Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Forestus group“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. (A. D.) patikslintą ieškinį atsakovams L. P., uždarajai akcinei bendrovei „Forestus group“, E. P. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo nesudarytomis, įrašų akcininko asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. S., R. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašo pripažinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Forestus group“ akcijų, nuosavybės teise priklausiusių ieškovui, pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis ieškovas per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. perleido atsakovo L. P. nuosavybėn 100 vnt. paprastųjų nematerialiųjų UAB „Forestus group“ akcijų, nesudarytomis; pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo pradžių) įrašus ieškovo asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje, kuriais užfiksuotas 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Forestus group“ akcijų perleidimas atsakovui L. P.; įpareigoti atsakovę UAB „Forestus group“ per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovo asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje panaikinti įrašą, kuriuo užfiksuotas ieškovo turimų 100 vnt. UAB „Forestus group“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų perleidimas atsakovui L. P. ir juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 41¹ straipsnio 1 dalyje numatytus duomenis, pagal kuriuos UAB „Forestus group“ vienintelis akcininku yra ieškovas, turintis 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Forestus group“ akcijų.

2. 2023 m. gegužės 15 d. teismas gautas ieškovo A. D. patikslintas ieškinys atsakovams L. P., UAB „Forestus group“, E. P. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo nesudarytomis, įrašų akcininko asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. S., R. S..

3. Atsakovai UAB „Forestus group“ ir L. P. kartu su atsiliepimu pateikė prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti 6 955,50 Eur užstatą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Nurodė, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, ieškovas jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, duomenų apie ieškovo pajamas taip pat nėra, pats ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog tarpvalstybiniai santykiai yra įtempti, todėl yra didelė rizika, jog ieškovas neatlygins atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, o priverstinis išieškojimas ilgai užsitęs ir bus nesėkmingas. Pažymi, kad 60,76 Eur išlaidų yra patyrusi ir Lietuvos valstybė. Sprendimu iš ieškovo atsakovui L. P. priteistas 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsakovei UAB „Forestus Group“ – 3 085,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; atsakovė UAB „Forestus Group“ apeliacinėje instancijoje patyrė dar 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi atsakovai prašo įpareigoti ieškovą sumokėti 6 955,50 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

4. Atsakovas E. P. pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas E. P. kartu su atsiliepimu pateikė prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti 2 000 Eur užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, kadangi atsakovui palankaus galutinio procesinio sprendimo priėmimo atveju egzistuoja itin didelė tikimybė, kad iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos nebus atlygintos. Ieškovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, apie kurio turtą ir finansinę padėtį atsakovas neturi jokių duomenų, ieškovas į bylą neteikia įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl manytina, kad atsakovo prasta finansinė padėtis neleidžia ieškovui padengti net jo paties procesinių kaštų. 2022 m. balandžio 7 d. Baltarusijos Respublikos prezidentas priėmė dekretą, kuriuo vienašališkai ir net neinformuodamas susitariančių šalių, tarp jų – ir Lietuvos, sustabdė teismo sprendimų ir vykdomųjų dokumentų, „priimtų užsienio valstybių, kurios Baltarusijos atžvilgiu vykdo nedraugišką veiklą“, vykdymą. Tarp Baltarusijai nedraugiškų valstybių atskiru Baltarusijos Respublikos ministrų tarybos nutarimu pateko visos Europos Sąjungos valstybės narės, o tai reiškia – ir Lietuva. Nors dekretu pats užsienio teismų sprendimų pripažinimas nėra sustabdytas, jų pripažinimas nebeturi jokios praktinės naudos, nes jų akivaizdžiai neketinama vykdyti. Taip pat prašė nustatyti ieškovui terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti: vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už 4 neturtinio pobūdžio reikalavimus, tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką.

5. Ieškovas pateikė teismui nuomonę, nurodė, kad su atsakovų prašymu dėl užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti nesutinka. Pateiktas prašymas yra nepagrįstas ir neturi būti patenkintas. Be to, šioje byloje klausimas dėl to, ar ieškovas turi mokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, jau buvo išspręstas teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi atsakovų prašymų netenkino. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

6.1. Nagrinėjamu atveju teismas sutiko su atsakovų nuomone, kad byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo turtinę padėtį. Tačiau pabrėžė, jog būtina įvertinti tai, kad Civilinio proceso kodekso 794 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta išimtis, jog CPK 794 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti netaikoma, jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis.

6.2. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, jog draudimas taikyti užstatą, įtvirtintas 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje, draudžia iš Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, jeigu jie yra dalyvaujantys byloje asmenys, kurie reiškia savarankiškus reikalavimus kitoje Konvenciją ratifikavusioje valstybėje narėje. Be to, analogišką draudimą nustato ir 1980 m. spalio 25 d. priimtos Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą 14 straipsnis. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Baltarusijos Respublika yra šių abiejų Hagos Konvencijų dalyvės, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išimtį.

6.3. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje pripažinti, kad ieškovas siekdamas savo pažeistų teisių apgynimo ir pareikšdamas ieškinį aiškiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, vengti galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pagrindo nėra.

6.4. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas atmetė atsakovų prašymus dėl užstato sumokėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsakovai L. P. ir UAB „Forestus group“ pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį ir atsakovų prašymą patenkinti – įpareigoti ieškovą sumokėti 6 955,50 Eur užstatą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Apeliantai nurodo, jog prašyme aiškiai nurodė, kad prašo įpareigoti ieškovą sumokėti 6 955,50 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti CPK 95 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog CPK 794 straipsnyje ir CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti skirtingi pagrindai, kuriems esant dalyvaujantis byloje asmuo gali būti įpareigojamas sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, todėl jie turi būti įvertinti atskirai. Atsakovai prašyme CPK 794 straipsniu nesirėmė. Atsakovų vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsprendė atsakovų prašymo.

7.2. Teismas nutartyje pripažino, jog antroji sąlyga, kad ieškovas gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylos vedimo išlaidų, yra įrodyta, tačiau nurodė, jog šioje proceso stadijoje neva nėra pagrindo įžvelgti ieškovo piktnaudžiavimo procesu. Teismas nutartyje nenurodė, kokių įrodymų pagrindu buvo prieita prie šios išvados. Pažymi, jog ši teismo išvada yra nemotyvuota ir neteisėta.

7.3. Atsakovų nuomone, ieškovo procesinis elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis: ieškovas byloje pateikė ieškinį, kurį jau antrą kartą patikslina, byloje dalyvaujantys asmenys yra priversti teikti atsiliepimus ir patirti vis didėjančias bylinėjimosi išlaidas. Akivaizdu, jog tai yra daroma sąmoningai, kad atsakovai patirtų kuo daugiau išlaidų, kurių ieškovas vėliau neatlygins. Ieškovas aiškiai ignoruoja teismo nurodymus dėl patikslinto ieškinio reikalavimų patikslinimo, pats ieškovas posėdžiuose nedalyvauja ir nesiruošia dalyvauti. Išdėstytos aplinkybės aiškiai patvirtina, jog yra ne tik prielaidų, bet ir konkrečių įrodymų, kurie aiškiai patvirtina, kad ieškovas sąmoningai piktnaudžiauja procesu, tai sudaro pagrindą patenkinti atsakovų prašymą CPK 95 straipsnio 3 dalies pagrindu.

7.4. Tuo atveju, jeigu teismas vertintų atsakovų prašymą CPK 794 straipsnio pagrindu, atsakovai mano, kad CPK 794 straipsnio 1 dalies 4 punktas, numatantis išlygą užstato (ne)taikymui, nagrinėjamu atveju negalėjo būti pritaikytas. 2022 m. balandžio 7 d. Baltarusijos Respublikos prezidentas priėmė dekretą, kuriuo vienašališkai ir net neinformuodamas susitariančių šalių, tarp jų – ir Lietuvos, sustabdė teismo sprendimų ir vykdomųjų dokumentų, priimtų užsienio valstybių, kurios Baltarusijos atžvilgiu vykdo nedraugišką veiklą, vykdymą, o bankams nurodė nepriimti tokių dokumentų pagrindu gaunamų mokėjimo reikalavimų, o jei pinigai jau išieškoti – jų nepervesti. Taigi Baltarusija yra sustabdžiusi tarptautinių sutarčių, taip pat ir Hagos Konvencijos, vykdymą.

8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo apeliacinį procesą nutraukti arba atmesti atskirąjį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Ieškovo nuomone, skundžiama teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir apeliacine tvarka ji negali būti skundžiama. Taigi gavęs atsakovų atskirąjį skundą dėl nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti jį priimti Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinį procesą turi nutraukti apeliacinės instancijos teismas.

8.2. Priešingai, nei nurodo atsakovai, teismas nutartį grindė tiek Civilinio proceso kodekso 794 straipsniu, tiek 95 straipsnio 3 dalimi.

8.3. Vien tai, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu patikslino ieškinį, nesuponuoja išvados, jog jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja būtinosios sąlygos taikyti Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 3 dalį.

8.4. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkto išlyga nagrinėjamu atveju negalėjo būti pritaikyta. Atsakovai savaip interpretuoja tarptautinių sutarčių galiojimą. Baltarusijos Respublika jokios Hagos Konvencijos galiojimo nėra sustabdžiusi, taip pat nėra pasitraukusi iš konvencijos.

8.5. Nagrinėjamu atveju teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, jog draudimas taikyti užstatą, įtvirtintas 1954 m. kovo l d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje, draudžia iš Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, jeigu jie yra dalyvaujantys byloje asmenys, kurie reiškia savarankiškus reikalavimus kitoje Konvenciją ratifikavusioje valstybėje narėje. Be to, analogišką draudimą nustato ir 1980 m. spalio 25 d. priimtos Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą 14 straipsnis. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Baltarusijos Respublika yra šių abiejų Hagos Konvencijų dalyvės, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Civilinio proceso kodekso 794 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išimtį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas atsakovų prašymas CPK 95 straipsnio 3 dalies pagrindu įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

10. Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima apskųsti atskiruoju skundu. CPK 334 straipsnio 3 dalyje įsakmiai nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, tačiau motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

11. Užstato instituto, skirto galimų priešingos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, taikymo atvejus reglamentuoja CPK 95 straipsnio 3 dalies ir 794 straipsnio 1 dalies normos. CPK 95 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad esant pagrindui manyti, jog ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis (su pakeitimais) taikant CPK 795–798 straipsnius. Vadovaujantis CPK 794 straipsnio 1 dalimi, ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, išskyrus šios normos 2 dalies 1–4 punktuose numatytus atvejus.

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei CPK 95 straipsnio 3 dalis, nei CPK 794 straipsnio 1 dalis, nei kitos CPK VIII ir LX skyrių normos tiesiogiai nenumato apeliacijos galimybės dėl nutarčių, kuriomis išsprendžiamas užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti klausimas. Taigi, atsižvelgiant į CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl tokių nutarčių apskundimo atskiruoju skundu galimybės spręstina pagal tai, ar jomis yra užkertama galimybė tolesnei civilinės bylos eigai.

13. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-699-178/2018).

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinančioje teismo nutarčių, priimtų pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, apskundimo atskiruoju skundu galimybes, pažymėta, kad tik nutartys, kuriomis užstatas yra paskirtas, gali būti peržiūrimos apeliacine tvarka. Tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vertintina kaip užkertanti galimybę tolesnei bylos eigai, kadangi tokio teismo įpareigojimo nevykdymo teisinė pasekmė – ieškinio palikimas nenagrinėtu. Tačiau kitaip vertintina nutartis, kuria atsisakyta patenkinti prašymą įpareigoti šalį sumokėti užstatą galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Netenkinus prašymo įpareigoti asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti procesas byloje nesustoja, šalys ir toliau gali teikti procesinius dokumentus ir dalyvauti procese, o byla nagrinėjama iš esmės, dėl to tokia nutartis neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1359-943/2020).

15. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje analogiškas išaiškinimas jau buvo pateiktas ir dėl nutarčių, priimtų CPK 794 straipsnio 1 dalies pagrindu, neskundžiamumo atskiruoju skundu, kai pirmosios instancijos teismas atsisako įpareigoti kitos valstybės subjektą sumokėti atitinkamą užstatą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-179-467/2022).

16. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Tokios pačios procesinės taisyklės taikytinos ir atskirųjų skundų padavimui ir nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

17. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ginčui aktualų CPK reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju buvo pradėtas dėl nutarties, kuri negali būti peržiūrėta apeliacine tvarka. Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantų atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau tokia teismo klaida taip pat nesudaro pagrindo šios nutarties, kuri pagal teisinį reguliavimą negali būti apeliacijos objektas, peržiūrai apeliacine tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315, 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovų L. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Forestus group“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties, nutraukti.