Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. V. (toliau tekste – ir pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau tekste – ir Institucija) 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-22586-2021 Z. K. (Z. K.) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 12 val., Vilniuje, Rygos g. 13A, viešoje vietoje, t. y. turgavietės teritorijoje, kurią administruoja ir prižiūri uždaroji akcinė bendrovė (toliau tekste – ir UAB) ,,P.“, būdamas gamybos vadovu, savo asmeniniu automobiliu užstatė privažiavimą, kad nebūtų iškrautos atvežtos prekės. Taip pat užblokavo pareiškėjos J. V. telefono numerį, kad automobilis, atvežęs prekes, negalėtų išvažiuoti iš teritorijos, nors tarp UAB ,,P.“ ir J. V. yra pasirašyta sutartis. Z. K. paskirta administracinė nuobauda – 38 Eur dydžio bauda.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-65-1100/2022, Institucijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

3. Institucijos vyresnioji tyrėja 2022 m. rugpjūčio 9 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Z. K. dėl to, kad jis 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 12 val., UAB „P.“ turgavietės teritorijoje, esančioje Vilniuje, Rygos g. 13A, būdamas UAB „P.“ gamybos vadovu, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, t. y. J. V. Z. K. užblokavo J. V. telefono numerį, kuriuo vykdomas vartų atidarymas, tuo apribojo J. V. ir prekių tiekėjo V. R. teisę išvažiuoti iš turgaus teritorijos, t. y. apribojo jų teisę laisvai judėti ir dirbti bei galimybę toliau vykdyti savo tarnybines pareigas, be pagrindo reikalavo iš J. V. 50 Eur. Sutartyje tarp UAB „P.“ ir J. V. nurodyta, kad visi dirbantys darbuotojai gali įleisti automobilius (paslaugų tiekėjus) į turgaus teritoriją, J. V. nepažeidė pasirašytos sutarties (nustatyta atskirame tarnybiniame pranešime), todėl Z. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.

4. Institucijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimu (ROIK 21142284096) administracinio nusižengimo teisena Z. K. nutraukta nesant administracinio nusižengimo požymių, nes Z. K. ir J. V. interesų konfliktas kilo dėl sutarties nuostatų nesilaikymo ir jos pažeidimų.

5. Pareiškėja, nesutikdama su Institucijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimu, kuriuo Z. K. nutraukta administracinio nusižengimo teisena, 2022 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui skundą, prašydama atnaujinti bylos tyrimą ir iš naujo išnagrinėti bylos medžiagą.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi paliko Institucijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimą nepakeistą ir J. V. skundo netenkino. Apylinkės teismas konstatavo, kad tarp pareiškėjos ir Z. K. kilęs konfliktas neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo ANK 518 straipsnyje numatytam savavaldžiavimui būdingų požymių, todėl jų konflikto esmę sudarantys civiliniai teisiniai santykiai spręstini civilinio proceso tvarka.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu J. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį, taip pat prašo rengti žodinį bylos nagrinėjimą, kuriame būtų apklausiami Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Šeštojo policijos komisariato tyrėjai M. G. ir I. S., Vyriausiojo policijos komisariato vyriausioji tyrėja S. M., „D.“ įmonės vairuotojas V. R. ir pareiškėjos vyras T. V., taip pat prašo įvertinti byloje esančią garso ir vaizdo medžiagą. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniame skunde nurodo, kad į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme buvo kviečiama vyresnioji tyrėja S. M., tačiau ji į pirmus du teismo posėdžius neatvyko. Pareiškėja pažymi, kad į trečiąjį teismo posėdį atvyko Vyriausiojo policijos komisariato atstovas V. M., kuris negalėjo plačiau pakomentuoti tyrėjos S. M. priimto nutarimo.

8. Atsiliepimu Z. K., nesutikdamas su pareiškėjos apeliaciniu skundu, nurodo, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta. Atsiliepime Z. K. iš esmės pakartoja įvykio aplinkybės, kurias nurodė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat nurodo, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo, kadangi jis turėjo teisę ištrinti J. V. telefono numerį iš sistemos. Anot Z. K., tokia teisė yra numatyta jo pareiginiuose nuostatuose. Atsiliepime nurodoma, kad tokia baudų skyrimo tvarka yra nurodyta turgaus vidaus taisyklėse bei pasirašytoje nuomos sutartyje su J. V., todėl administracinio nusižengimo jis nepadarė.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir objektyvią nutartį, kurioje detaliai aprašyti ir pakomentuoti skundo motyvai bei nurodyti argumentai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11. Pažymėtina, kad ANK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundęs prokuroras gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas.

12. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka iš esmės motyvuoja tuo, kad yra tikslinga apklausti tyrėjus M. G., I. S., S. M., „D.“ įmonės vairuotoją V. R. ir jos vyrą T. V. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose „D.“ įmonės vairuotojas V. R. ir pareiškėjos vyras T. V. buvo apklausti, taip pat įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teisme dalyvavo Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas V. M. ir jam buvo suteikta teisė pasisakyti, o pareiškėja skunde iš esmės nenurodė, kokias dar bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes galėtų nurodyti jos prašomi apklausti asmenys, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos priimta nutartimi, kuria buvo paliktas galioti Institucijos priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną Z. K., nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.

14. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo konstatuoti, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas, vertindami byloje surinktus įrodymus, nesilaikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai, šališkai ar vienpusiškai ir neįvertino įrodymų visumos. Tiek iš Institucijos nutarimo, tiek iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad juose esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visų aplinkybių išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pareiškėjos skunde nepateikta jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes.

15. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

16. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta aplinkybė, kad UAB „P.“ gamybos vadovas, Justiniškių turgavietės administracijos vadovas Z. K. pašalino pareiškėjos J. V. – prekybos paviljono Justiniškių turgavietėje nuomininkės telefono numerį iš vartų atpažinimo sistemos ir tokiu būdu apribojo teisę patekti į turgavietės teritoriją ir dirbti. Šiuo atveju byloje keliamas esminis klausimas, ar tokie Z. K. veiksmai gali būti vertinami kaip savavaldžiavimas pagal ANK 518 straipsnį.

17. Aukštesnysis teismas, dar kartą išanalizavęs visą skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nustatė, kad tarp pareiškėjos J. V. ir Z. K. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o būtent – prekybos patalpų, t. y. parduotuvės ir prekybos paviljono Justiniškių turgavietės lauko teritorijoje, adresu Vilnius, Rygos g. 13A, nuomos santykiai. Šią aplinkybę patvirtina 2019 m. spalio 4 d. tarp J. V. ir UAB „P.“ sudaryta nuomos sutartis Nr. 36/2019-01. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad konfliktas, kuris kilo iš minėtų civilinių santykių, turi būti sprendžiamas ne administracinio, o civilinio proceso tvarka, o Z. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog Z. K. veiksmai, o būtent, J. V. telefono numerio pašalinimas iš sistemos, nesudaro savavaldžiavimo požymių ir negali būti laikomas kaip veiksmas, kuris padarė žalos jos teisėms ar teisėtiems interesams.

18. 2019 m. spalio 4 d. sutarties Nr. 36/2019-01 I. 3 punkte numatyta, jog nuomotojas veiklą vykdo vadovaudamasis Justiniškių turgaus vidaus tvarkos taisyklėmis (t. 1, b. l. 71-72). Sutarties II. 2.1. punkte numatyta, jog ir nuomininkas įsipareigoja, be kita ko, laikytis Justiniškių turgaus vidaus tvarkos taisyklių. 2020 m. rugpjūčio 10 d. susitarimu, šios sutarties galiojimas buvo pratęstas iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. (t. 1, b. l. l73). Taigi, nurodyta sutartimi abi šalys įsipareigojo vadovautis Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Justiniškių turgavietės vidaus taisyklių 5.19 punktą, tuo atveju, kai į turgaus teritoriją prekes atveža prekiautojų tiekėjai, turgaus prekiautojas privalo užtikrinti, kad tiekėjų vairuotojas nepažeidinėtų iškrovimo aikštelės naudojimo taisyklių. Už pažeidimus skiriamos baudos prekiautojams, už nuolat besikartojančius pažeidimus – prekiautojo ar jo tiekėjų telefonai ištrinami iš vartų atpažinimo sistemos (t. 1, b. l. 80-82). Taigi, iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad Z. K., būdamas Justiniškių turgavietės administracijos vadovu, pagrįstai vadovavosi pirmiau nurodytuose dokumentuose įtvirtintomis nuostatomis, todėl nagrinėjamu atveju Z. K. veiksmuose nenustatyti nei objektyvieji (savavališkas teisės vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos), nei subjektyvieji (asmens tyčia) savavaldžiavimo požymiai. Teismas sprendžia, kad Z. K. nesiekė tyčia pakenkti J. V., tik taikė sankcijas, kurios išplaukia iš minėtosios sutarties, nustačius vidaus taisyklių pažeidimą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą ir įvertinęs skundžiamos nutarties bei apeliacinio skundo motyvus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nebuvimo Z. K. veiksmuose. Aukštesnysis teismas visiškai pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog šis ginčas tūrėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, kadangi jis yra kilęs iš sutartinių santykių. Remiantis išdėstytų aplinkybių visetu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos J. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.