Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-09-10 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2014-09-10, apie 21.45 val., A. L., Bijūnų take, Žiaukų kaime, Klaipėdos rajone, būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,48 promilės alkoholio), vairavo transporto priemonę „Audi 100“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. L. nepripažino padaryto administracinio teisės pažeidimo, nurodė, kad tą vakarą transporto priemonės nevairavo, ją vairavo jo draugas Ramūnas, o jis pats jau buvo neblaivus, dar nuvažiavęs alkoholio nusipirko, sukonfliktavo su D. Ž. dėl to, kad šis persekiojo jų automobilį ir negali patvirtinti to, ką nurodė atvykusiems policijos pareigūnams.

Liudytojas R. D. parodė, kad 2014-09-10 vakare buvo atėjęs pas A. L. į sodą, jo prašymu pavežė jį A. L. automobiliu iki parduotuvės ir parvežė atgal, matė iki tol nepažįstamo vyro konfliktą su A. L. prie žalio kiosko, bet į jį nesikišo. Parvežęs draugą, iškart išėjo namo ir nematė nei tolimesnio jų konflikto, nei policijos pareigūnų.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad 2014-09-10 vakare prie parduotuvės Šernų soduose pamatė du neblaivius asmenis, įsėdusius į Audi markės automobilį. Jis norėjo užkirsti jiems kelią vairuoti, tačiau jie jo neklausė ir išvažiavo. Jis savo automobiliu juos pasivijo prie pat sodybos. Ten automobilis įvažiavo į kiemą, o po kelių minučių prie jo automobilio atėjo A. L. ir kirviu apdaužė jam automobilį. Kuris – A. L. ar su juo buvęs asmuo – vairavo, jis pasakyti negali, mano, kad abu jie buvo girti ir rūpinosi užkirsti kelią tokiam vairavimui, o kuris iš tiesų buvo už vairo – patvirtinti negali.

Iš 2014-09-10 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 30P-18165937-14/07-14-8746691 ir byloje esančių D. Ž. pareiškimo, pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, neblaivumo patikrinimo testo ir garso įrašo nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus, R. D. jau nebebuvo vietoje, o A. L. išties buvo neblaivus ir prisipažino apgadinęs D. Ž. automobilį už tai, kad šis jį persekiojo. Dėl vairavimo neblaiviam A. L. iš pradžių prisipažino, vėliau savo versiją pakeitė, akcentuodamas policijos pareigūnams, kad jie jo girto prie vairo nesučiupo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N663-156/2007).

Nors rašytinėje ir garsinėje bylos medžiagoje buvo duomenų, rodančių galimą A. L. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, atlikus išsamų visų jų patikrinimą teismo posėdžio metu, šie duomenys nepasitvirtino. Liudytojas D. Ž. nepatvirtino, kad būtent A. L. vairavo transporto priemonę, jis pats savo prisipažinimą policijos pareigūnams, kad vairavo nuneigė, nurodydamas, kad buvo stipriai apsvaigęs ir už savo žodžius neatsako. Kiti byloje esantys įrodymai šios svarbios aplinkybės – ar būtent A. L. tą vakarą vairavo transporto priemonę – nei patvirtina, nei paneigia. Taip susiklosčius aplinkybėms, konstatuojama, kad šioje byloje nėra neabejotinų, nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. L. 2014-09-10 vakare vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, todėl negalima ir šio asmens administracinė atsakomybė, o byla turi būti nutraukta ( Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1d. 2p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą A. L. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.