2011-02-15 ieškovė praleido nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Ieškovės teiginys, kad apie jos teisių pažeidimą ji sužinojo tik 2011 m. sausio mėn., kai esant beveik 1 metro gylio sniegui, buvo atlikti kūdros ribų matavimai, yra nepagrįsti. Savo teisių pažeidimą ieškovė turi pagrįsti ne darbų, atliktų pagal ginčijamą leidimą, faktu, o būtent paties administracinio akto – leidimo – turiniu. Ieškovės užsakymu minėti kūdros matavimai buvo atlikti dar 2011-01-04, o skundas teismui pateiktas 2011-02-15, todėl ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
Teismo posėdžio metu ieškovė R. T. ir jos sutuoktinis trečiasis asmuo R. T., paaiškino, kad 2010-2011 metais jai priklausančiame žemės sklype jie lankydavosi tik retsykiais. 2010 metais ji ir jos vyras praktiškai nebuvo jai priklausančiame žemės sklype, daugiau lankydavosi jos vyras (tomas 2, 72 b.l.). Todėl teismas atmeta atsakovų nurodomą aplinkybę, jog ieškovei jau darbų atlikimo metu (2010 metais) turėjo būti žinoma apie ginčijamo statybos leidimo egzistavimą, nes ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), ir kaip nurodė teismo posėdžio metu, jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) lankėsi labai retai. Tačiau siekiant nustatyti kada iš tiesų ieškovė sužinojo apie ginčijamo statybos leidimo egzistavimą, svarbi tampa aplinkybė, jog 2011 metų sausio mėnesį (tikslesnė data 2011-01-04), ieškovės R. T. užsakymu Utenos žemėtvarkos skyrius atliko prūdo (kūdros) ribų matavimą (tomas 1, 12-16 b.l.), iš kurio tapo aišku, kad kūdros ribos iš esmės yra pasikeitusios. Pažymėtina, kad ieškovės R. T. užsakymu atliktas prūdo (kūdros) ribų matavimas, datuotas 2011 m. sausio mėn., nesudaro pagrindo išvadai, jog jau tuo metu ieškovė žinojo apie Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimo nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23 egzistavimą, nes tai yra individualus teisės aktas, kuris nėra skelbiamas viešai. Atsakovai nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovė anksčiau, negu pati nurodė ieškinyje, sužinojo apie leidimo egzistavimą, todėl teismas laiko, jog ieškovės nurodytas sužinojimo apie jos subjektinių teisių pažeidimą momentas – t.y. sužinojimas apie Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimą nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23, laikytinas 2011 m. sausio 17 d., nuo kurio ir skaičiuotinas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju nėra praleistas, nes skundas dėl šio leidimo panaikinimo Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2011 m. vasario 17 d.
Ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, remiantis CPK 93 str. 1 d., nesant pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškovė prašo priteisti 2000 Lt už advokato pagalbą. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (tomas 2, b.l. 98 b.l.), advokato suteiktos teisinės pagalbos išlaidų dydis atitinka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydį, todėl priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 98 str.). Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina į valstybės biudžetą 100 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, bei 48,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 269 str. teismas,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimą nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23.
Įpareigoti atsakovus P. ir P. Č. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kūdrą į pradinę padėtį, užpilant gruntu neteisėtai išplėstas jos vietas.
Priteisti iš atsakovų Anykščių rajono savivaldybės administracijos, P. Č. ir P. Č. ieškovės R. T. naudai lygiomis dalimis po 666,66 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus ir 66 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų Anykščių rajono savivaldybės administracijos, P. Č. ir P. Č. į valstybės biudžetą lygiomis dalimis po 49,56 Lt (keturiasdešimt devynis litus ir 56 centus) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Į valstybės biudžetą priteistas pašto išlaidas mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.