Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo A. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugsėjo 10 d. A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 10 d., apie 21.45 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,48 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus. Tokie A. L. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 4 d.

Institucijos apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014-09-10, apie 21.45 val., Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas sunkus (3,48 promilės) girtumo laipsnis. Tuo A. L. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

A. L. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje nustatyta, kad dėl vairavimo esant neblaiviam A. L. iš pradžių prisipažino atvykusiems policijos pareigūnams, vėliau savo versiją pakeitė, akcentuodamas policijos pareigūnams, kad jie jo girto prie vairo nesučiupo. Teismo posėdžio metu A. L. neprisipažino dėl padaryto pažeidimo. Teismas pasisakydamas apie tai, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad A. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nepanaikino iškilusių abejonių ir nesiėmė visų priemonių abejonėms pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu A. L. pagal ATPK 126 str. 4 d. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.

ATPK 126 str. 4 d. inter alia numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, pateikęs apeliacinį skundą, šį teismo nutarimą ginčija tuo, jog pirmosios instancijos teismui nesiėmus visų priemonių, galinčių padėti išsklaidyti byloje kilusias abejones dėl A. L. vairavimo esant neblaiviam fakto nustatymo, be pagrindo pastarajam nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla. Su tokiais Institucijos apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padaryta išvada, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą dėl A. L. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, nutraukdamas A. L. pagal ATPK 126 str. 4 d. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog A. L. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Nagrinėjamu atveju Institucija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, savo nesutikimą iš esmės grindžia teismui Institucijos pateiktame garso įraše užfiksuotais pirminiais A. L. parodymais, kad iš pradžių jis atvykusiems policijos pareigūnams prisipažino vairavęs neblaivus, tai vėliau tiek patiems pareigūnams, tiek apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu jis paneigė, teigdamas, kad jie nematė jo girto vairuojant automobilį. Institucijos nuomone, teismas, padarydamas išvadą, jog byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad A. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nepanaikino iškilusių abejonių dėl byloje esančių duomenų ir nesiėmė visų priemonių prieštaravimams pašalinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išsamiai įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Institucijos apeliaciniame skunde jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas, nepateikta. Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Institucija nepateikė jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog A. L. vairavo būdamas neblaivus. Šiuo atveju Institucija apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų, nepateikdama jokių argumentų dėl skundžiamą nutarimą priėmusio teismo galimų esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, kartu ignoruodama įrodymų naštos paskirstymo taisykles, pagal kurias visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai. Vienintelis argumentas, kuriuo grindžiama Institucijos pozicija, kad A. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus, yra tas, kad jis pirminiame savo paaiškinime prisipažino, kad vairavo neblaivus. Tačiau išklausius teismui pateiktą garso įrašą matyti, kad A. L., iš pradžių pasakęs, kad vairavo automobilį, netrukus tai paneigė. Remtis vien šiais prieštaringais policijos pareigūnams duotais A. L., kuriam įvykio metu buvo nustatytas sunkus (3,48 promilės) girtumo laipsnis, parodymais, kuriuos jis paneigė ne tik bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, bet ir apklausiamas pareigūnų, nesant byloje jokių kitų objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galimą padaryti neabejotiną išvadą, kad būtent A. L. neblaivus vairavo automobilį, teismas pagrįstai iškilusias abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaip matyti iš kaip liudytojo teisme apklausto D. Ž., kuris pranešė pareigūnams apie įvykio metu tarp jo ir A. L. kilusį incidentą, parodymų, jis negalėjo patvirtinti, kad būtent A. L. vairavo automobilį, tik nurodė, kad 2014-09-10 vakare prie parduotuvės Šernų soduose matė du neblaivius asmenis, kurie įsėdo į „Audi“ automobilį ir išvažiavo, jis nusekė iš paskos, tačiau nematė, kuris iš tiesų iš jų vairavo automobilį. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas A. L., tiek kaip liudytojas apklaustas R. D. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu teigė, kad automobilį įvykio metu vairavo R. D.. Kitų asmenų, mačiusių, kas vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Kaip minėta, liudytojas D. Ž., iš pradžių pareigūnams nurodęs, kad A. L. vairavo minėtą automobilį, teismo posėdžio metu to nepatvirtino. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, priešingai, nei teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, teismas, esant byloje prieštaravimų tarp rašytinėje ir garsinėje bylos medžiagoje esančių duomenų, rodančių galimą A. L. kaltę padarius jam inkriminuotą ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, ėmėsi visų priemonių išsiaiškinti visas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes, siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp byloje esančių duomenų, tačiau teismo posėdžio metu išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų paaiškinimus bei išsamiai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad būtent A. L. įvykio metu vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad būtent A. L. 2014-09-10 vakare, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, taigi šioje byloje neįrodyta jo veiksmuose jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., sudėtis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, vadovaudamasis ATPK 256 str. 1 ir 2 d. ir 257 str. nuostatomis, išsamiai ištyrė bylos įrodymus ir visapusiškai juos įvertino, teisingai konstatavo, jog byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad būtent A. L. įvykio metu vairavo automobilį, būdamas neblaivus.

Nenustačius esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.